Stojantiesiems

VGTU rekomenduoja: filmai apie inžineriją

Sausio 27, 2017
Gydytojai, teisininkai, verslininkai, policininkai – apie šių profesijų atstovus sukurta daugybė filmų ir televizijos serialų. O kaip su inžinieriais? Ar šios itin perspektyvios ir vis labiau populiarėjančios specialybės atstovų gyvenimo istorijos ne per retai pakliūva į didžiuosius ekranus? Aukščiausio lygio inžinierius ruošiančio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) atstovai sudarė rekomenduojamų filmų apie inžineriją, technologijas ir mokslą sąrašą. Kas žino, galbūt šios skirtingos juostos ne tik garantuos porą puikių laisvalaikio valandų, bet ir įkvėps dideliems darbams.
 
„Socialialinis tinklalapis“ (The Social Network, rež. David Fincher, 2010 m.)
 
 
Turbūt neatsirastų nė vieno, negirdėjusio apie kompiuterių programavimo genijų Marką Zuckbergą – socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėją. Šis filmas pasakoja jauno Harvardo studento istoriją, kurioje apstu ne tik aistros programavimui, didžiulės sėkmės, bet ir kaltinimų idėjos vagyste, teisinių ir asmeninių ginčų. Juk įsigijęs daugybę virtualių draugų negali apsieiti ir be keleto priešų.
 
 „Spalio dangus“ (October Sky, rež. Joe Johnston, 1999 m.)
 
 
Pagal Homero H. Hickamo Jaunesniojo autobiografinį romaną sukurta juosta – reali istorija. Veiksmas prasideda 1957-aisiais, Sovietų Sąjungai į kosmosą paleidus pirmąjį palydovą „Sputnik“. Paauglys herojus, užuot užsiėmęs kita veikla, kuria raketų brėžinius. Nors negavo palaikymo iš tėvo, Homeras tiki savo potencialu tiksliųjų mokslų ir technikos srityje. O toks tikėjimas gali nuvesti labai toli – kad ir į NASA.
 
„3 idiotai“ (3 Idiots, rež. Rajkumar Hirani, 2009 m.)
 
 
Bolivudas ir filmai apie inžineriją? Pasirodo, tai tikrai įmanoma! Nors savo gimtojoje Indijoje ši juosta susišlavė milijonus, Lietuvoje apie jį girdėjome mažai. Filme pasakojama apie tris studentus, pradėjusius mokslus prestižinėje Indijos inžinierių kolegijoje, tačiau supratusių, kad visko iš knygų ir paskaitų gyvenime išmokti negalima. Tikėti savo jėgomis, siekti daugiau ir atsižvelgti į savo širdies norus – to moko šis dėmesio vertas šiuolaikinio Bolivudo pavyzdys.
 
 
„Marsietis“ (The Martian, rež. Ridley Scott, 2015 m.)
 
 
Pagal amerikiečių rašytojo Andy Weiro bestselerį sukurtas filmas su kaupu pateisins ir didžiausių fantastikos gerbėjų lūkesčius. Kurdamas šį „Oskarui“ nominuotą filmą, režisierius glaudžiai bendradarbiavo su NASA specialistais, tad nenuostabu, kad jame gausu puikiai realybę atspindinčios kosmoso tyrinėtojų kasdienybės. Filmo siužetas pasakoja apie NASA misiją Marse, kurią nutraukia galinga kosminė audra, todėl įgula evakuojama į Žemę. Visgi, aktoriaus Matto Damono įkūnijamas herojus netikėtai atsiskiria ir lieka Marse.
 
„Hugo išradimas“ (Hugo, rež. Martin Scorsese, 2011)
 
 
Nuotykių filmas visai šeimai, nukeliantis į 1930-ųjų Prancūziją. Hugo – traukinių stotyje besiglaudžiantis dvylikametis našlaitis, gaisre netekęs talentingo laikrodininko tėvo ir globojamas alkoholiui neatsispiriančio dėdės. Kadaise tėtis sūnui parodė robotą – nuo tada herojus susižavėjo neįtikėtinu mechanizmu, o, netekęs brangiausio žmogaus, užsispyrė išsiaiškinti roboto veikimo principą bei priversti jį judėti.
 
„Visko teorija“ (The Theory of Everything, rež. James Marsh, 2014 m.)
 
 
Šis filmas dažnai vadinama nemoksliška kino jausta apie mokslą. Jame pasakojama apie jauną fiziką Stepheną Hawkingą, kuris dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje įsimyli žavią literatūros studentę. Gražūs santykiai, svaiginančios mokslininko karjeros perspektyvos – viso to likimas pakimba ant plauko, kai Stephenui sušlubuoja sveikata. Vaikinas išgirsta negailestingą diagnozę – amiotropinė lateralinė sklerozė, kuri jam gyventi leis vos porą metų. Visgi, palaikomas savo mylimosios, S. Hawkingas nusprendžia įrodyti, kad gydytojai klysta.
 
„Meilė ir inžinerija“ (Love & Engineering, rež. Mike Cahill, 2012 m.)
 
 
Inžinerija nebūtinai turi būti rimta – apie tai galima sukurti ir komediją! Kaip, pasitelkus į pagalbą technologijas, nedrąsius vyrus išmokyti flirtuoti? Šioje juostoje, dovanosiančioje ne vieną šypseną, išvysite vieno programuotojo inžinieriaus pastangos padaryti šį žygdarbį.
 
„Musė“ (The Fly, rež. David Cronenberg, 1986 m.)
 
 
Tai – seniausiai sukurta, bet dėl to tikrai ne mažiau dėmesio verta juosta, pakliuvusi į šį sąrašą. Juk kartais tikrai įdomu pamatyti, kaip technologijas ir mokslą žmonės kine vaizdavo prieš kelias dešimtis metų. Filme pasakojama apie mokslininką inžinierių, kuriantį bei testuojantį naują savo išradimą. Visgi, reikalai pakrypsta netikėta linkme ir herojus įgauna kitą pavidalą.
 
 
Gero žiūrėjimo!
 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau