VILNIUS TECH alumnės A. Mažuolės aistra DI išaugo į profesiją: sąskaitoje – prasmingi projektai

Lapkričio 18, 2024
 
Vis labiau įsigalint technologijoms ir dirbtiniam intelektui (toliau – DI), karjeros sėkmės istorijos tampa įkvepiančiomis kelrodėmis jaunajai kartai ar savo karjeros pokyčius planuojantiems jau patyrusiems specialistams. Viena tokių istorijų priklauso VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos studijų programos alumnei Akvilei Mažuolei, kuri žengė į sudėtingą ir sparčiai besikeičiančią dirbtinio intelekto ir inovacijų sritį, siekdama pritaikyti savo žinias ir kurti vertę ne tik sau, bet ir visuomenei.
 
Šiandien Akvilė Mažuolė yra aktyvi lektorė bei verslo konsultantė, smulkaus verslo savininkams  padedanti įgalinti dirbtinio intelekto sprendimus praktikoje, o kitiems žmonėms – pažinti populiariausių DI sprendimų taikymą asmeniniame ir profesiniame gyvenime. 
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto alumnė A. Mažuolė atskleidžia, kaip žengė pirmuosius žingsnius DI srityje ir kaip atrodo jos karjera, kuri verčia nuolat mokytis, tobulėti ir įkvėpti kitus, siekiančius žengti tuo pačiu keliu. Akvilės patirtis esamiems ir būsimiems specialistams padeda suprasti, kad sėkmė reikalauja ne tik žinių, bet ir atkaklumo, smalsumo bei gebėjimo nuolat prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio technologijų pasaulio.
 
„Dirbtinis intelektas mane patraukė tuo, kad šioje srityje susipina kūrybiškumas ir analitinis mąstymas, – pirmuosius žingsnius šioje srityje prisimena Akvilė, DI technologijomis pradėjusi domėtis dar magistrantūros studijų metu.  – Man buvo įdomu, kaip veikia ir yra sukurtas dirbtinis intelektas, kokį potencialą turi sprendžiant žmonių kasdienines problemas ir, kaip jis gali pakeisti mūsų ateitį“. 
 
Karjeros posūkis tapo akivaizdus gimus vaikui – tai privertė pergalvoti prioritetus ir suteikė galimybę siekti naujų tikslų. „Šeimyninės aplinkybės privertė stabtelėti ir ilgiau pagalvoti apie savo ateitį ir ko iš tiesų noriu pasiekti gyvenime. Visada svajojau prisidėti prie švietimo Lietuvoje, taip kurdama pridėtinę vertę žmonėms. Tad DI ir mokymai bei konsultacijos leido realizuoti save ir tapo mano nebeatsiejama kasdienybės dalimi. Taip 2023 metais gimė projektas „Intelekto akimis“, inspiruotas mano supratimo, kad Lietuvoje vis dar trūksta informacijos ir sklaidos apie dirbtinį intelektą. Suvokiau, kad norint skatinti inovacijas ir tobulėjimą, reikia pradėti nuo švietimo ir žinių sklaidos. Taigi, „Intelekto akimis“ pagrindinis tikslas – kuo daugiau žmonių Lietuvoje supažindinti su dirbtinio intelekto galimybėmis, padėti jiems dirbti greičiau, efektyviau ir kurti didesnę pridėtinę vertę, kad tai taptų realiu įrankiu ne tik kasdienėje rutinoje, bet ir profesinėje veikloje.“
 
Akvilė teigia, kad pirmieji metai po studijų buvo kupini iššūkių, kadangi turėjo greitai perprasti dirbtinio intelekto technologijų subtilybes, susidoroti su intensyviu mokymosi tempu ir prisitaikyti prie darbo su dideliais duomenų kiekiais. 
 
„Tai reikalavo ne tik žinių, bet ir gebėjimo greitai mokytis bei komunikuoti socialinėje erdvėje ir dirbti su naujais žmonėmis, projektais, Lietuvoje žinomais prekiniais ženklais, – teigia A. Mažuolė. Nepaisant sunkumų, sėkmės momentai buvo ypač motyvuojantys. – Vienas svarbiausių mano pasiekimų buvo gautas Europos Informacinių Technologijų Sertifikavimo Instituto dirbtinio intelekto sertifikatas (angl. European Information Technologies Certification Institute, EITCI). Šis įvertinimas ne tik praplėtė mano galimybes, bet ir suteikė tvirtą pagrindą prisidėti prie švietimo Lietuvoje, siekiant dalintis žiniomis apie dirbtinį intelektą ir skatinti jo taikymą praktikoje. Tai patvirtino, kad mano pasirinktas kelias yra prasmingas ir teikia realią vertę visuomenei.“
 
Būtent magistrantūros studijų metu įgytos žinios suteikė tvirtą pagrindą ir prisidėjo prie sėkmingos karjeros pradžios. Ekonomikos inžinerijos studijų metu ji išmoko analizuoti didelius duomenų srautus ir juos interpretuoti, o tai jai padėjo dirbant su DI modeliais. Matematiniai ir statistiniai metodai, išmokti studijų metu, padėjo giliau suprasti DI veikimą ir optimizuoti jų efektyvumą. 
 
„Ne mažiau svarbūs buvo ir projektų valdymo bei strateginio mąstymo įgūdžiai. Studijų metu įgyta praktika sprendžiant sudėtingas užduotis ugdė gebėjimą aiškiai planuoti, derinti komandos veiksmus ir valdyti didelio masto projektus. Dirbtinio intelekto srityje kritinis mąstymas ir gebėjimas greitai spręsti problemas yra esminiai įgūdžiai, nes sprendimai turi būti pagrįsti tiksliais duomenimis ir greita analize“, – priduria Akvilė.
 
Magistrantūros studijos Akvilei suteikė ne tik žinių, bet ir pasitikėjimo savo jėgomis bei galimybę žengti į sparčiai besikeičiantį technologijų pasaulį. Kadangi DI pasaulis keičiasi ne dienomis, o valandomis tai, kas vakar atrodė inovatyvu, rytoj gali tapti pasenusia praktika.
 
„Nuolatinis tobulėjimas – pagrindinė sąlyga ir būtinybė šioje srityje. Džiaugiuosi, kad magistrantūros studijos man padėjo tapti ne tik profesionalu, bet ir žmogumi, kuris drąsiai ieško naujų sprendimų.“, – reziumuoja ji.
 
Ji skatina studentus ir jaunuosius specialistus ne tik domėtis naujovėmis, bet ir taikyti įgytas žinias praktikoje. Bendradarbiavimas su kitais ekspertai ir mokymasis vieniems iš kitų – būtini sėkmei šioje srityje.
 
„Kiekvienas žmogus, su kuriuo dirbu, tampa mano mokytoju. Idėjų mainai ir diskusijos yra neįkainojamas įrankis augti tiek profesiniu požiūriu, tiek asmeniniu, – sako ji ir šią nuolatinio mokymosi kelionę vadina ne prabanga, o būtinybe siekiant tiek profesinės, tiek asmeninės sėkmės. – Mokslas ir naujovės – tai jėga, kuri įkvepia judėti pirmyn ir siekti daugiau. Be jų šioje srityje tiesiog neišliksi“.
 
Norintiems rinktis DI sritį, Akvilė pataria: svarbu nebijoti klysti ir eksperimentuoti bei būti smalsiems ir drąsiems, nes kiekviena klaida yra vertinga pamoka, leidžianti tobulėti ir augti, o kiekvienas iššūkis ne tik ugdys jūsų žinias, bet ir suteiks daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.
 
Moteris taip pat skatina niekada neprarasti smalsumo ir nuolat ieškoti galimybių mokytis, tačiau pabrėžia, kad per greitas šokinėjimas tarp temų gali sukelti chaosą ir trukdyti įtvirtinti jau turimus įgūdžius.
 
„Svarbiausia yra atkaklumas ir tikėjimas savimi. Dirbtinio intelekto srityje reikia nuolatinio smalsumo, nes šis pasaulis keičiasi nepaprastai greitai, o žinios, kurias įgysite šiandien, rytoj gali tapti pagrindu naujiems atradimams. Taip pat nepradėkite mokytis naujo dalyko, kol praktiškai nepritaikėte jau turimų žinių. Teorinės žinios yra vertingos tik tada, kai jos tampa realių problemų sprendimo įrankiu“,  – sako VILNIUS TECH alumnė Akvilė Mažuolė.

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau