Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) balandžio viduryje įvyko 11-oji mokslinė konferencija „Aviacija‘2015“ ir 18-osios Jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminė konferencija „Aviacijos technologijos“.
Konferencijoje „Aviacija‘2015“ pranešimus skaitė 7 mokslininkai. Jie aptarė naujausias aviacijos technologijas bei jų svarbą šiuolaikinei visuomenei. Dar viena svarbi tema – oro paslaugų tiekėjų įmonės augimo strategija ir jos teikiamos paslaugos. Aviacijos mechanikos srityje analizuota sklandytuvo sparno lenkimo elastingumo įtaka aerodinaminėms apkrovoms bei dvitakčio variklio prapūtimo aspektai.
Ypatingo dėmesio pastaruoju metu susilaukia bepiločiai orlaiviai: nuo naujų kūrimo iki panaudojimo galimybių. Aptartas naujos kartos interaktyvaus Lietuvos oro navigacijos žemėlapio sukūrimas pasitelkus „Google Earth“ programinę įrangą. Pristatyti autonominių orlaivių tiesių bei apskritiminių trajektorijų skaičiavimo rezultatai.
Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Aviacijos technologijos“ pranešimus pristatė 39 VGTU jaunieji mokslininkai. Aviacijos mechanikos sekcijoje jie aptarė bepiločių orlaivių naudojimą miškininkystėje, apibendrino bepiločio orlaivio paleidimo katapultų tyrimo rezultatus. Jaunieji mokslininkai nagrinėjo orlaivių važiuoklės komponentų patikimumą, taip pat analizavo medžiagų savybes. Aptartos ir specifinės aviacijos mechanikos temos.
Avionikos sekcijoje gilintasi į pseudolitų naudojimo mažų bepiločių orlaivių navigacijai ir tūpimams galimybes bei žvilgsniu valdomas bepilotes sistemos, taip pat nagrinėti kylančių oro srautų meteorologinių parametrų matavimo autonominiu orlaiviu ypatumai, terminių srautų optinių metodų taikymas autonominių orlaivių susidūrimo ore išvengimo sistemose (TCAS). Išanalizuoti perspektyvių elektroninių navigacijos priemonių lengvųjų orlaivių tiksliajam artėjimui tūpti mažuose aerodromuose tyrimo rezultatai bei vieno dažnio GPS imtuvo tikslumą gerinančios priemonės.
Skrydžių valdymo sekcijoje daug dėmesio skirta skrydžių valdymo sektoriaus pralaidumui ir efektyvumui, Lietuvos oro erdvės valdymo administravimo ypatumams pereinant iš taikos į karo metą, oro uostų terminalų keleivių srautų optimizavimo galimybėms, analizuotos skrydžių vadovo – piloto duomenų perdavimo ryšio panaudojimo galimybės bei jų įtaka pralaidumui Vilniaus skrydžių informacijos regione. Aptartos ir Alytaus aerodromo panaudojimo ir plėtros perspektyvos, nagrinėta meteorologinio orų radaro Vilniuje įtaka skrydžių saugai. Aptarta skrydžio maršruto orų prognozės pateikimo pilotams svarba, prognozės atitikimas realybėje.
Orlaivių pilotavimo sekcijoje išanalizuotas autonominio orlaivio su saulės elementais trajektorijos planavimo algoritmas, skrydžio pagal 4D FMS trajektorijos tikslinimas. Aptartos mobiliųjų ir kompiuterinių įrenginių naudojimo galimybės kilimo bei tūpimo charakteristikoms skaičiuoti, nagrinėta vėjo poslinkio ir jo įtakos nepilotuojamo orlaivio charakteristikoms svarba, taip pat išnagrinėta automatinė privalomojo stebėjimo sistema.
Aptarta autopiloto sistema ir žmogiškasis veiksnys joje, moters psichofiziologija pilotavime, išnagrinėtos informacijos pateikimo pilotų kabinoje ypatybės. Aptartos antiledodaros procedūros ir joms naudojamų skysčių perdirbimo tikslingumas. Taip pat esamų aviacinės anglų kalbos, frazeologijos testų analizė bei atskiro modulio kūrimo svarba.
Galerija
