Stojantiesiems

VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto studentai patirties semsis iš rinkos profesionalų

Lapkričio 6, 2018

Nuo šiol Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai turės galimybę įgyti praktinės patirties, o žinias pritaikyti realiose darbinėse situacijose. Nuo lapkričio 5 dienos universitetas pradėjo bendradarbiauti su Lietuvos reklamos prodiuserių asociacija (LAPA). Šia partneryste siekiama padėti studentams integruotis į darbo rinką anksčiau, nei jie baigs studijas, o taip pat siekti strateginių tikslų, pavyzdžiui, mokestinės lengvatos kino ir reklamos gamybai.

Planuojama, kad bus tobulinamos renginių inžinerijos ir pramogų industrijų studijų programos, organizuojami bendri renginiai su geriausių Lietuvos ir užsienio reklamos kūrėjais, prodiuseriais ir pramogų verslo profesionalais. Partneriai susitarė dėl studijų skaitmeninimo, bendrų praktikos vietų kūrimo ir kino bei reklamos prodiusavimo rinkos plėtros.  

„Labai vertiname partnerystę su LAPA. Bendradarbiavimas su asociacija yra abipusiai naudingas, nes sudaromos visos sąlygos audiovizualinės kūrybos ir gamybos dalykus besimokantiems studentams tapti filmavimo specialistais. Asociacija yra tarsi tarpininkė, padedanti studentams įsilieti į darbo rinką bei įgyti praktinių žinių. Ši sutartis atveria dar daugiau kelių plėtoti ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, keistis gerąja patirtimi bei stiprinti studijų ir praktikos ryšį“, – teigia Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė. 

VGTU su LAPA bendradarbiaus tobulinant studijų programas, organizuojant studentų mokymąsi iš profesionalų bei skatinant įgytų žinių pritaikomumą darbo vietoje. Studentai jau dalyvavo LAPA organizuotuose mokymuose, kuriuose mokėsi filmavimo bei apšvietimo technikos naudojimo renginiuose.

Toks bendradarbiavimas sustiprins studentų pasirengimą dirbti renginių technininio aptarnavimo, pramogų organizavimo, reklamos rinkoje. Sutartyje numatyta bendradarbiauti ir vykdant tyrimus: LAPA nariai galės siūlyti temas mokslininkų projektams bei studentų baigiamiesiems darbams, dalyvauti mokslinėse konferencijose, seminaruose ir kituose mokslo renginiuose. 

LAPA vadovės Daivos Jurkonytės manymu, rinkos augimui turi įtakos didėjantis užsakymų kiekis iš užsienio rinkų. „Reklamos video klipų rinka sparčiai auga ir jaučiamas specialistų poreikis. Pavyzdžiui, aikštelėje dirbančių komandų dydis gali būti ir iki 80 žmonių neskaičiuojant aktorių, o vien liepos mėnesį asociacijos vienijamos įmonės nufilmavo per 20 projektų. Šiuo metu taip pat filmuojami 8 filmai, postprodukcijoje yra bent 7, o ruošiamasi bent 5 naujų filmų filmavimui. Skaičiai išties iškalbingi, todėl filmavimo aikštelėse dirbančių žmonių poreikis auga“, – pastebi D. Jurkonytė.

Anot D. Jurkonytės, video klipų gamybos rinkoje besidarbuojančių apšvietimo, įgarsinimo, renginių technikos specialistų poreikis, tikėtina, augs dar keletą metų. Augant reklamos verslo apimtims ir Lietuvoje teikiamų reklamos video gamybos paslaugų eksportui, didėja poreikis specialistų, galinčių suprojektuoti, parengti ir valdyti renginių techniką, būtiną filmavimo metu.

Sutarties pasirašymo metu taip pat buvo iškelta idėja siekti mokestinės lengvatos kino ir reklamos gamybai Lietuvoje. Pasak direktorės, ji padėtų pritraukti papildomas investicijas į Lietuvą ir tuo pačiu garsinti šalį.

LAPA duomenimis, pastaraisiais metais buvo fiksuojamas ženklus reklamos video klipų gamybos rinkos augimas: nuo 2010-ųjų metų rinka išaugo daugiau nei dvigubai. Preliminariais asociacijos skaičiavimais, reklamos video klipų gamybos rinka sugeneruoja 15 mln. eurų per metus. Taip pat svarbu paminėti, kad kino industrijos paslaugų  eksportas Lietuvoje sudaro  apie 40 mln. Eurų, tai sudaro apie pusę lazerių eksporto.

LAPA asociacija šiuo metu jungia 10 įmonių, kurių bendra metinė apyvarta sudaro apie 65 proc. visos reklaminių video klipų gamybos rinkos Lietuvoje. 
 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau