Stojantiesiems

Vilniaus miesto Emilijos Pliaterytės progimnazijos antrokai domėjosi tiltais

Gegužės 25, 2015
Gegužės 20 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) atstovai – Statybos fakulteto lektorius dr. Eugenijus Gudonis ir Transporto inžinerijos fakulteto profesorius, Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro darbuotojas dr. Olegas Prentkovskis – lankėsi Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijoje. Progimnazijos antrokai (2A klasės mokytoja – Ina Binkienė) išreiškė norą sužinoti apie tikrus ir makaronų tiltus.
 
Kaip žinoma, tiltas – statinys, jungiantis kelią per žemiau esančią upę, kanalą, tarpeklį ir pan. Tiltas, esantis virš kelio ar geležinkelio, vadinamas viaduku. Daugiausia tiltų yra automobilių keliuose.
 
Renginio, trukusio dvi valandas, metu Eugenijus Gudonis papasakojo jauniesiems progimnazistams apie Lietuvos tiltus, jų paskirtį, pagrindinius konstrukcijos elementus ir apie linksmuosius makaronų tiltus. Olegas Prentkovskis paaiškino moksleiviams tiltų svarbą šalies transporto sistemai.
Po įžanginės informacijos prasidėjo linksmas edukacinis renginys: „20 min. + makaronai + plastilinas = laimi stipriausias“.
 
Progimnazistai makaronų tiltams statyti susibūrė į komandas. Kiekviena komanda išrinko kapitoną, joms buvo išdalyti makaronai tiltų konstrukciniams elementams konstruoti ir plastilinas jiems sujungti. Jaunieji tiltininkai, pasitelkę fantaziją ir padedami Eugenijaus Gudonio, Olego Prentkovskio ir 2A klasės mokytojos Inos Binkienės, kūrė originalių konstrukcijų makaronų tiltus.
 
Moksleivių sukurti tiltai buvo bandomi svoriu, t. y. buvo patikrinta, ar tiltas yra tinkamas eksploatuoti. Visų komandų sukurti makaronų tiltai turėjo atlaikyti tą patį svorį.
Renginyje buvo atliktas ir eksperimentas: kol jaunieji tiltininkai kruopščiai lipdė savo tiltukus, papildomą makaronų tiltą sukūrė prof. Olegas Prentkovskis. VGTU atstovo sukurtas tiltas buvo bandomas didėjančiu kintamuoju svoriu, kol jo laikančiosios konstrukcijos lūžo.
 
Per pratybas antrokai gavo žinių apie tiltų konstrukcijas, bandymus, sužinojo alternatyvius makaronų naudojimo būdus – makaronus galima ne tik virti, valgyti, kabinti ant ausų, bet ir naudoti juos tiltų modeliams statyti.
 
 
Naujieną parengė Lina Kisevičienė

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau