Stojantiesiems

VGTU rektoriaus gimtadienyje – linkėjimai tęsti sėkmingus darbus

Kovo 12, 2015
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektoriui ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentui Alfonsui Daniūnui kovo 12-tąją sukako 60 metų. Ši proga buvo paminėta iškilmingame VGTU Senato posėdyje, į kurį susirinko būrys garbingų svečių.
VGTU rektorių jubiliejaus proga sveikino kolegos iš universiteto – VGTU Tarybos, Senato, Rektorato ir katedrų, kitų universitetų rektoriai, Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis, Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, Ūkio ministras Evaldas Gustas, Švietimo ir mokslo ministerijos ministras Dainius Pavalkis, Aplinkos, Švietimo ir mokslo bei Susisiekimo ministerijų viceministrai, Lietuvos mokslo akademijos prezidentas Valdemaras Razumas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, Lietuvos statybų inžinierių sąjungos vykdantysis direktorius Edvinas Butkus, „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, kitų asociacijų atstovai ir partneriai iš verslo sektoriaus.
Sveikintojai pabrėžė, kad A. Daniūnas per savo darbo metus VGTU įgijo akademinės bendruomenės pasitikėjimą, įrodė, kad gali vadovauti universitetui, o kad šis darbas yra ne tik naudingas visuomenei, bet ir mylimas parodo puikūs veiklos rezultatai. Taip pat svečiai dėkojo rektoriui už ruošiamus inžinerijos specialistus, be kurių Lietuvos ekonomika negalėtų judėti į priekį, ir linkėjo toliau tęsti gražius darbus ir rodyti gerą pavyzdį visai universiteto bendruomenei.
Susirinkusius svečius džiugino ir savo kūrinius dovanojo VGTU meno kolektyvai – tautinių šokių ansamblis „Vingis“ ir akademinis choras „Gabija“.
Iškilmingo VGTU Senato posėdžio dalyviai dovanų gavo knygą „Rytojus prasideda šiandien“ – joje be Alfonso Daniūno biografijos galima rasti ir kolegų atsiliepimus bei sėkmingiausių darbų santrauką.
Alfonsas Daniūnas VGTU dirba jau nuo 1973-iųjų – savo karjerą jis pradėjo nuo Statybos mechanikos katedros asistento pareigų, o pastaruosius 21-erius metus profesorius dirba VGTU administracijoje – iki tapdamas rektoriumi jis 17 metų užėmė prorektoriaus pareigas.
 
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau