Stojantiesiems

VILNIUS TECH vyko tarptautinė konferencija „eStream 2026“, jungianti elektronikos ir informacijos mokslų inovacijas

Gegužės 8, 2026

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) balandžio 23–24 d. vyko 13-oji tarptautinė elektros, elektronikos ir informacijos mokslų konferencija „eStream 2026“. Šis renginys tapo svarbiu traukos centru mokslininkams, doktorantams bei pramonės lyderiams iš viso pasaulio, suteikdamas erdvę pristatyti naujausius mokslinius tyrimus, proveržio inovacijas ir stiprinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą aukštųjų technologijų srityje.

Konferenciją oficialiai atidarė konferencijos pirmininkas, VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas, o įkvepiantį sveikinimo žodį tarė Elektronikos fakulteto dekanas doc. dr. Artūras Medeišis.

Kasmet konferencija suburia ryškiausius savo sričių ekspertus, ir šie metai nebuvo išimtis – abi renginio dienas pradėjo aukšto lygio kviestiniai pranešėjai, pristatę aktualias įžvalgas, tiesiogiai reaguojančias į šiandienos visuomenės ir technologijų iššūkius.

  • Prof. Dr. Vijitashwa Pandey iš Oaklando universiteto (JAV), katedros vedėjas ir Pawley „Lean Studies“ profesorius, buvo pirmasis konferencijos pranešėjas. Jo pristatymas „Naujos sprendimų priėmimo neapibrėžtumo sąlygomis perspektyvos išmaniųjų autonominių sistemų kontekste“ efektyviai suformavo renginio toną ir kryptį, įkvėpdamas dinamišką tarpdisciplininį dialogą.
  • Prof. Dr. Vilius Benetis, NRD Cyber Security (Lietuva) generalinis direktorius, tęsė sesiją pristatydamas pranešimą „Skaitmeninis suverenitetas fragmentuotame pasaulyje: kodėl vietinės ekosistemos tampa naujuoju globaliu skydu“. Jo įžvalgos apie kintančią kibernetinio saugumo aplinką pristatė reikšmingą perspektyvą, kaip regioninis atsparumas tampa esmine apsauga vis labiau susiskaldžiusiame technologiniame amžiuje.
  • Dr. Gediminas Račiukaitis, Lietuvos lustų kompetencijos centro ChipsC²-LT koordinatorius iš FTMC (Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro) (Lietuva), užbaigė atidarymo sesiją. Savo pranešime „Nuo idėjos iki lusto: kaip ChipsC²-LT gali tai palengvinti“ jis išsamiai pristatė puslaidininkių inovacijų kelią, pabrėždamas Lustų kompetencijos centro esminį vaidmenį jungiant koncepcinį projektavimą su apčiuopiama realybe.

Antrosios dienos atidarymo žodį tarė prof. dr. Zigmas Balevičius iš FTMC (Lietuva). Po jo sekė žymių pranešėjų sesija, kuri gilinosi į techninius ir edukacinius pramonės iššūkius.

  • Doc. dr. Inna Saiapina iš Ukrainos nacionalinio technikos universiteto „Igor Sikorsky Kyiv Polytechnic Institute“ (Ukraina) pristatė pranešimą „Inžinerinis švietimas pokyčių laikotarpiu: tarpdisciplininės ir duomenimis grįstos perspektyvos iš Ukrainos“. Jos prezentacija suteikė įžvalgų apie tai, kaip akademinės sistemos kinta veikiamos kritinių išorinių veiksnių.
  • Hans Klos, „Sintecs“ (Nyderlandai) generalinis direktorius, skaitė baigiamąjį sesijos pranešimą „Kodėl elektroniniai projektai nepasiekia savo tikslų ir kaip modeliavimas bei analizė pagerina prognozuojamumą“. Remdamasis didele „Sintecs“ patirtimi aukštos kokybės PCB projektavime, jis pabrėžė modeliavimu grįsto kūrimo kritinę svarbą užtikrinant veiksmingumą skirtinguose sektoriuose.

Dalyvių pasiekimų apdovanojimai

Konferencijos metu taip pat buvo pagerbti geriausių mokslinių darbų autoriai. Apdovanojimus pelnė Robertas Ūselis bei Olga Ovtšarenko ir Wan-Ru Yao. Pastarojo sulaukė darbas sulaukė ypatingo vertinimo: jis taip pat pelnė ir specialųjį įmonės „Elinija“ apdovanojimą.

