Stojantiesiems

VGTU mokslininkai padeda išvengti klaidų, kainuojančių 1 mln JAV dolerių per dieną

Rugsėjo 23, 2016
Finansų ministerijos ir Eurostato duomenimis, 2014 m. Lietuvos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) skirta BVP dalis – 1,01 proc. – yra beveik dvigubai mažesnė už Europos šalių vidurkį. 2020 m. prognozės taip pat nedžiugina – vis dar prognozuojamas didelis Lietuvos skiriamų lėšų dalies (1,32 proc.) atsilikimas nuo Europos vidurkio (2,24 proc.). Nors lyginant pasauliniu mastu Europos Sąjunga (ES) taip pat nėra tai, į ką reikėtų lygiuotis.
 
Pagal naujausius turimus 2015 m. duomenis ES šalių investicijų į MTEP dydis per 2014 m. augo 3,3 proc., o JAV – net 8,1 proc. JAV įmonės vadovaujasi nuomone, kad 21 a. aršiose kovose dėl rinkos bendradarbiavimo su mokslo įstaigomis teikiami privalumai – būdas išsiskirti iš konkurentų. Tokia nuomone vadovaujasi ir Lietuvoje viešėjęs lietuviškų šaknų turintis JAV kalnakasybos įrenginių gamybos lyderės „Metso minerals“ įmonės technologijos direktorius Vytas Svalbonas, prieš 24 metus savo vadovaujamą įmonę atvedęs į Lietuvos mokslo laboratorijas.
 
Klaidų kaina didesnė
 
V. Svalbonas yra įsitikinęs, kad kiekviena įmonė turėtų gerai pasvarstyti ir paskaičiuoti, ar gedimų, sugadintos įmonės reputacijos ir prarastų klientų kaina nėra didesnė nei investicijų į mokslinius tyrimus.
 
„Vieno mūsų įrenginio – mineralų malūno – pagaminimas ir parengimas eksploatacijai kainuoja apie 30 mln. JAV dolerių. Nesame linkę taip rizikuoti, kad į rinką pateiktume abejotinos kokybės malūnus, nes gedimas ir jų sustabdymas darbo vietoje įmonei galėtų kainuoti apie 1 mln. JAV dolerių per dieną. Nuolat investuojame į mokslinius tyrimus, nes negalime sau leisti daryti klaidų, – pasakojo V. Svalbonas. Jo vadovaujama įmonė daugiau nei 20 metų siunčia plieno ir ketaus bandinius bei konstrukcijų elementus tyrimams į Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Stiprumo mechanikos mokslo laboratoriją.
 
Anot V. Svalbono, kalnakasybos įrenginių, tokių kaip mineralų malūnai, minimalus tarnavimo laikas – 25 metai, per kuriuos be sustojimo įjungti jie veikia 95 proc. laiko. Mineralų malūnai – tai milžiniški, 10–12 metrų dydžio kalnakasybos įrenginiai, kurie skirti smulkinti kalnuose kasamus mineralus, kad juos būtų galima pateikti liejykloms.
 
Priežasčių nustatymas apsaugo nuo tolimesnių klaidų
 

Prof. habil. dr. Mindaugo Kazimiero Leonavičiaus teigimu, VGTU Stiprumo mechanikos mokslo laboratorija užsakymų sulaukia tiek iš Lietuvos verslininkų, tiek iš užsienio liejyklų ir gamyklų. „Dirbame su Kinijos, Turkijos, Amerikos, Australijos, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos įmonėmis. Joms atliekame tyrimus, kurių duomenys reikalingi įrenginių projektavimui. Iš lietuviškų įmonių dažniau sulaukiame užsakymų nustatyti jau naudojamų detalių gedimų bei suirimo priežastis“, – apie užsakymų skirtumus pasakojo laboratorijos mokslo vadovas.
 
Anot jo, tyrimai dažnai užtrunka keletą mėnesių ar net metų, nes laboratorijoje sukuriama tokia įrenginių apkrova, kokią jie patiria realioje darbo vietoje. „Jei paimsime pieštuką už galų ir palenksime jį vieną kartą – nieko nenutiks. Bet jei tą veiksmą pakartosime daug kartų – pieštukas sulūš. Dideli įrengimai genda panašiu principu, reikia, kad darbo metu jie atlaikytų 10 mln. ar net 100 mln. ciklinių apkrovimų. Realaus darbo ciklus imituojame laboratorijoje. Su VGTU laboratorijoje esančiomis mašinomis 100 mln. ciklų mes sukuriame per 1 metus, tačiau sulaukiame ir tokių bandinių, kuriems reikia ir 2 ar net 5 metų tyrimų“, – pasakoja VGTU Stiprumo mechanikos mokslo laboratorijos vadovas.
 
Pasak jo, tyrimas nesibaigia tuo momentu, kai detalė lūžta. „Naudodami elektroninį mikroskopą stebime, kaip atrodo įtrūkimo ar lūžio vieta, jo paviršius. Sekame, kaip tas procesas vyksta, kaip atsiranda plyšys ir jis didėja, kol detalė galutinai suyra“, – sako M. K. Leonavičiaus. Anot jo, tokie tyrimai leidžia rasti lūžio priežastis ir panaudoti turimas žinias ateityje to išvengiant. Tirdami jau sulūžusias detales mokslininkai gali nustatyti, ar kalta detalę gaminusi liejykla ar buvo pažeistas eksploatacinis rėžimas.
 
Laboratorijos – vieta, kur gimsta naujovės
 
„Metso minerals“ direktorius V. Svalbonas prisipažino, kad rasti tinkamą patikimą laboratoriją nėra lengva. Ilgą laiką reikalingus tyrimus įmonė atlikdavo Filadelfijoje, bet ten jiems buvo suteikiama tik ribota prieiga prie bandymų įrangos.
 
„Pradėjome dairytis Europoje, ieškojome alternatyvų Lenkijoje, vėliau ir Baltijos šalyse. Atvykome į Lietuvą sužinoję apie modernesnes technologijas nei tuo metu turėjome JAV. Taip atsidūrėme VGTU, kuris turėjo reikiamą patirtį, gerą reputaciją, pajėgius įrenginius ir galimybes tirti didesnius bandinius“, – apie aplinkybes, prieš 24 metus atvedusias JAV rinkos lyderius į Vilnių pasakojo V. Svalbonas.
 
Anot jo, bendradarbiavimas su mokslininkais gamybos įmonei duoda ne tik kokybės garantiją ir užtikrintumą prieš klientus, bet ir priėjimą prie naujausios informacijos. „Universitetai, laboratorijos, tyrimų institutai – tai vietos, kur pirmiausiai gimsta naujovės. Darbas su mokslininkais leidžia mums greičiau gauti naujausią mokslo srities informaciją, pirmiems sužinoti apie rinkos naujoves ir aktualiausius mūsų atstovaujamos industrijos tyrimus. Tai mūsų privalumas prieš konkurentus, nes pirmieji galime sužinoti, atsirinkti idėjas, kurios tinka mūsų srityje ir jas išbandyti“, – akcentuoja JAV kalnakasybos įrenginių gamybos lyderės „Metso minerals“ technologijos direktorius V. Svalbonas.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau