Stojantiesiems

VGTU profesorė Jelena Stankevičienė: „Technologijų panaudojimas leis dirbti mažiau“

Vasario 15, 2019

Ieškomas skraidančių automobilių kūrėjas, įrengimų rizikos pareigūnas, proto perkėlimo į kompiuterį specialistas, kosmoso turizmo gidas ar gyvenimo pabaigos vadybininkas. Tai – ne anekdotas ar ištrauka iš mokslinės fantastikos romano, o galimi netolimos ateities darbo skelbimai. Bet analitikai turi gerų žinių tiems, kurie baiminasi, kad savo darbo vietą teks užleisti panašios futuristinės profesijos atstovui ar net robotui – „žmogiškas“ prisilietimas visuomet bus vertinamas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto dekanė prof. Jelena Stankevičienė įsitikinusi, kad dar ilgai reikės ir statybininkų, elektrikų, mechanikų ar virėjų. „Dabartinės ateities profesijų prognozės yra ypač drąsios. Tačiau žmonių įpročiai keičiasi daug lėčiau. Artimiausius dvidešimt metų šios profesijos tikrai išliks. O rankų darbo reikės dar ilgiau“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt sakė ji.

Ateities profesijų sąraše – 21 punktas

J. Stankevičienės teigimu, darbo rinka skaitmenizuojasi, visose profesijose pasikartojančius veiksmus perima informacinės technologijos (IT), vyksta robotizacija. Paslaugos suteikimo procesas automatizuojamas tiek, kad galutinis vartotojas viską galėtų atlikti savarankiškai. Pavyzdžiui, internetinė bankininkystė (nereikia eiti į banką sumokėti, pervesti ar išgryninti pinigus, pasikeisti valiutą – viską gali atlikti pats klientas banko tinklalapyje) arba draudimas (pats vartotojas suveda duomenis ir algoritmas jam pasiūlo palankiausią pasiūlymą).

Tokių skaitmenizavimo elementų esą daugėja kiekvienoje profesijoje, netgi mokytojo, kai mokymo turinys pereina į elektroninę erdvę. Mokinys pats savarankiškai gali mokytis, algoritmai ir technologijos apdoroja mokinio pasiekimus ir pritaiko tolimesnį mokymosi turinį pagal jo poreikius. „Visų profesijų atstovai turi būti pasiruošę tam tikram skaitmenizavimo lygiui. Augs specialistų, kurie visapusiškai išmano savo sritį ir gali skaitmenizuoti tam tikrus pasikartojančius procesus, poreikis“, – pabrėžė pašnekovė.

JAV kompanijos „Cognizant“ tyrimų centras „Center for Future of Work“ pernai paskelbė atnaujintą 21 ateities profesijų sąrašą, kuriame paminėtos tokios profesijos, kaip lytėjimo sąsajų programuotojai (Haptic Interface Programmer), skraidančių automobilių kūrėjai (Flying Car Developer), įrengimų rizikos pareigūnas (Machine Risk Officer), kibernetinių nelaimių prognozuotojai (Cyber Calamity Forecaster).

Bet „Cognizant“ tyrėjai taip pat padarė išvadą: kad ir kaip technologijos užkariautų darbo rinką ir pakeistų mūsų ateitį, mes – žmonės – visada norėsime „žmogiško“ prisilietimo kiekviename darbe. „Todėl tam tikros savybės ir individualūs įgūdžiai išliks paklausūs dar ilgą laiką. Pavyzdžiui, gebėjimas prisitaikyti prie grupės, gebėjimas adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų, empatija, pasitikėjimas, kūrybingumas, vaizduotė, veržlumas dar labiau vertinami darbo rinkoje nei anksčiau“, – pabrėžė profesorė.

Technologijos leis dirbti mažiau

Kokios galimybės minėtas „egzotiškas“ profesijas įgyti Lietuvoje? „Kiekvienoje profesijoje itin svarbūs tampa loginio mąstymo gebėjimai, IT išmanymas, mokėjimas programuoti. Nes auga poreikis, viena vertus, puikiai išmanyti profesiją ir savo sritį, kita vertus – gebėti pritaikyti IT technologijas automatizuojant atskirus procesus. Itin populiarėja profesijos kelių sričių sandūroje – bioinformatikai, finansinės technologijos (FinTech).

Ir Lietuvos, ir pasaulio aukštosios mokyklos reaguoja į darbo rinkos poreikius. Mokslininkai ir yra šių pokyčių autoriai. Dėl jų vykdomų tyrimų, jų smalsumo, kūrybinės minties ir atsiranda visos inovacijos, technologiniai proveržiai. Universitete visada veikia principas „šiandien – laboratorijoje, rytoj – auditorijoje“ – šiandien profesorius vykdo pažangiausius tyrimus, rytoj apie tai dėsto studentams. Universitetai jau dabar siūlo studijų programas, kurių specialistai ateis į darbo rinką tik po kelerių metų. Oksfordo universitetas, pavyzdžiui, kviečia į blockchain strategijos programą (Blockchain Strategy Programme), Vilniaus Gedimino technikos universitetas 2018 m. pradėjo siūlyti finansų technologijų (FinTech) magistrantūros specializaciją.“

O kuriuos gebėjimus patartina ugdyti jau dabar, kad ateityje nebūtų sunku persikvalifikuoti, pavyzdžiui, į orų valdytoją? Visada bus svarbus bazinės žinios – gebėjimas puikiai skaityti, rašyti, skaičiuoti. Svarbu ir finansinis, IT raštingumas.

„Daug darbo sričių perims automatizuotos sistemos, bet visada išliks poreikis socialiniams gebėjimams, leidžiantiems lengvai bendrauti su kitais žmonėmis: konfliktų sprendimas, tarpkultūriniai santykiai, emocinis intelektas“, – pažymėjo J. Stankevičienė.

Ypatingą reikšmę įgyja gebėjimas mokytis, siekti naujų žinių visą gyvenimą. Ir dabar universitetų programos esą siekia išmokyti studentus savarankiškai mokytis, iškelti sau mokymosi tikslus, pasirinkti tinkamas mokymosi strategijas ir metodus, pasiekti mokymosi rezultatus, reflektuoti, kaip toliau tobulinti savarankiško mokymosi procesą.

„Manau, tai yra svarbiausias įgūdis suformuojamas studijų metu, – apibendrino pašnekovė. – Technologinė pažanga, tikiu, atneš ir teigiamų pokyčių į darbo rinką, reikės mažiau dirbti, galėsime daugiau laiko skirti savo pomėgiams.

Palyginus su XIX amžiumi, įprasta darbo diena sutrumpėjo iki 8 val. Kai kuriuos šalys, pavyzdžiui Švedija, dvejus metus bandė 6 valandų darbo dieną. Tai davė teigiamą efektą, darbuotojai turėjo daugiau energijos, buvo laimingesni, rečiau neatvykdavo į darbą dėl ligų ir buvo produktyvesni. Taigi technologijų panaudojimas darbo rinkoje leis mums daugiau užsiimti savo mėgstama veikla.“

Alfa kartai bus sunku bendrauti gyvai

2030-aisiais į darbo rinką ateis alfa karta – taip vadinami žmonės, gimę ar gimsiantys 2011-2025 m. Jie dar vadinami stiklo karta, nes elektroniniai įrenginiai su ekranais bus pagrindinis jų bendravimo tarpininkas.

„Apie šią kartą kol kas galime kalbėti tik teoriškai, tačiau mokslininkai prognozuoja, kad problemų sprendimo įgūdžiai ir gebėjimas gyvai bendrauti su savo bendraamžiais bus pagrindiniai iššūkiai, – įspėjo profesorė. – Jau dabar šiuolaikinės mokyklos bando prisitaikyti prie pakitusių mokymosi poreikių – daugiau duoti virtualaus turinio, mažiau siūlyti vadovėlių, naudoti elektroninius įrenginius pasidalinti informacija klasėje, daugiau naudoti interaktyvių mokymosi priemonių.“

Tokiame kontekste ypatingą reikšmę turi žmogiškojo, gyvo bendravimo skatinimas ir emocinio intelekto ugdymas. Jei anksčiau tokie gebėjimai išsivystydavo lyg ir savaime, ugdant alfa kartos vaikus tam reikia skirti papildomo dėmesio.

O jei paaugliui įdomu ne robotai, bet, pavyzdžiui, meistrauti iš medžio? Kaip suderinti pomėgius, gebėjimus ir būtinybę išsilaikyti darbo rinkoje? „Visais laikais kiekvienai tautai bus svarbu išsaugoti nacionalinį identitetą. Amatai, rankų darbo vienetiniai dalykai visada bus paklausūs, – pabrėžė tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė J. Stankevičienė. – Tokios „žemiškesnės“ profesijos bus vertinamos kaip sukuriančios unikalius vienetinius produktus. Tokią kryptį palaiko ir saikingo „žalio“ vartojimo judėjimai. Vis populiariau pasidaro padaryti pačiam, atsisakyti masinės gamybos produktų ir masinio vartojimo.“

Jos manymu, dar ilgai reikės rankų darbo – statybininkų, elektrikų, mechanikų, santechnikų, virėjų. „Dabartinės ateities profesijų prognozės yra ypač drąsios. Tačiau žmonių įpročiai keičiasi daug lėčiau. Artimiausius dvidešimt metų šios profesijos tikrai išliks. O rankų darbo reikės dar ilgiau“, – įsitikinusi pašnekovė.

Apibendrindama ji paragino būti pasiruošusiems priimti inovatyvias technologijas ir išnaudoti jas sau į gerą, tinkamai ugdyti bazinius raštingumo gebėjimus, kurie sukuria asmenybės pagrindą, tačiau, kad ir kiek būtų pažangių technologijų, socialiniai įgūdžiai visada bus vertinami.

Net kunigams prognozės nekokios

Internete galima rasti milijonus puslapių, kuriuose pateikiamos daugiau ar mažiau pagrįstos prognozės apie numatomus pokyčius darbo rinkoje. Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje „The Future of Jobs“ (liet. „Profesijų ateitis“) nurodyta, kad jau kitąmet dėl demografinių pokyčių ir technologijų pažangos darbo vietų gali sumažėti net 5 mln. Iš viso gali būti prarasta 7,1 mln. darbo vietų, daugiausia – administracinio pobūdžio.

Prieš porą metų paskelbtoje studijoje buvo teigiama, kad trečdalis užduočių maždaug 60 proc. profesijų (teisėje, telemarketinge, greitojo maisto gamyboje) gali būti kompiuterizuota. Tiesa, tai nereiškia, kad technologijos išnaikins vienus ar kitus darbus. Panašūs gąsdinimai vadinami Luddite’o klaida, taip primenant, kaip XIX amžiuje tekstilės pramonės darbininkai naikino audimo stakles, bijodami, kad jos atims darbo vietas. Priešingai, technologijų tobulėjimas kaip tik sukūrė daugiau darbo vietų. Per pastaruosius 60 metų darbo automatizavimas išnaikino vienintelę profesiją – liftų operatorių.

Futuristai šviesią ateitį žada trims sritims. Vienos darbams reikia įgimto kūrybiškumo, pavyzdžiui, būti menininku, mokslininku, kurti verslo strategijas. Kitoje kuriami sudėtingi santykiai tarp žmonių, pavyzdžiui, tarp slaugo ir paciento. Trečiajai priskiriami darbai, kur dažnos neprognozuojamos situacijos, pavyzdžiui, avarijas likviduojančio santechniko.

Tiesa, vėlesnėje perspektyvoje ne tik „rizikingų“, bet ir „saugių“ profesijų atstovų greičiausiai laukia ne nedarbas, o persikvalifikavimas. Todėl patariama nepuoselėti konkrečių ilgalaikių karjeros lūkesčių. Nes panašu, kad net dvasininkijos, kuriai beveik negresia būti pakeistai kompiuteriais, ateitis nėra labai šviesi. Mat ilgainiui net išpažintį gali būti įmanoma atlikti pasitelkus programėlę, pavyzdžiui, Confession.

Vieni organizuos šermenis gyviesiems…

Šiame geriausių darbų 2020-iesiems ir vėlesniems metams sąrašas paminėta net 51 profesija. Tarp tų, kurioms bent iki 2026 metų piešiama šviesi ateitis, lyderiauja saulės ir vėjo energijos technikai, namuose teikiamų sveikatos paslaugų ir asmens priežiūros specialistai. Pirmajame 15-uke – daugiausia su sveikatos apsauga susiję darbai, bet minimi ir statistikai, matematikai bei… dviračių taisytojai. Toliau, be kita ko, rikiuojasi dronų pilotai ir dispečeriai, 3D spausdinimo technikai, papildytos realybės vystytojai, virtualios realybės dizaineriai, patarėjai asmens privatumo ir asmens, kaip prekės ženklo, vystymo klausimais, urbanistinio žemės ūkio specialistai.

Greta nurodytos ir dar neegzistuojančios, bet netrukus greičiausiai atsirasiančios profesijos. Pavyzdžiui, asmeninio mokymosi patarėjas arba organizacijos trikdytojas, kurio darbas bus sukelti nedidelį chaosą, kad paskatintų kūrybiškumą, inovacijas, bendradarbiavimą, rizikos prisiėmimą.

Netrukus gali prireikti kūno dalių gamintojų, mikroschemų į smegenis implantuotojų, proto perkėlimo į / iš kompiuterių specialistų, kūne gyvenančių bakterijų ir sąvartynuose gyvenančių sliekų valdytojų, kiborgų dizainerių, protingų robotų – androidų – santykių patarėjų, hologarfinių atvaizdų kūrėjų, išmanaus transporto inžinierių, urbanistinio saugumo koordinatorių, kosmoso turizmo gidų ir kosmoso medikų, išnykusių gyvūnų rūšių atkūrėjų.

Bene keisčiausias turėtų būti gyvenimo pabaigos vadybininko darbas. Kadangi mūsų kultūroje ir ekonomikoje vis svarbesnis tampa asmenybės „prekės ženklas“, gali būti, kad ateityje nemažai žmonių dar gerokai iki gyvenimo pabaigos norės suorganizuoti savo šermenis. Tai gali būti svarbu ne tik ekstravagantiškoms asmenybėms, bet ir eutanaziją pasirinkusiems žmonėms.

… kiti perkels į praeitį

Ateities darbo rinkoje bus svarbūs ne tik jau būtini įgūdžiai – kūrybingumas, kritinis mąstymas, kompleksinis problemų sprendimas tarpdisciplininės žinios, STEM (mokslas, technologija, inžinerija, matematika), SMAC (socialumas, mobilumas, analitinis mąstymas, debesija), bet ir robotams svetimi žmogiškieji santykiai, empatija, gebėjimas klausytis, tai pat – proto elastingumas (gebėjimas mąstyti plačiau, matyti visumą ir viską „perdėlioti“, nes teks spręsti anksčiau nepatirtas problemas).

Naujojoje Zelandijoje gimusi švietimo iniciatyva „Crimson Education“ pateikia tokį ateities profesijų sąrašą: atliekų inžinierius, alternatyvios energijos konsultantas, žemės drebėjimų prognozuotojas, sveikatos mentorius, organų/kūno dalių kūrėjas, atminties chirurgas, asmeninio našumo specialistas, asmeninių/buitinių išmaniųjų įrenginių saugos specialistas, karantino specialistas, komercinių skrydžių į kosmosą pilotas.

Sąrašą galima pratęsti: integruotų stogų sistemų dizaineris, agroekologas, laukinės gamtos atkūrėjas, įmonės kultūros ambasadorius, patarėjas robotų klausimais, estetikas, mokymo standartų pareigūnas, skaitmeninės atminties specialistas, paprastumo ekspertas, kuriam teks racionalizuoti ir supaprastinti verslus. Būsimam darbui jau dabar gali ruoštis norintieji tapti nostalgistais. Dirbtinio intelekto ir robotų pasaulyje senjorams greičiausiai norėsis grįžti į jaunystę, tad žmonės, galintys atkurti anų laikų interjerus, rasti muzikos ar spaudos, greičiausiai bus paklausūs. Tad jau dabar galima kaupti charakteringus daiktus.

Šaltinis: Euroblogas.lt

 

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH studentai sėkmingai pasirodė Lietuvos studentų lengvosios atletikos čempionate
VILNIUS TECH studentai sėkmingai pasirodė Lietuvos studentų lengvosios atletikos čempionate
Birželio 13-14 dienomis Birštono sporto centro stadione vykęs Lietuvos studentų lengvosios atletikos čempionatas užbaigė 2025-2026 mokslo metų Lietuvos studentų sporto asociacijos varžybų sezoną. Čempionate dalyvavo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) komanda, kurią sudarė septyni sportininkai. VILNIUS TECH atstovams pavyko iškovoti tris prizines vietas. Ema Marčiulionytė 100 m bėgimo rungtyje finišavo trečia ir pelnė bronzos medalį, distanciją įveikusi per 12,22 sek. Dar vieną bronzos medalį 800 m bėgime iškovojo Ignas Zaveckas, užfiksavęs 2 min. 4,14 sek. rezultatą. Tuo metu Jonas Lapukas tapo vyrų disko metimo rungties nugalėtoju ir jo rezultatas siekė 38,62 m. Netoli prizininkų pakylos liko Martynas Čepulis, kuris 3000 m bėgimo rungtyje užėmė ketvirtąją vietą (9 min. 51,27 sek.). Penktas 400 m bėgime finišavo Genardas Bunga, o Benas Žurauskas 100 m sprinto rungtyje buvo šeštas. Taip pat šis sportininkas ir 200 m bėgime užėmė septintąją vietą. Tarp geriausiųjų pateko ir Dangiras Grušas - 200 m bėgimo rungtyje jis finišavo aštuntas, o 100 m sprinto rungtyje užėmė vienuoliktąją vietą. VILNIUS TECH sportininkų pasirodymą čempionate pažymėjo ne tik iškovoti medaliai, bet ir keli solidūs rezultatai, kurie leido universiteto atstovams sėkmingai konkuruoti su stipriausiais šalies studentais lengvaatlečiais. Sveikiname VILNIUS TECH studentus ir komandos vadovę Valdą Morkūnienę su puikiais pasiekimais Lietuvos studentų lengvosios atletikos čempionate! Nuotraukos: LSSA
Plačiau
Rinkodaros įmonei vadovaujanti D. Padegimaitė: „Aiškumas dėl karjeros atsiranda veikiant, ne planuojant“
Rinkodaros įmonei vadovaujanti D. Padegimaitė: „Aiškumas dėl karjeros atsiranda veikiant, ne planuojant“
„Kiekviena idėja, kuria tiki, yra verta išbandymo – nesvarbu, ar tai būtų studijos, darbas, ar asmeninis gyvenimas, tik bandydamas naujus dalykus atrandi, kas iš tiesų tau įdomu ir kur slypi tavo stiprybės“, – įsitikinusi skaitmeninės rinkodaros specialistė, įmonės „Paperplanes“ vadovė Dovilė Padegimaitė. Mergina tai įrodo savo pavyzdžiu: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto alumnė į dabartinę karjeros stotelę atėjo tik drąsiai eksperimentuodama ir ieškodama.  Dovilė Padegimaitė prisimena, kad jos pašaukimas ėmė ryškėti jau mokykloje – ji dažniau imdavosi iniciatyvos, nei laukdavo, kol kas nors ką nors pasiūlys, užsiimdavo aktyviomis veiklomis, organizaciniais darbais, buvo azartiška ir smalsi. Tuomet pasireiškė ir jos polinkis į socialinius mokslus. „Nors aiškios vizijos nei studijoms, nei profesinei karjerai neturėjau, pasąmoningai jaučiau trauką dirbti ir bendrauti su žmonėmis, o šiandien savo darbe to turiu tikrai daug“, – šypsosi pašnekovė. Apie konkretesnį studijų krypties pasirinkimą ji ėmė galvoti dar 10-oje, o galutinį sprendimą priėmė 11-oje klasėje. Juo tapo ekonomika, Dovilei pasirodžiusi ne tik įdomi, bet ir pakankamai plati sritis, apimanti įvairius verslo, finansų, vadybos ir visuomenės procesus. „Atrodė, kad tai gera studijų kryptis bakalaurui, suformuojanti platesnį supratimą apie tai, kaip veikia organizacijos, ekonomika ir verslas, o VILNIUS TECH jau studijavo mano sesuo, todėl iš jos nemažai išgirdau apie universiteto bendruomenę, studijų procesą ir studentišką gyvenimą. Svarbus buvo ir apsilankymas atvirų durų dienoje: gyvi pokalbiai ir realios studentų patirtys padėjo susidaryti aiškesnį vaizdą bei sustiprino sprendimą rinktis VILNIUS TECH“, – dalijasi Verslo vadybos fakulteto alumnė. Universitetas – erdvė eksperimentuoti ir ieškoti savęs Anot D. Padegimaitės, universitetas jai suteikė daug galimybių „žaisti“ – eksperimentuoti, imtis iniciatyvos ir išbandyti save skirtingose rolėse. Tai ji darė ir po paskaitų – prisijungusi prie studentų atstovybės, su komanda ji ne tik atstovavo studentų interesams, bet ir inicijavo pokyčius studijose, dirbo su fakulteto administracija studijų kokybės klausimais. Vėliau šių patirčių sąrašą papildė ir pirmakursių kuratorės pareigos. „Šios veiklos leido suprasti, kad daugelis galimybių atsiranda ne savaime, o tada, kai pats žengi pirmą žingsnį. Universitete galėjau saugiai išbandyti įvairias idėjas, mokytis iš klaidų, pamatyti, kiek daug galima pasiekti vedamai iniciatyvos, smalsumo ir vidinės ambicijos, ir sutikti žmones, kurie prisidėjo prie mano profesinio kelio“, – dalijasi Dovilė. Jos įsitikinimu, galimybė užsiimti daug skirtingų veiklų, geriau save pažinti ir suprasti, kas iš tiesų traukia ir sekasi, o kas ne, yra bene pagrindinis kelias į sėkmingą karjerą, nors visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, kad viskas priklauso nuo pasiekimų mokykloje ir studijų pasirinkimo. „Dažnai atrodo, kad aštuoniolikmečiai turi tiksliai žinoti, kuo bus po dešimties metų. Mano aplinkos patirtis rodo, kad taip būna retai. Aiškumas dėl karjeros dažniau atsiranda veikiant, o ne planuojant“, – sako ji. VILNIUS TECH Dovilė žengė ir pirmuosius karjeros žingsnius – studijų metu ji gavo kvietimą prisijungti prie universiteto komunikacija besirūpinančio skyriaus komandos, kur pirmą kartą rimtai susidūrė su rinkodaros sritimi. Tai dovanojo supratimą, kad rinkodara – kryptis, kurioje ji norėtų eiti toliau, o vėliau sekusios patirtys startuoliuose, pasak Dovilės, leido jai dar pažinti šią sritį, projektų valdymą ir darbą su tarptautinėmis rinkomis. Rinkodara moko sveiko požiūrio į darbą Įvairus profesinių ir asmeninių patirčių kraitis Dovilę atvedė į dabartinį etapą – karjerą skaitmeninės rinkodaros agentūroje „Paperplanes Agency“. Iš pradžių dirbusi kaip projektų vadovė, vėliau – kaip vykdančioji vadovė, po 1,5 metų įmonėje ji perėmė agentūros vadovės pareigas. Tai, pasak jos, buvo vienas didžiausių profesinių iššūkių, o kartu – vienas svarbiausių pasitikėjimo savimi „egzaminų“. „Į agentūrą atėjau įdomiu laikotarpiu, kai sparčiai augo komanda ir klientūra, plėtėsi paslaugų spektras, o dalis jų buvo gana naujos tiek rinkai, tiek mums patiems, todėl dažnai reikėdavo eksperimentuoti ir ieškoti geriausių sprendimų jau juos įgyvendinant. Didžiausias iššūkis, su kuriuo susidūriau tapusi vadove – suprasti, kad augančiame versle neįmanoma visko sukontroliuoti pačiai. Teko išmokti pasitikėti žmonėmis, deleguoti atsakomybes ir kurti aplinką, kurioje komanda gali savarankiškai priimti sprendimus. Manau, kad pasitikėjimas yra viena svarbiausių sąlygų tvariam organizacijos augimui“, – sako ji. Tiesa, versle iššūkiai niekada nesibaigia – keičiasi tik jų pobūdis. Visus šiuos etapus padeda įveikti smalsumas, noras mokytis ir drąsa. Svarbi ir didžiulė prasmė, kurią D. Padegimaitė mato savo darbe – ją suteikia galimybė stebėti, kaip komandos kūrybinės idėjos virsta realiais rezultatais ir padeda verslams augti, bei erdvė kurti aplinką, kurioje visi gali augti kaip profesionalai ir atrasti savo stipriąsias puses. „Be to, rinkodara išmoko sveiko požiūrio į darbą. Kartais verta sau priminti, kad ne visi iššūkiai yra tokie dramatiški, kaip gali atrodyti konkrečiu momentu“, – priduria Dovilė. Didžiausia karjeros pamoka – nereikia visko žinoti iš karto Dinamiškos karjeros patirtys Dovilei neišvengiamai dovanojo ir vertingų pamokų. Bene svarbiausia – savo vertės ir sėkmės nesieti tik su galutiniu rezultatu. „Tik pradėjus dirbti dažnai atrodo, kad svarbiausia – kuo greičiau pasiekti kitą tikslą, gauti aukštesnes pareigas ar įgyvendinti dar didesnį projektą. Ilgainiui supratau, kad nuolat vaikantis rezultatų, galima pamiršti mėgautis pačiu procesu ir augimu, kuris vyksta pakeliui. Jei galėčiau ką nors pasakyti sau karjeros pradžioje, priminčiau neskubėti visko žinoti. Jauni specialistai dažnai jaučia spaudimą turėti aiškų planą ir atsakymus į visus klausimus, tačiau realybėje karjera vystosi gerokai dinamiškiau“, – patirtimi dalijasi D. Padegimaitė. Ji taip pat būtų norėjusi anksčiau suprasti, kad klaidos nėra nesėkmės ženklas: dažnai būtent jos tampa greičiausiu būdu įgyti patirties, augti ir priimti geresnius sprendimus ateityje. „Dauguma klaidų ir iššūkių iš pradžių atrodo kaip procesų ar kompetencijų klausimai, tačiau pasigilinus paaiškėja, kad jų esmė slypi komunikacijoje, lūkesčių suderinime ir tarpusavio pasitikėjime. Gebėjimas dirbti su žmonėmis yra ne mažiau svarbus nei profesinės žinios“, – priduria Verslo vadybos fakulteto alumnė. Gebėjimas mokytis liks vertingas visada Vis dėlto, svarbiausia šių dienų kompetencija, ypač skaitmeninės rinkodaros srityje, Dovilė įvardija gebėjimą mokytis – technologiniai įrankiai ir sprendimai keičiasi, o kritinis mąstymas, gebėjimas suprasti žmonių elgseną ir spręsti problemas išlieka vertingi nepriklausomai nuo technologijų pokyčių. „Viskas keisis dar ne kartą, bet žmonės, kurie geba mokytis ir greitai perprasti naujus dalykus, konkurencinį pranašumą išlaikys visada. Taip pat labai svarbus prasmės jausmas – būtent jis padeda išlaikyti kryptį ir motyvaciją net sudėtingesniais etapais“, – tikina ji. Abiturientams, kurie dvejoja, kokias studijas pasirinkti, D. Padegimaitė pirmiausia pataria nesitikėti, kad jos nulems visą jų karjeros kelią, ir vertinti universitetą ne tik kaip vietą diplomui gauti, bet ir kaip aplinką, kurioje galima kurti ryšius, išbandyti save ir atrasti dominančią kryptį. „Mano patirtis rodo, kad studijos suteikia stiprų pagrindą, tačiau tai, kiek iš jų pasiimsite, priklauso nuo jūsų pačių iniciatyvos. Verslo vadybos fakulteto studijos yra vertingos tuo, kad padeda suprasti, kaip veikia organizacijos, priimami verslo sprendimai, kuriama vertė ir kaip skirtingos verslo funkcijos susijusios tarpusavyje – šios žinios visuomet išliks aktualios“, – sako rinkodaros specialistė D. Padegimaitė. Daugiau apie VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto studijas skaitykite čia.
Plačiau