Konferencijos mokslinis komitetas – prof. dr. Darius Plonis, doc. dr. Artūras Medeišis, dr. Justina Anulytė – ir visi organizatoriai džiaugiasi augančia renginio kokybe ir bendruomene. Doc. dr. Darius Eidukynas, doc. dr. Andrius Šibilskis bei dr. Mindaugas Žilys pastebi, kad konferencija tapo svarbiu tarptautiniu centru.

„Kasmet stebime ne tik didėjantį dalyvių skaičių, bet ir kokybinį šuolį. Džiugu matyti, kad konferencija tampa vieta, kurioje akademinė bendruomenė ir pramonės ekspertai randa bendrą kalbą kurdami realų poveikį turinčias technologijas“, – teigė doc. dr. Artūras Medeišis.

Jaunųjų mokslininkų įsitraukimas

Be žodinių pranešimų, vyko ir mokslinių plakatų sesija, kurioje jaunieji mokslininkai vizualiai pristatė savo pasiekimus ir tyrimus. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę su autoriais diskutuoti jų pristatomas temas ir vėliau pateikti anoniminį balsavimą. Geriausių mokslinių plakatų vietas užėmė:

Dimitrij Kamyšanskis ir Ūla Šveiterytė – pelnė pirmąją vietą už plakatą „Image Caption Datasets: A Review and Lithuanian Translation-Based Corpus.“

Radoslav Titko – pelnė antrąją vietą už plakatą „Defect Detection Strategies for Glass Bottle Inspection.“

Kristina Miliauskaitė – pelnė trečiąją vietą už plakatą „Wilkinson Power divider 2.4GHz Frequency with Distributed Selective Elements“.

„eStream 2026“ yra techniškai remiama „IEEE“ (Institute of Electrical and Electronics Engineers), o prie sėkmingo renginio įgyvendinimo šiemet prisidėjo ir Lietuvos lustų kompetencijos centras „ChipsC²-LT“.

