VGTU pasirašė Lietuvos švariųjų technologijų klasterio steigimo sutartį

Spalio 19, 2018

Spalio 16 d. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Vilniaus universitetas, „Lietuvos energija“ ir „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas“ pasirašė Lietuvos švariųjų technologijų klasterio steigimo sutartį. Sutelkę žinias ir patirtį iš skirtingų sričių, klasterio nariai bendradarbiaus kurdami ir plėtodami švariąsias technologijas bei tvarios veiklos sprendimus.

Klasterio veikloje dalyvauja 25 įmonės – nuo aukštųjų mokyklų ir tyrimų institucijų, verslo įmonių iki verslo asociacijų. Klasteris yra atviras naujiems nariams, todėl tikimasi, kad ateityje prie jo prisijungs ir kitos organizacijos, norinčios prisidėti kuriant ir plėtojant inovacijas šioje srityje.

VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas akcentavo, kad jau ne vienerius metus universitetas skiria daug dėmesio darniosioms statybos, transporto, aplinkos ir energetikos technologijoms. „Mokslo institucijos atlieka svarbų vaidmenį diegiant inovacijas ir skatinant teigiamus pokyčius visuomenėje. Prisidėdami prie švarių technologijų klasterio, esame pasirengę dalytis savo sukauptomis žiniomis, mokslinių tyrimų baze ir kompetencijomis sumaniųjų specializacijų srityse“, – teigė VGTU rektorius prof. dr. A. Daniūnas.

Pereiti prie žaliosios generacijos ir diegti kitus aplinką tausojančius sprendimus yra „Lietuvos energijos“ grupės siekiai. „Lietuvos energijos“ strateginis tikslas – tapti viena inovatyviausių energetikos bendrovių pasaulyje. Be to, siekiame, kad inovacijos ir švariosios technologijos atneštų tiesioginės naudos Lietuvai. Dalyvavimas švariųjų technologijų klasterio steigime ir bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis bei verslu yra aiškus žingsnis įgyvendinant strategijoje iškeltus tikslus“, – teigė „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas.

„Visame pasaulyje augant susirūpinimui dėl klimato kaitos ir žmogiškos veiklos padarinių aplinkai, švariosios technologijos įgyja vis didesnę reikšmę tiek įmonių veikloje, tiek visų žmonių kasdieniame gyvenime. Įsteigdami švarių technologijų klasterį, norime paskatinti skirtingų verslo, mokslo ir viešųjų organizacijų kooperavimą, vykdant sprendimų paiešką, kuriant ir diegiant inovacijas, galiausiai, stiprinant visos šalies įvaizdį švariųjų technologijų srityje“, – sakė naujojo klasterio koordinatoriaus „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko“ direktorė Laima Kaušpadienė.

Laimos Kaušpadienės nuomone, švariosios technologijos apima bet kokį procesą, produktą ar paslaugą, kurie mažina neigiamą poveikį aplinkai per energijos vartojimo efektyvumo didinimą, tvarų resursų naudojimą, aplinkosaugines veiklas. Tai gali būti technologijos, susijusios su antrinių žaliavų perdirbimu, atsinaujinančiais energijos šaltiniais, ekologišku transportu, taupiaisiais apšvietimo sprendimais, išmaniomis pastatų valdymo sistemomis. 

Panašūs švariųjų technologijų klasteriai veikia daugelyje pažangių pasaulio šalių. Klasteriu siekiama, kad Lietuva taptų švariųjų technologijų lydere Baltijos šalyse. Vykdant Klasterio veiklas, bus didinama švariųjų technologijų sričių integracija, tarpdiscipliniškumas. Ieškoma aukštą pridėtinę vertę turinčių sprendimų švariųjų technologijų srityje, pasitelkiant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kuriant bei diegiant inovacijas, bus didinamas tiek atskirų klasterio narių, tiek viso švariųjų technologijų sektoriaus konkurencingumas tarptautiniu mastu.

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija spalio pradžioje paragino imtis aktyvių priemonių stabdant pasaulinį klimato šilimą. Siekiant išvengti dar didesnių klimato pokyčių, per artimiausią dešimtmetį į atmosferą išskiriamas anglies dvideginio kiekis turėtų būti sumažintas 45 proc., o 85 proc. visos elektros pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. 

Švariųjų technologijų klasterio nariai: VšĮ „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų̨ parkas“, UAB „Lietuvos energija“, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, Klaipėdos universitetas, VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“, Lietuvos energetikos institutas, UAB „Rokvesta“, UAB „Birštono mineraliniai vandenys“, UAB „Eksponentė“, UAB „Bioversija“, UAB „Ineco“, UAB „Rekin“, UAB „Saulės grąža“, UAB „Super solem“, UAB „Saulės vėjo aruodai“, UAB „Soli Tek cells“, UAB „Solet technics“, VšĮ „Mes darom“, Susivienijimas ŽALI.LT, UAB „Insectum“, Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“, VšĮ „Žiedinė ekonomika“.

Galerija

Panašios naujienos

Psichologė pataria, kaip lengviau įsivažiuoti į naujus mokslo metus ir darbus
Psichologė pataria, kaip lengviau įsivažiuoti į naujus mokslo metus ir darbus
Rugsėjis daugeliui reiškia grįžimą į įprastą ritmą: ankstyvus rytus, paskaitas, pamokas, darbus ir naujus planus. Po kelių mėnesių atostogų vėl anksti keltis, susikaupti ir rasti motyvacijos ne visada lengva. Tačiau norint grįžti į darbus ir mokslus, nebūtina laukti „tobulo momento“ ar motyvacijos pliūpsnio. VILNIUS TECH psichologė Gintė Blaževičė pataria pradėti nuo mažų žingsnių ir dalijasi patarimais, kaip lengviau įsivažiuoti į naujų mokslo metų ritmą. Kaip ir nuo ko pradėti? Po ilgesnių atostogų norint įsivažiuoti į veiklas, svarbiausia yra pradėti „važiuoti“, sako psichologė: „Neretai girdime, kad žmogus lyg ir turi minčių, noro imtis darbų, veiklų ar mokslų, bet vis laukia įkvėpimo, motyvacijos pliūpsnio ar kokio nors ypatingo nusiteikimo. Bėda ta, kad laukti gali tekti ilgai, o kuo ilgiau kažką atidėliojame, tuo labiau gali varginti nerimas.“ Tokiu atveju specialistai rekomenduoja paprasčiausiai pradėti daryti po truputį, kad ir mažais, paprastais žingsneliais. Taip pat verta pagalvoti, kaip veiklą pradėti taip, kad nereikėtų jos atidėlioti ar savęs atkalbinėti – pradėjus ir pamažu įsivažiavus, nerimas ar nemalonūs pojūčiai palengva atslūgsta. Ėmusis darbo, sunkiausios dažnai yra tik tos pirmosios 15–30 minučių (kartais tai gali kartotis kelias dienas), pasakoja G. Blaževičė. Vėliau žmogaus protas tarsi apšyla, pamato, kad nėra to įsivaizduojamo pavojaus, sumažėja noras atidėlioti, nubunda pasitikėjimas savimi, kyla smalsumas, o kartu ir motyvacija. Tai yra gera žinia: motyvacijos ar įkvėpimo, nereikia sėdėti ir jų laukti – juos galima prisikviesti. [caption id="attachment_128343" align="alignnone" width="1024"] Asociatyvi nuotrauka[/caption] „Pradėti – sunkiausia, todėl normalu, kad pradžia kelia nemalonius jausmus, galbūt baimę ar nerimą. Mūsų protas yra puikus scenaristas, galintis prigalvoti gerokai gąsdinančių scenarijų, kurie stabdo nuo veiklų. Tačiau noriu pabrėžti, kad mintys ir įsivaizdavimai nėra faktai, kuriais būtų verta tikėti“, – sako psichologė. Kitas svarbus aspektas – neretai per ilgesnes vasaros atostogas pasikeičiantis miego ritmas. Tokiu atveju, G. Blaževičė pataria po atostogų nereikalauti iš savęs maksimalaus produktyvumo, o verčiau švelniai ir palaipsniui sugrįžti į ritmą, susiplanavus pirmuosius žingsnius ir veiklas. Taip pat svarbu stengtis keltis ir eiti miegoti tuo pačiu metu, rytais stengtis būti šviesoje, iš anksto susiplanuoti pirmą dienos dalį ir žingsneliais prisijaukinti struktūrą, pareigas ir pasikeitusią kasdienybę. Svarbu tarp veiklų nepamiršti savęs  O kaip vos prasidėjus mokslo metams, derinant studijas ir darbą, iškart neperdegti? „Mes vartojame žodį „perdegimas“, kai jaučiamės užgriūti atsakomybių ar pernelyg apsikrovę veiklomis, įsipareigojimais. Bet kliniškai žvelgiant, tai ne visuomet būna perdegimas – dažniausiai tai ilgai trunkantis stresas ar nuovargis. Vis dėlto, perdegimas išties gali atsirasti, kai ilgalaikis stresas, didelis krūvis, keliami sau aukšti reikalavimai ir atjautos sau trūkumas niekad nesibaigia“, – paaiškina psichologė. Siekiant išvengti stipraus nuovargio, svarbu neignoruoti savo poreikių ar kūno siunčiamų signalų, o poilsio neatidėlioti „kai turėsiu laiko“, tęsia ji. Norint išlikti produktyviam kurioje nors veikloje, labai svarbu rūpintis savimi: pakankama miego trukme, kokybišku maistu, laiku gamtoje, mankšta, bendravimu ir pan. „Lengva pasiklysti tarp darbų, tikslų, atsakomybių ir buities, taip pamirštant, kas teikia tikrąją prasmę. Todėl verta ieškoti ir planuoti tai, kas sustiprina, kelia džiaugsmą, kūrybiškumą, saugumo jausmą. Poilsis ir rūpinimasis savimi irgi yra produktyvaus ritmo dalis“, – sako specialistė. [caption id="attachment_128346" align="alignnone" width="1024"] Asociatyvi nuotrauka[/caption] Psichologė taip pat pataria: nuo nuovargio ir perdegimo gali apsaugoti ir savo minčių ir įsitikinimų peržiūra. Naudinga pareflektuoti, ar rezultatų nepradedame sieti su savo saviverte, ar nesmerkiame savęs, kai kažkas nepavyksta „tobulai“? Ar pernelyg didelis įnikimas į veiklas nėra bandymas pateisinti kažkieno lūkesčius arba perdėtą atsakomybės jausmą? „Be to, neretai perdegimą skatina ne tik darbų kiekis, bet ir bandymas įtikti kitiems, pateisinti kitų lūkesčius bei negebėjimas brėžti sveikų ribų. Kartais šiuos klausimus vienam išnarplioti nėra lengva, tada naudinga gali būti ir psichologo pagalba“, – rekomenduoja G. Blaževičė. Kalbant apie motyvacijos stoką bei atsirandantį nuovargį, šiuos nulemti gali ne vien tai,  kiek darome, bet ir tai, dėl ko visa tai darome. Kai trūksta entuziazmo grįžti į studijas ar darbus, verta skirti kelias minutes pareflektavimui ir priminimui sau, kodėl kadaise ėmėtės šios veiklos ir kodėl apskritai joje esate, sako specialistė. „Pervargimą skatina ne tik dideli darbų krūviai, bet ir užsimiršimas, kodėl juos darome. Galima savęs klausti, kodėl pasirinkau šią veiklą? Kas mane traukė šioje srityje? Kokią naudą ar prasmę matau šioje veikloje ilgalaikėje perspektyvoje? Ir, žinoma, ar mano veikla, studijos, darbai atitinka vertybes, kuriomis vadovaujuosi? Įsiklausymas į save gali būti pirmasis rūpinimosi savimi žingsnis“, – reziumuoja VILNIUS TECH psichologė Gintė Blaževičė.
Plačiau