Stojantiesiems

VGTU meno kolektyvai dalyvavo Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventėje „Gaudeamus“

Birželio 28, 2018

Birželio 22–24 dienomis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) akademinis choras „Gabija“, tautinių šokių ansamblis „Vingis“ bei orkestras dalyvavo jau 18-oje Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventėje „Gaudeamus“, vykusioje Tartu, Estijoje. Dalyvauti šiame festivalyje buvo pakviesti geriausi studentų chorai, šokių kolektyvai bei orkestrai iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos, o bendras dalyvių skaičius siekė net 4000. Šventėje taip pat dalyvavo Baltijos ir kitų šalių prezidentai, ministrai, universitetų rektoriai ir kiti svečiai. 

Joninių išvakarėse miesto stadione vyko šokių šventė, kurioje pasirodė visų trijų šalių delegacijos, tarp jų ir VGTU tautinių šokių kolektyvas „Vingis“. Visi dalyviai vienbalsiai pritaria, kad šokėjų pasirodymai paliko puikų įspūdį. Vėliau vyko vakaronė, kur visi dalyviai galėjo pabendrauti, susipažinti ir gerai praleisti laiką. 

Orkestras ne tik dalyvavo repeticijose ir koncerte, bet dar spėjo ir susiorganizuoti kelionę pėsčiomis upės pakrante į mokslų centrą „Ahhaa“, kur paklaidžiojo veidrodžių labirinte, iliuzijų kambariuose, stebėjo, kaip iš kiaušinio kalasi viščiukai ir kaip vyksta gyvenimas skruzdėlyne, sprendė įvairius galvosūkius bei galėjo pasivažinėti dviračiu ant lyno kelių metrų aukštyje – ir tai tik maža dalis to, ką ten pamatė.

Nors visas festivalis buvo kupinas puikių renginių, koncertų ir kitos veiklos, choristams svarbiausia tapo „Dainų diena“, sekmadienį vainikavusi visą šventę. Kiekvienos šalies chorai atliko savo nacionalinę programą. Lietuvių chorai išsiskyrė savo sėkmingu repertuaro parinkimu, dainų skambumu bei gausiomis žiūrovų ovacijomis. 

Visi dalyviai vienbalsiai pripažįsta – šventė buvo įspūdinga. Dalyviai, svečiai, organizatoriai, chorvedžiai ir kitų kolektyvų vadovai atnaujino arba užmezgė naujas pažintis, paskatino vieni kitus ateities planams, na, o estai „Gaudeamus“ deglą garbingai perdavė kitos šventės organizatorei – Lietuvai.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau