Stojantiesiems

VGTU mokslininkė Seime apžvelgė administracinės kalbos pokyčius

Birželio 16, 2014
Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkė Kūrybinių industrijų fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėja dr. Rasuolė Vladarskienė dalyvavo europinės reikšmės konferencijoje, kur skaitė pranešimą tema „Kaip per 10 narystės metų pakito administracinė kalba“. Seime vykusi Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos Respublikos institucijų bei įstaigų terminologijos forumo (LTF) konferencija rengiama jau ketvirtąjį kartą. Šįkart ji skirta paminėti Lietuvos narystės ES dešimtmečiui.

„Ši konferencija – svarbus terminologų renginys, kuriame turėjome progos tiesiogiai vaizdo tiltu susisiekti su Briuselyje esančiais vertėjais ir padiskutuoti rūpimomis temomis, apsikeisti nuomonėmis“, – pasakojo R. Vladarskienė.

Plenariniame konferencijos posėdyje pranešėjai aptarė, kaip per 10 metų kito administracinė lietuvių kalba, kaip joje kuriami terminai ir kodėl dalis jų neprigyja. Kelti klausimai, ar verslui rūpi terminai ir kiek atsieina jų kūrimas.

Mokslininkė išskyrė Lietuvių kalbos instituto direktorės prof. dr. Jolantos Zabarskaitės pranešimą, kuriame buvo aiškinama apie semantinį terminų kraitį: „Labai svarbi J. Zabarskaitės išsakyta mintis, kad kalboje atsiskleidžia tautos pasaulėvaizdis. Terminologai paprastai vertina tik darybos elementą, o štai J. Zabarskaitė pabrėžė, kad svarbus ir naujos darybos žodžio semantinis kraitis (reikšmės, dariniai, junginiai, metaforinis vartojimas), nuo to paprastai priklauso, ar naujas terminas bus priimtas kalbinės bendruomenės.“

Vėliau diskusijos vyko keturiose artelėse: „Europos Sąjungos dokumentų kalbos poveikis lietuvių kalbai“, „Ekonominiai terminologijos aspektai“, „Terminų gyvavimo ciklas“, „Ryšių ir kompiuterijos terminijos problemos“.

R. Vladarskienė kartu su Erdvilu Jakuliu, dirbančiu Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamente, vadovavo artelei „Europos Sąjungos dokumentų kalbos poveikis lietuvių kalbai – atradimai ir praradimai, bendrosios tendencijos, asmeninės įžvalgos“. Joje diskutuota apie tai, kokį poveikį ES teisės aktų kalba per 10 Lietuvos narystės ES metų padarė įvairiems kalbos lygmenims, kaip vertimo (lietuvių) kalbą veikia originalo turinys ir teisės aktų specifika, pasidalinta patirtimi, kaip sekasi derinti ES ir Lietuvos teisės aktų pavadinimų rašymo taisykles.

Aktyviai diskusijoje dalyvavo ir Briuselyje vienoje Europos Tarybos vaizdo konferencijų salėje susirinkę vertėjai. Mokslininkė pasakojo, jog artelės dalyviai priėjo prie bendros išvados, kad „ES dokumentų poveikis kalbai yra akivaizdus, bet reikia stengtis jį valdyti. Nuo vertėjų kompetencijos ir nuo jų darbo kokybės iš dalies priklausys tolesnė ne tik administracinės, bet ir bendrinės lietuvių kalbos raida“.

Pasak R. Vladarskienės, svarstant terminų vertimą ir jų pritaikymą praktikoje, svarbus ne tik vertėjų, bet ir mokslininkų vaidmuo: „Dirbdami su naujausiomis technologijomis, kurdami inovacijas, VGTU mokslininkai siūlo naujus terminus ir pavadinimus. Manau, kad tai – reikšmingas indėlis į šalies terminų plėtotę.“

Renginį organizavo LTF koordinavimo grupė, Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamentas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, ES Tarybos generalinio sekretoriato Vertimo raštu direktorato Lietuvių kalbos skyrius.

Galerija

Panašios naujienos

Moterų vadovaujamiems giliųjų technologijų startuoliams – galimybė gauti 75 tūkst. eurų finansavimą
Moterų vadovaujamiems giliųjų technologijų startuoliams – galimybė gauti 75 tūkst. eurų finansavimą
Moterų vadovaujami giliųjų technologijų (angl. deep tech) startuoliai kviečiami teikti paraiškas Europos Sąjungos finansuojamai programai „Women TechEU 2“. Ši iniciatyva skirta stiprinti moterų verslumą technologijų srityje, skatinti inovacijų plėtrą ir padėti perspektyviems startuoliams pasirengti tolimesniam augimui bei papildomo finansavimo pritraukimui. Atrinkti programos dalyviai gaus 75 000 eurų dotaciją bei galimybę dalyvauti šešių mėnesių trukmės individualiai pritaikytoje verslo plėtros programoje. Jos metu startuoliams bus teikiamos mentorystės, konsultavimo ir mokymų paslaugos, padėsiančios spartinti verslo augimą ir stiprinti konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Bendras programos „Women TechEU 2“ biudžetas siekia 12 mln. eurų. Planuojama finansuoti 160 moterų vadovaujamų startuolių iš visos Europos. Paraiškų teikimo tvarka Naujojo kvietimo paraiškų teikimo procesas vyksta dviem etapais. Pirmiausia pareiškėjai turi pateikti tinkamumo vertinimo paraišką (Eligibility Strand), kurios metu tikrinama, ar startuolis atitinka programos reikalavimus. Tinkamais pripažinti pareiškėjai bus pakviesti teikti išsamią paraišką (Full Proposal). Tinkamumo vertinimo etapas prasidėjo 2026 m. birželio 1 d. Paraiškos priimamos nuolat, o vertinimas vykdomas kas savaitę – paraiškų pateikimo terminas yra kiekvieną antradienį iki 18.00 val. (17.00 val. CEST). Pirmasis terminas – 2026 m. birželio 30 d., galutinis – 2027 m. liepos 13 d. Tinkamumo vertinimo rezultatai pareiškėjams pateikiami ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo paraiškos pateikimo termino. Kas gali dalyvauti? Programa skirta moterų vadovaujamiems ankstyvosios stadijos giliųjų technologijų startuoliams. Norint pretenduoti į finansavimą, turi būti įvykdytos šios sąlygos: bent viena startuolio įkūrėja arba bendrakūrėja yra moteris, moteris eina aukščiausio lygio vadovaujančias pareigas (generalinės direktorės, technologijų direktorės ar kitas lygiavertes pareigas), moterims priklauso ne mažiau kaip 25 proc. įmonės akcijų. Programos tikslai „Women TechEU 2“ siekia: skatinti moterų verslumą giliųjų technologijų srityje, padėti inovatyviems startuoliams plėstis ir pritraukti papildomą Europos Sąjungos finansavimą, stiprinti Europos inovacijų ekosistemas, remti naujų technologijų kūrimą ir komercializavimą. Potencialūs pareiškėjai raginami iš anksto susipažinti su paraiškų teikimo gairėmis ir nelaukti paskutinės paraiškų pateikimo dienos. Daugiau informacijos rasite čia: https://womentecheurope.eu/active-calls/ 
Plačiau
Nauja VILNIUS TECH elektroninė knyga
Nauja VILNIUS TECH elektroninė knyga
Nauja VILNIUS TECH elektroninė knyga: Kristina Stankevičiūtė, Jūratė Černevičiūtė, Stasys Mostauskis, Liutauras Labanauskas, Marius Salynas Reflektuojant popkultūrą: teorijos ir tyrimai  Kolektyvinė monografija Ši knyga – pirmoji iš suplanuotų penkių monografijų ciklo „Popkultūra Lietuvoje“ dalių. Jos svarbiausia užduotis yra apžvelgti lietuviškame kontekste aktualią populiariosios kultūros reiškinio sampratą ir jo percepcijos pobūdį, taip suformuojant teorinį pagrindą tolimesnei popkultūros lauko analizei, kurią numatoma pateikti kitose ciklo dalyse. Bendras viso monografijų rinkinio tikslas – nubrėžti Lietuvos popkultūros lauko žemėlapį ir apžvelgti dabartinę jos situaciją, vertinant tiek istorinę raidą, tiek galimas ateities tyrimų perspektyvas. Pirmojoje dalyje pateikiamos teorinės diskusijos, nusakančios popkultūros reiškinio sampratą ir jo filosofinius, estetinius ir industrinius bruožus bei kilmės istoriją, kuri remiasi tradicine populiariosios kultūros reiškinio sąvoka kaip opozicija rimtajai arba aukštajai kultūrai. Šiuos tekstus galima apibendrintai įvardyti kaip akademinių tyrinėjimų sritį, orientuotą į teorinę popkultūros refleksiją. Leidinys skirtas kultūros studijų lauko tyrėjams, studentams ir visiems, besidomintiems kultūros lauko procesais. Elektroninė knyga  >>> * VILNIUS TECH instituciniai vartotojai el. knygas gali skaityti nemokamai prisijungę universiteto kompiuterių tinkle, o iš namų prisijungę prie universiteto  tinklo per VPN. Norint skaityti el. knygas be interneto, reikia įsidiegti IPC Reader offline programėlę ir, būnant prisijungus prie institucinio tinklo, atsisiųsti į skaityklę pageidaujamas knygas. Vėliau jas galėsite skaityti atsijungę nuo interneto. Daugiau VILNIUS TECH išleistų el. knygų rasite ebooks.vilniustech.lt
Plačiau