Galerija

Panašios naujienos

Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Artėjanti vasara dvyliktokams reiškia ne tik ilgai lauktas atostogas, bet ir vieną svarbiausių gyvenimo etapų. Valstybiniai brandos egzaminai, o iškart po jų – stojimai į aukštąsias mokyklas daugeliui tampa nemenku išbandymu. Bendrojo priėmimo sistema abiturientams dažnai primena painų labirintą, kuriame nesunku suklysti net dėl smulkmenų. Ką apie 2026 metų stojimus būtina žinoti kiekvienam abiturientui, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai ir kaip jų išvengti, DELFI pasakojo VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė. [caption id="attachment_118183" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Svarbiausi 2026 m. stojimų terminai Pagrindinė stojimų sistema Lietuvoje – nacionalinė stojimų platforma LAMA BPO. Ji startuoja jau pačioje vasaros pradžioje, o visas priėmimo procesas vyksta keliais etapais: Pirmasis pagrindinis etapas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki liepos 23 d. Šiuo laikotarpiu stojantieji gali teikti, keisti ir koreguoti savo prašymus. Pirmasis papildomas etapas vyks rugpjūčio 4–7 d. Jis truks vos kelias dienas, o prašymų sąrašą reikės pildyti iš naujo. Antrasis papildomas etapas: paskutinė galimybė stoti – rugpjūčio 14–17 d. „Prašymus galima pildyti, keisti, koreguoti ar net stabdyti tiek anksčiau, tiek vėliau. Jeigu po pirmojo etapo, kuriame išdalinama daugiausia valstybės finansuojamų vietų, rezultatas netenkina arba nepavyksta įstoti ten, kur norėjote, lieka dar du papildomi etapai. Vis dėlto geriausia suskubti jau pirmajame etape – tuomet galimybės didžiausios. Vėliau dar galima „įšokti į važiuojantį traukinį“, tačiau rizika gauti ne visai tokį rezultatą, kokio tikitės, tampa gerokai didesnė“, – sako dr. J. Rožėnė. VILNIUS TECH atstovė pastebi, kad stojimų įkarštis jaučiamas dar pavasarį – sparčiai auga konsultacijų poreikis, o prie viešų pristatymų ir informacinių renginių aktyviai jungiasi ne tik moksleiviai, bet ir jų tėvai, mokytojai bei karjeros specialistai. Dažniausios abiturientų klaidos Nors apie stojimo tvarką kalbama daug, kasmet moksleiviai suklumpa tose pačiose vietose. Dr. J. Rožėnė išskiria kelias dažniausias klaidas, kurių galima išvengti skyrus šiek tiek daugiau laiko ir atidumo. Viena jų – delsimas pildyti prašymą. „Daugelis galvoja, kad jei sistema atvira beveik du mėnesius, skubėti nėra kur. Tai – klaida. Prisijungti verta iškart sistemai atsidarius – taip moksleivis susipažįsta su aplinka, gali ramiai įkelti papildomas veiklas, už kurias skiriami papildomi balai. Be to, LAMA BPO sistemoje vyksta registracija į stojamuosius egzaminus, kuriuos praleidus kelias į tam tikras programas užsidaro. Čia pasitaiko ir kuriozų: stojantieji kartais sumaišo miestus ar datas ir užsiregistruoja egzaminui Kaune, nors planavo laikyti Vilniuje“, – pasakoja pašnekovė. Pasak jos, būtina atkreipti dėmesį ir į raides NL bei I, žyminčias nuolatines ir ištęstines studijas, nes nuo jų priklauso, kaip bus išdėstytos paskaitos ir kiek metų truks mokslas. Galiausiai dr. J. Rožėnė ragina būsimus studentus nepasiduoti vien skambiems programų pavadinimams ir atidžiai patikrinti kitas prie programos kodo pažymėtas detales – pavyzdžiui, ar pasirinkta programa suteikia universitetinį bakalaurą, ar profesinį bakalaurą, įgyjamą kolegijoje. Konkursinių balų subtilybės Stojant į aukštąsias mokyklas taikomi minimalūs stojimo reikalavimai. Pretenduojantys į universitetines studijas, išskyrus menus, privalo turėti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei trečio laisvai pasirinkto VBE įvertinimų aritmetinį vidurkį, ne mažesnį nei 50 balų. Stojantiems į kolegijas kartelė kiek žemesnė – reikalingas bent 41 balo vidurkis. Konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių sudedamųjų dalių, tačiau jų svoris priklauso nuo pasirinktos studijų krypties. „Jeigu pretenduojate į technologijų, inžinerijos, matematikos ar informatikos studijas, matematikos egzaminas sudarys net 40 proc. konkursinio balo. Socialiniuose moksluose daugiau svorio tenka lietuvių kalbai. Abiturientai kartais sutrinka manydami, kad nepasirinkę fizikos negali stoti į inžineriją. Tačiau iš tiesų galima įstoti ir išlaikius geografijos, informacinių technologijų ar kitus egzaminus – sistema automatiškai parinks stojančiajam palankiausią, aukščiausią įvertinimą“, – aiškina dr. J. Rožėnė. Šių dienų tendencijos: kas populiaru 2026-aisiais? Technologijų amžius diktuoja ir naujas stojimų tendencijas. Pasak VILNIUS TECH atstovės, šiemet išankstiniuose stojimuose fiksuojamas itin didelis susidomėjimas dirbtinio intelekto bei kibernetinio saugumo studijų programomis. Tarp populiariausių pasirinkimų išlieka ir klasikinės informatikos bei programavimo studijos. Vis dėlto jaunimą traukia ne tik technologijos. Vis daugiau dėmesio sulaukia kūrybinės industrijos ir tarpdisciplininės studijų programos, tokios kaip medicinos ar renginių inžinerija, kurios leidžia išsiskirti darbo rinkoje. Dr. J. Rožėnė pabrėžia, kad sėkminga karjera prasideda dar studijų metais, o vien lankyti paskaitas šiandien jau nebepakanka. Anot jos, didelę studijų dalį sudaro savarankiškas darbas, praktinės patirtys ir papildomų galimybių paieška. „Universitete yra numatyta, kiek kartų atliksite pažintines, gamybines ar profesines praktikas. Tačiau jei norite tapti labai geru specialistu, verta „šešėliuoti“ įvairių sričių profesionalus, imtis papildomų veiklų ir dėti daugiau pastangų. Tuomet baigus studijas ir rašant pirmąjį gyvenimo aprašymą jau turėsite realių patirčių“, – pataria specialistė. Galiausiai abiturientams, kuriems pildant prašymus kyla klausimų, pašnekovė rekomenduoja nebijoti kreiptis pagalbos – visą vasarą konsultacijas teikia tiek LAMA BPO specialistai, tiek aukštųjų mokyklų priėmimo skyriai. Šis tekstas buvo publikuotas portale DELFI.
Plačiau