Stojantiesiems

VGTU sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe: į miesto plėtros kūrimą įsitraukė ir kūrybiški studentai

Balandžio 5, 2016
Prieš kelis mėnesius duris atvėrusiame „LinkMenų fabrike" šiandien buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp sostinės savivaldybės ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU). Kūrybiška universiteto komanda su savivaldybe bendradarbiaus kuriant ir puoselėjant viešąsias Vilniaus erdves, formuojant miesto ateities viziją bei ieškant naujų sprendimų. „Vilnius siekia būti atviru, greitu ir inovatyviu miestu. Prie tokios sostinės kūrimo galėtų dar labiau prisidėti ir kūrybiška universiteto komanda, kuri jau padėjo mietui pasiekti gerų rezultatų įvairiose srityse. Miestas žvelgia į ateitį, todėl visos durys universitetams ir studentų iniciatyvoms yra atviros," – sakė sostinės meras Remigijus Šimašius, ragindamas universiteto bendruomenę aktyviai įsitraukti į realius miesto plėtros darbus. „Šiandien atnaujinta sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe yra gera proga pasidžiaugti kartu nuveiktais darbais, nes partnerystė prasidėjo dar prieš keletą metų. Visų pirma bendradarbiavimą sieja bendra vizija dėl STEAM ir tiksliųjų mokslų plėtros – jau penkiolikoje Vilniaus miestų gimnazijų esame įsteigę VGTU klases ir padedame mokykloms sustiprinti tiksliųjų mokslų ugdymą. Taip pat bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe, buvo įsteigtas pirmasis Vilniuje inžinerinių mokslų licėjus. Džiaugiuosi, kad mus sieja požiūris į tvarią ir darnią miesto raidą", – sakė VGTU rektorius prof. Alfonsas Daniūnas. Pasak rektoriaus, VGTU rengiami specialistai prisideda prie Vilniaus miesto gerovės ir plėtros, mokslininkai atlieka įvairius tyrimus aplinkosaugos, miestų planavimo, architektūros, transporto, infrastruktūros ir kitose aplinkos gerinimo srityse. Renginio metu savivaldybės bei universiteto atstovai aktyviai diskutavo įvairiais miesto plėtros bei ateities vizijos klausimais, išsakė savo pasiūlymus. Sostinės meras trumpai pristatė Neries krantinės viziją ir jau atliktus darbus, paskatino Architektūros ir Statybos fakultetų atstovus bei studentus kurti įdomius mažosios architektūros paminklus, kurie galėtų tapti reprezentaciniais Vilniaus miesto ir Neries krantinės ženklais. VGTU Kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas" bendradarbiavimo sutartį pasirašę Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir VGTU rektorius prof. Alfonsas Daniūnas sutiko, kad studentai turėtų aktyviai įsitraukti į savo miesto problemų sprendimą, kartu kurti modernų, įdomų ir patogų Vilnių. Savivaldybės bei universiteto atstovai sutarė ne tik inicijuoti ir vykdyti bendradarbiavimo projektus mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimo srityse, bet gautus rezultatus diegti praktikoje.
Po surengtos diskusijos padėkos raštais bei simbolinėmis savivaldybės dovanomis buvo apdovanotos keturios VGTU Statybos fakulteto, architektūros inžinerijos studijų programos studentės, dalyvavusios Antakalnio parko suoliukų projekto konkurse, kurį inicijavo Antakalnio bendruomenė. Kristina Kandrotaitė, Adrija Jestremskaitė, Julija Zubrickaja, Roberta Kriaučiūnaitė, sukūrė įdomius prie žalios parko aplinkos derančius suoliukus, kurie galėtų papuošti Antakalnio parką ar kitas viešąsias Vilniaus erdves.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau