Stojantiesiems

VGTU studentai automobilio padangas prikėlė antram gyvenimui – pasiūlė gaminti batus

Liepos 19, 2017
„Tireless“ – tai batai iš automobilių padangų. Idėja gimė konkurso „Futurepreneurs“ metu. Į komandą susibūrė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pramonės gaminių dizaino studentai: iš Gargždų kilęs Vilius Benetis, šiaulietė Gretė Miltinytė, panevėžietė Agnė Laužadytė, šiaulietė Neringa Juknevičiūtė ir iš Kretingos kilęs Aivaras Bončkus. Po du mėnesius trukusio produkto vystymo, patyrusių verslininkų konsultacijų ir tikslinių paskaitų paskutiniame etape komanda pristatė komisijai realų prototipą.
 
 
Konkurso tikslas – skatinti spręsti problemas
 
Konkurso metu dalyviams buvo pateikiamos visame pasaulyje aktualios problemos ir raginama ieškoti sprendimų. V. Benetis teigia, kad tokio tipo koncepcija padėjo atrasti kuriamo verslo kryptį. Padangų perdirbimas – sudėtingas procesas: jas deginant išsiskiria nuodingos medžiagos, o pjaustomos nesuyra ir lieka atliekomis kitu pavidalu. Pramoninio dizaino studentams kilo idėja kurti guminius batų padus iš padangų. „Esame mate vaizdo įrašą socialiniame tinkle „Facebook“, kaip Afrikoje daromi batai iš padangų, būtent padai. Kilo mintis: kodėl gi ne? Kodėl niekas to nedaro? Kas negerai?“ – prisimena pašnekovas.
 
Pradėję domėtis šia sritimi, studentai pamatė, kiek sunkumų kyla padangų apdirbimo srityje ir kodėl tiek mažai žmonių nori tuo užsiimti. Vis dėlto pavyko rasti net tris įmones, pasaulyje gaminančias batus iš automobilių padangų: vieną Indonezijoje ir dvi Amerikoje. Europoje ši rinka tuščia, o liekančių nenaudojamų padangų daugybė. Tai paskatino ieškoti būdų įgyvendinti idėją.
 
Sunkiausia – pats padangų apdirbimas
 
Sukūrus planą ir įtikinus padangų įmonės atstovę, reikėjo sukurti veikiantį prototipą. Tai kainavo daugiausia energijos ir laiko. Jaunieji kūrėjai, išbandę keletą skirtingų variantų, ėmėsi padangas pjauti metalo apdirbimo įrankiais. Tai buvo didelis iššūkis, nes pjaunama padanga pradėdavo svilti. „Išbandėme kokius keturis įrankius: padangą sudaro guma, medžiaga ir vielos. Ir mūsų padanga buvo gana geros firmos. Tai reiškia, kad šonus laikė labai stora viela ir pjaunant kas dešimt sekundžių padanga pradėdavo svilti, tad tekdavo sustoti, pailsėti, pravėdinti patalpą“, – prisimena V. Benetis.
 
Pramoniniam apdirbimui komanda siūlo rinktis pjovimą vandeniu, tačiau ruošdami prototipą tokios įrangos neturėjo. Išpjautus padus jie jungė su lengva, orui laidžia medžiaga, suvarstyta raišteliais. Pristatymo metu vienas iš kūrėjų avėjo pirmąją batų porą. V. Benetis tikina, kad kokybišką prototipą sukurti padėjo žinios, įgytos studijuojant naujoje VGTU Pramonės gaminių dizaino programoje.
 
 
Verslo žinių trūkumas
 
Inžinerinės žinios leido sukurti kokybišką produktą, tačiau konkurso tikslas buvo parodyti, kad, norint į rinką sėkmingai paleisti naują produktą, reikia ir daug verslo vadybos žinių. V. Benetis tikina, kad verslininkų patarimai ir tikslingos paskaitos padėjo verslo kūrimo pagrindus. „Visi esame pramonės dizaineriai, suprantame, kaip kurti produktą, bet verslo srityje buvome žali. Nežinojome, nei kaip įvesti produktą, nei kaip susidaryti savo rinką“, – teigia pašnekovas. Verslo atstovų kasdienė patirtis padėjo greitai įsisavinti naujas žinias ir rasti kryptį, kuria reikia judėti vystant ne tik produktą, bet ir tvarkant jo pateikimą bei finansinius reikalus.
 
Ekologiškas produktas už 50–60 eurų
 
Projekto metu jaunuoliai ne tik kūrė produktą, bet ir ieškojo jo pranašumų bei skaičiavo savikainą. 50–60 eurų – tai kaina, už kurią galima būtų parduoti aplinkai nekenksmingu būdu gamintą produktą. „Pjovimas vandeniu yra ekologiškas, apsiuvimas rankomis arba prietaisais – švarus procesas. Turime žalią gaminį, kuris padarytas iš perdirbtų medžiagų“, – tikina konkurso dalyvis.
 
 Jis džiaugiasi ir tuo, kad taip gaminamas produktas atsparus aplinkos poveikiui ir tai gali būti puikus pasirinkimas keliaujantiems žmonėms. „Išėjo toks kontrastas. Gana sunkus padas ir lengvas apvalkalas, kuris leidžia kojai kvėpuoti. Pavadinome juos žygio batais. Jie leidžia eiti per viską: bandžiau lipti ant plaktuko, atsuktuvo“, – pasakoja V. Benetis. Jaunuoliai tiki savo projekto sėkme ir tikina, kad projektas galėtų būti įgyvendintas, tad šiuo metu ieško investuotojų.
 
Lietuviškas dizainas
 
Ne tik funkcionalumas, bet ir dizainas turi įtakos batų patrauklumui. V. Benetis džiaugiasi, kad pavyko sukurti patrauklų produktą. Tikina, kad dalis pirkėjų vertina tai, kad produktas pagamintas ir sukurtas Lietuvoje. V. Benetis tikina, kad, pradėję kurti prototipą, turėjo keičiamo priekio idėją – tie patys batai, keletas skirtingų dizainų, tačiau ne visas idėjas spėjo įgyvendinti. Šis konkursas ir pirmasis prototipas – tik pradžia kuriant ekologišką, analogų Lietuvoje neturintį produktą.
 
 
Tekstą parengė bznstart.lt žurnalistė Urtė Bujevičiūtė, straipsnis publikuotas bznstart.lt

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau