Stojantiesiems

VGTU Mokslo atradimų dienos atidarymo ceremoniją pradėjo robotas

Rugsėjo 11, 2014
Ateityje robotai gali pakeisti ne tik žmones, dirbančius rutininį darbą, bet ir atlikti smagesnes užduotis – pavyzdžiui, pradėti oficialius renginius nukerpant atidarymo juostelę. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vykusioje Mokslo atradimų dienoje tokią užduotį atliko studentų sukurtas robotas, kurį valdė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
 
VGTU Mokslo atradimų diena – mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ dalis, kurioje visi norintys galėjo išbandyti naujausias VGTU mokslininkų ir studentų sukurtas inovacijas bei dalyvauti eksperimentuose.
 
„Tiek politikoje, tiek gyvenime nuolat tenka reaguoti į naujoves, nes kiekviena diena atneša kažką naujo. Kur bebūtumėte, išmokę mąstyti, pažinti ir kurti, šias savybes tikrai panaudosite. Todėl labai linkiu, kad aukštoji mokykla išmokytų jus mokytis, nes šito reikės tiek Jums, tiek Lietuvai“, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikindama VGTU susirinkusius moksleivius ir studentus.
 
Prezidentė ne tik apžiūrėjo VGTU fakultetų stendus, kuriuose studentai ir mokslininkai demonstravo savo sukurtus darbus, bet ir aplankė didžiausią Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centrą ir jo laboratorijas. Jose vyko bandymai, kurių metu įvairaus tipo konstrukcijas – šiaudinius, medinius ir metalinius namelius buvo bandoma nugriauti muzikos virpesiais.  
 
„Tai, kad mokslo festivalis šiais metais vyksta ir mūsų universitete – nėra atsitiktinumas. VGTU lyderiauja technologijos mokslų srityje, tad galime pasigirti moderniomis laboratorijomis, kurios atveria plačias tyrimų ir kūrybos galimybes. Šiandien mūsų svečiai turi progą susipažinti su mokslo ir technologijų naujovėmis,“ – linkėdamas atradimų džiaugsmo sakė VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.
 
VGTU Mokslo atradimų dienoje buvo galima susipažinti su įvairių formų robotais – elektronikos inžinieriai leido pasimatuoti specialią pirštinę, kurios judesius atkartoja robotinė ranka, pavaldyti robotą-katiną, sužinoti žingsniuojančių robotų-vorų pritaikymo galimybes. Mechanikos inžinieriai demonstravo studento sukurtą 3D spausdintuvą, galintį gaminti įvairias vienetines detales, gaminius, edukacinius modelius iš pasaulyje populiariausių polimerinių medžiagų.
 
Statybos inžinieriai atliko inovatyvios konstrukcijos bokšto maketo apkrovos eksperimentą – maketas buvo veikiamas apkrova, kurią uždėdami papildomus svarelius arba juos nuimdami reguliavo lankytojai, o davikliai ekrane rodė labiausiai pažeidžiamų bokšto vietų reakciją.
 
Naujausias technologijas demonstravo ir VGTU aviatoriai – studentai skraidino savo sukurtus bepiločius orlaivius ir dalinosi jų projektavimo patirtimi.
 
###
 
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – inovatyvus Lietuvos universitetas, ugdantis kūrybiškus aukštos kvalifikacijos specialistus. Universitetas lyderiauja technologinių mokslų srityje ir užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką orientuotas studijas. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai vykdomi 14 institutų, 2 mokslo centruose, 33 laboratorijose. VGTU veikia moderniausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras ir didžiausia Lietuvoje Mobiliųjų aplikacijų laboratorija. Turėdamas daugiau kaip 400 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VGTU suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes ir pirmauja Lietuvoje pagal užsienyje studijuojančių studentų, išvykusių pagal „Erasmus“ mainų programą, skaičių.

Galerija

Panašios naujienos

Prie didelių Europos inžinerijos projektų dirbęs VILNIUS TECH alumnas: „Ribos dažniausiai yra galvose“
Prie didelių Europos inžinerijos projektų dirbęs VILNIUS TECH alumnas: „Ribos dažniausiai yra galvose“
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas  – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos geležinkelio stoties iki CERN laboratorijos plėtros bei inovatyvių kvartalų vystymo Belgijoje. Šio VILNIUS TECH absolvento istorija iliustruoja, kaip atsidavimas ir asmeninės vertybės gali atverti duris, apie kurias galima tik pasvajoti. Akademinės aplinkos įtaka „Manau, kad konstravimas yra mano genuose – beveik visi mano šeimoje buvo matematikos asai, inžinieriai ar statybininkai“, – sako inžinierius T. Strazdauskas.  Vedamas šios prigimtinės aistros, jis pasirinko statybos inžinerijos studijas VILNIUS TECH universitete, kur įgijo magistro laipsnį ir pelnė prestižinę „Best Graduate“ (geriausio absolvento) nominaciją. Iš studijų metų Tomas išsinešė ne tik praktines žinias apie stambių konstrukcijų statybą – sutikti žmonės suformavo jo viziją ir suteikė platesnį požiūrį į pasirinktą kelią.  „Didžiausią įtaką padarė profesorius Algirdas Juozapaitis. Jo patarimai išliko su manimi, net jei tikrąją jų prasmę supratau tik po kelerių metų. Visada jaučiau jo palaikymą, kuris padėjo man išugdyti globalų požiūrį. Tai leido suprasti, kad ribos dažniausiai yra tik mūsų pačių galvose“, – dalijasi jis.  Stiprus tiek, kiek stipri jį supanti komanda Tomo istorija yra geriausias to įrodymas. Jo karjera driekiasi per Lietuvą, Šveicariją ir Belgiją. Vilniaus universiteto biblioteka Saulėtekio slėnyje išlieka jo pėdsaku gimtojoje šalyje. Būtent nuo čia prasidėjo jo tarptautinė kelionė. Tomas prie „CSD Engineers“ komandos Vilniuje prisijungė 2015 m. Tuo metu nedidelė inžinierių komanda dirbo prie pavienių projektų Šveicarijoje. Tomo atsinešta kompetencija ir ambicijos tapo lūžiu, atvėrusiu duris tam, ką jis dabar vadina „belgiškuoju etapu“. Netrukus sekė nauji iššūkiai ir projektai: IBM dangoraižis, ištisi gyvenamieji ir biurų kvartalai, ligoninės bei mokyklos Briuselyje. Per visą šią įspūdingą profesinę kelionę T. Strazdauskas nepamiršo esminio principo. „Esu tiek stiprus, kiek stiprūs šalia manęs esantys žmonės, – sako jis. 2024 m. įkūręs „TST Engineers“, pirmenybę jis teikia kolegoms, kurie dalijasi tomis pačiomis vertybėmis. – Komandą renkuosi pagal vertybes, nes visa kita yra tik smulkmenos, kurių galima išmokti. Esu įsitikinęs, kad techniniai iššūkiai yra tam, kad juos išspręstume, tačiau su jaunais žmonėmis svarbiausia kalbėtis apie jų moralinius standartus.“ Įvardijo svarbiausių įgūdžių derinį Kalbėdamas apie tai, kas lemia statybos inžinieriaus sėkmę šiuolaikiniame pasaulyje, Tomas kvestionuoja vyraujantį požiūrį, kad inžinerija apima tik matematiką ir fiziką. Jo teigimu, daugiakalbystė yra lemiamas veiksnys, ypač siekiant tarptautinės karjeros pirmaujančiose inžinerijos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje. „Ne mažiau svarbu ugdyti IT įgūdžius ir žinoti, kaip juos pritaikyti, – priduria jis. – Atsiranda daugybė naujų programų, o jų įvaldymas tampa būtinas sėkmei inžinerijoje. Pirmaujančios projektavimo įmonės programavimą integruoja į kasdienius procesus, nes pastatų konstrukcijos tampa vis sudėtingesnės – be kompiuterio pagalbos viską apskaičiuoti tiesiog per daug sudėtinga.“ Inžinerijoje Tomą labiausiai žavi tobulas tikslumo ir kūrybiškumo derinys. Šiuolaikinė architektūra dažnai peržengia klasikinės inžinerijos ribas, ir būtent čia prireikia kūrybiškumo. „Pirmiausia turime sukurti konstrukcinę koncepciją, kuri užtikrintų pastato tvirtumą, standumą ir stabilumą. Tik tada prasideda praktinė dalis – detalūs inžineriniai skaičiavimai“, – aiškina jis. Mokymasis niekada nesibaigia. Tomo kelionė rodo, kad kantrybė ir nuoseklus tobulėjimas yra raktas į sėkmę. Jei jam tektų duoti vieną patarimą būsimiems inžinieriams, jis pasidalytų patarle, atspindinčia jo paties kelią: „Nekeisk pagrindinio kelio į trumpesnį“.
Plačiau