VGTU rektorius A. Daniūnas: „Stojamojo balo kėlimas turės įtakos aukštojo mokslo kokybei“

Gruodžio 21, 2017

Nuo to, su kokiomis turimomis žiniomis bei įgūdžiais į universitetą ateina stojantysis, iš dalies priklauso ir aukštojo mokslo kokybė bei tai, ką studentas gebės pasiimti iš universiteto – neabejoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas. Taigi, pasak jo, tinkamas stojamasis balas  yra viena iš būtinų priemonių, siekiant patobulinti aukštojo mokslo sistemą.

„Užtikrinti aukštą studijų kokybę ir ją nuolat gerinti yra vienas svarbiausių universiteto uždavinių. Studijų kokybė labai priklauso nuo to, kokį bagažą atsineša stojantysis. Vienas iš kriterijų, kuris parodo, kaip jis pasirengęs studijoms, yra stojamasis balas. VGTU stojamąjį balą laiko itin svarbiu studijų kokybės užtikrinimo rodikliu. Sutelkiant dėmesį į tolimesnį kokybės užtikrinimą bei gerinimą, 2018 metais stojant į valstybės finansuojamas vietas, balas turėtų būti 4 – tai yra pakankamas slenkstis, leisiantis užtikrinti mokslo kokybę,“ – sako VGTU rektorius.

Pasak A. Daniūno, didinant stojamąjį balą į aukštąsias mokyklas ir taip siekiant geresnės studijų kokybės, labai svarbu dėti pastangų, kad kuo daugiau moksleivių turėtų visas galimybes jį pasiekti. Didelis dėmesys moksleivių ugdymui, regioninio vidurinio mokslo stiprinimas ir vaikų dominimas technologijų sritimi – tai yra raktas į tvarią šalies ateitį.

„Norėdami gerinti švietimo kokybę, turime pasistengti, kad dar daugiau moksleivių turėtų visas galimybes pasiekti kuo geresnius vidurinio mokslo rezultatus ir toliau gilinti savo žinias aukštosiose mokyklose. Kitaip tariant, turime ne tik didinti stojamąjį balą, bet ir dėti pastangų, kad kuo daugiau moksleivių jį sugebėtų pasiekti. Suprasdami, kad mūsų, kaip universiteto, misija yra prisidėti prie šalies gerovės, imamės veiksmų, siekdami vaikus dominti mokslu tiek sostinėje, tiek mažesniuose miesteliuose. Kryptingą ugdymą reikia pradėti nuo jaunų dienų, ir, nepaisant gyvenamosios vietovės, visiems moksleiviams suteikti lygias galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą ir stiprinti jų motyvaciją mokytis aukštosiose mokyklose“, – sako VGTU rektorius.

A. Daniūnas pastebėjo, jog itin daug dėmesio reikėtų skirti regionams: Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, 2017 metais stojančiųjų Vilniaus mokyklų absolventų vidutinis balas buvo gerokai aukštesnis už mažesniųjų miestų.

Kaip vieną iš situaciją keičiančių universiteto iniciatyvų, VGTU rektorius nurodė visoje Lietuvoje įsteigtas net 24 VGTU klases, kurių pusė veikia ne sostinės mokyklose. Jų rasite ne tik Panevėžyje ar Utenoje, bet ir Kėdainiuose, Kupiškyje, Anykščiuose, Prienuose, Jurbarke. VGTU klasėse gilinamos mokinių tiksliųjų ir gamtos mokslų žinios, padedama pasirengti technologinių ir fizinių mokslų krypčių studijoms, mokiniams suteikiama galimybė naudotis VGTU mokymo baze, laboratorijomis ir jų įranga. Siekiama, kad VGTU klasės mokykloje skatintų mokinius ateityje rinktis studijuoti technologinius bei fizinius mokslus, geriau pažinti studijų procesą ir galimybes universitete.

Kita svarbi technologijos mokslų ir su jais susietų kitų mokslų populiarinimo iniciatyva – techninės kūrybos užsiėmimai „Ateities inžinerija“. Jais siekiama su šiuolaikinėmis technologijomis ir technine kūryba supažindinti visus Lietuvos mokinius, suteikti mokytojams metodinės medžiagos, galinčios veiksmingai papildyti esamas ugdymo formas. Šiuo metu VGTU siūlo 8 šiuolaikinių technologijų akredituotas programas – nuo programėlių mobiliems telefonams iki robotų kūrimo. Taip pat sukurta „Ateities inžinerijos“ nuotolinio ugdymo platforma, kuri nuotoliniu būdu suteikia dalykinę bei metodinę medžiagą, IT įrankius ir konsultacijas, mokiniams padeda atlikti savarankiškus darbus ar tiesiog patobulėti plačioje šiuolaikinių technologijų srityje, o mokytojams – paįvairinti savo dėstomo dalyko pamokas.

A. Daniūno teigimu, šiame robotizacijos ir automatizacijos amžiuje jau neabejojama, kad būtent platus technologijų srities išsilavinimas gali garantuoti sėkmingą ateitį, todėl mokinių domėjimasis šia sritimi turi tiesioginį ryšį tiek su individų karjeros sėkme, tiek su visos valstybės pažanga.
 

Galerija

Panašios naujienos

Aktualu būsimiesiems studentams: kokias stipendijas skiria universiteto partneriai?
Aktualu būsimiesiems studentams: kokias stipendijas skiria universiteto partneriai?
Šiemet VILNIUS TECH partneriai, verslo įmonės įsteigė 5 stipendijas būsimiems studentams.  Jei turite klausimų dėl stipendijų galite kreiptis į savo pageidaujamos studijuoti/studijuojamos programos fakulteto dekanatą arba Strateginės Partnerystės Centro vyriausiąją specialistę gintare.bycenkaite@vilniustech.lt. Pateikta informacija yra apie 2026-2027 mokslo metus. Bakalauro studijos: Studijų programa Fakultetas Įmonė Kursas Stipendijos dydis / mėn. Aviacijos mechanikos inžinerija Antano Gustaičio aviacijos institutas FL Technics I 300 € Avionika Antano Gustaičio aviacijos institutas FL Technics I 300 € Pastatų energetikos sistemų inžinerija Aplinkos inžinerijos fakultetas Ignitis grupė AB „Miesto gijos” I-II I 300 € 300 € Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija Aplinkos inžinerijos fakultetas Fegda grupė I-IV 200 € Automatika Elektronikos fakultetas Ignitis grupė I-II 300 € Elektros energetikos inžinerija Elektronikos fakultetas Ignitis grupė I-II 300 € Programų inžinerija Fundemantinių mokslų fakultetas „Eldorado Market” internetinė parduotuvė I 300 € Jūrinių vėjo jėgainių inžinerija Lietuvos jūreivystės akademija Ignitis grupė I-II 300 € Statybos inžinerija Statybos fakultetas Inž. Dariaus ir Arūno Zubų vardinė stipendija I 200 € 300 € 500 € Ekonomikos inžinerija Finansų inžinerija Organizacijų strategijos ir lyderystė Verslo vadyba Verslo vadybos fakultetas Metso Outotec Global Business Services I (pav. sem.) 290 €
Plačiau
Balsuokime už VILNIUS TECH projektą, pretenduojantį į „Europos burių 2026“ apdovanojimą
Balsuokime už VILNIUS TECH projektą, pretenduojantį į „Europos burių 2026“ apdovanojimą
VILNIUS TECH dalyvauja Lietuvos Respublikos finansų ministerijos inicijuotame konkurse „Europos burės 2026“, kuriame renkami ryškiausi Europos Sąjungos fondų ir programos „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis finansuoti projektai. Universitetas konkursui pateikė projektą „Aukštos kvalifikacijos vandens transporto sektoriaus specialistų rengimo kokybės, efektyvumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimas, reorganizuojant VšĮ Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą prijungimo prie VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universiteto būdu“. Šis projektas yra viena reikšmingiausių pastarojo meto investicijų į Lietuvos aukštąjį mokslą ir jūrinio sektoriaus specialistų rengimą. Reorganizavus Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą ir įsteigus Lietuvos jūreivystės akademiją VILNIUS TECH sudėtyje, Klaipėdoje kuriamas modernus jūrų inžinerijos ir jūrinės energetikos kompetencijų centras, atitinkantis tarptautinius GWO ir IRATA standartus. Projektas sprendžia vieną aktualiausių šalies iššūkių – kvalifikuotų jūrinės pramonės ir jūrinio vėjo energetikos specialistų trūkumą. Sukurtos naujos studijų programos, atnaujintos specializacijos bei modernizuota laboratorinė bazė sudaro sąlygas rengti aukščiausios kvalifikacijos inžinierius, kurie bus reikalingi vystant jūrinio vėjo parkus Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę. Ilgalaikę projekto vertę kuria ne tik moderni studijų infrastruktūra, bet ir glaudus bendradarbiavimas su verslo partneriais, užtikrinantis studijų kokybę bei studentų pasirengimą darbo rinkai. Klaipėdos regionui ši iniciatyva tampa strategine investicija, stiprinančia miesto ekonominį potencialą, pritraukiančia studentus, dėstytojus ir naujas bendradarbiavimo galimybes. Balsuoti už VILNIUS TECH projektą galima čia. Apie konkursą „Europos burės 2026“ „Europos burės“ – kasmetinis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos organizuojamas konkursas, kviečiantis pristatyti sėkmingiausius ES investicijų projektus ir jų kuriamą naudą žmonėms, bendruomenėms bei valstybei. Šiemet vertinimo komisija didžiausią dėmesį skirs projektams, kurie jau pasiekė apčiuopiamų rezultatų ir kuria ilgalaikį poveikį. Vertinant paraiškas bus atsižvelgiama į sukurtą pokytį, jo tvarumą, inovatyvumą bei gebėjimą pasiekti tikslines grupes. 2026 metų konkurse projektai varžosi septyniose kategorijose: „Inovacijų versle“, „Darnios aplinkos“, „Šiuolaikinės mokyklos“, „Šiuolaikinės medicinos“, „Investicijų į žmogų“, „Bendruomeniškumo“ bei atskiroje inovatyvių smulkiojo ir vidutinio verslo projektų kategorijoje. Konkurse gali dalyvauti projektai, finansuojami pagal 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. ES fondų investicijų programas bei planą „Naujos kartos Lietuva“. Pretenduoti į apdovanojimus gali ne tik visiškai užbaigti, bet ir didžiąja dalimi įgyvendinti projektai, jau galintys pagrįsti savo rezultatus ir poveikį. Konkurso laureatai bus paskelbti rugsėjo 24 dieną Vilniuje vyksiančioje apdovanojimų ceremonijoje.
Plačiau