VILNIUS TECH alumnės A. Mažuolės aistra DI išaugo į profesiją: sąskaitoje – prasmingi projektai

Lapkričio 18, 2024
 
Vis labiau įsigalint technologijoms ir dirbtiniam intelektui (toliau – DI), karjeros sėkmės istorijos tampa įkvepiančiomis kelrodėmis jaunajai kartai ar savo karjeros pokyčius planuojantiems jau patyrusiems specialistams. Viena tokių istorijų priklauso VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos studijų programos alumnei Akvilei Mažuolei, kuri žengė į sudėtingą ir sparčiai besikeičiančią dirbtinio intelekto ir inovacijų sritį, siekdama pritaikyti savo žinias ir kurti vertę ne tik sau, bet ir visuomenei.
 
Šiandien Akvilė Mažuolė yra aktyvi lektorė bei verslo konsultantė, smulkaus verslo savininkams  padedanti įgalinti dirbtinio intelekto sprendimus praktikoje, o kitiems žmonėms – pažinti populiariausių DI sprendimų taikymą asmeniniame ir profesiniame gyvenime. 
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto alumnė A. Mažuolė atskleidžia, kaip žengė pirmuosius žingsnius DI srityje ir kaip atrodo jos karjera, kuri verčia nuolat mokytis, tobulėti ir įkvėpti kitus, siekiančius žengti tuo pačiu keliu. Akvilės patirtis esamiems ir būsimiems specialistams padeda suprasti, kad sėkmė reikalauja ne tik žinių, bet ir atkaklumo, smalsumo bei gebėjimo nuolat prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio technologijų pasaulio.
 
„Dirbtinis intelektas mane patraukė tuo, kad šioje srityje susipina kūrybiškumas ir analitinis mąstymas, – pirmuosius žingsnius šioje srityje prisimena Akvilė, DI technologijomis pradėjusi domėtis dar magistrantūros studijų metu.  – Man buvo įdomu, kaip veikia ir yra sukurtas dirbtinis intelektas, kokį potencialą turi sprendžiant žmonių kasdienines problemas ir, kaip jis gali pakeisti mūsų ateitį“. 
 
Karjeros posūkis tapo akivaizdus gimus vaikui – tai privertė pergalvoti prioritetus ir suteikė galimybę siekti naujų tikslų. „Šeimyninės aplinkybės privertė stabtelėti ir ilgiau pagalvoti apie savo ateitį ir ko iš tiesų noriu pasiekti gyvenime. Visada svajojau prisidėti prie švietimo Lietuvoje, taip kurdama pridėtinę vertę žmonėms. Tad DI ir mokymai bei konsultacijos leido realizuoti save ir tapo mano nebeatsiejama kasdienybės dalimi. Taip 2023 metais gimė projektas „Intelekto akimis“, inspiruotas mano supratimo, kad Lietuvoje vis dar trūksta informacijos ir sklaidos apie dirbtinį intelektą. Suvokiau, kad norint skatinti inovacijas ir tobulėjimą, reikia pradėti nuo švietimo ir žinių sklaidos. Taigi, „Intelekto akimis“ pagrindinis tikslas – kuo daugiau žmonių Lietuvoje supažindinti su dirbtinio intelekto galimybėmis, padėti jiems dirbti greičiau, efektyviau ir kurti didesnę pridėtinę vertę, kad tai taptų realiu įrankiu ne tik kasdienėje rutinoje, bet ir profesinėje veikloje.“
 
Akvilė teigia, kad pirmieji metai po studijų buvo kupini iššūkių, kadangi turėjo greitai perprasti dirbtinio intelekto technologijų subtilybes, susidoroti su intensyviu mokymosi tempu ir prisitaikyti prie darbo su dideliais duomenų kiekiais. 
 
„Tai reikalavo ne tik žinių, bet ir gebėjimo greitai mokytis bei komunikuoti socialinėje erdvėje ir dirbti su naujais žmonėmis, projektais, Lietuvoje žinomais prekiniais ženklais, – teigia A. Mažuolė. Nepaisant sunkumų, sėkmės momentai buvo ypač motyvuojantys. – Vienas svarbiausių mano pasiekimų buvo gautas Europos Informacinių Technologijų Sertifikavimo Instituto dirbtinio intelekto sertifikatas (angl. European Information Technologies Certification Institute, EITCI). Šis įvertinimas ne tik praplėtė mano galimybes, bet ir suteikė tvirtą pagrindą prisidėti prie švietimo Lietuvoje, siekiant dalintis žiniomis apie dirbtinį intelektą ir skatinti jo taikymą praktikoje. Tai patvirtino, kad mano pasirinktas kelias yra prasmingas ir teikia realią vertę visuomenei.“
 
Būtent magistrantūros studijų metu įgytos žinios suteikė tvirtą pagrindą ir prisidėjo prie sėkmingos karjeros pradžios. Ekonomikos inžinerijos studijų metu ji išmoko analizuoti didelius duomenų srautus ir juos interpretuoti, o tai jai padėjo dirbant su DI modeliais. Matematiniai ir statistiniai metodai, išmokti studijų metu, padėjo giliau suprasti DI veikimą ir optimizuoti jų efektyvumą. 
 
„Ne mažiau svarbūs buvo ir projektų valdymo bei strateginio mąstymo įgūdžiai. Studijų metu įgyta praktika sprendžiant sudėtingas užduotis ugdė gebėjimą aiškiai planuoti, derinti komandos veiksmus ir valdyti didelio masto projektus. Dirbtinio intelekto srityje kritinis mąstymas ir gebėjimas greitai spręsti problemas yra esminiai įgūdžiai, nes sprendimai turi būti pagrįsti tiksliais duomenimis ir greita analize“, – priduria Akvilė.
 
Magistrantūros studijos Akvilei suteikė ne tik žinių, bet ir pasitikėjimo savo jėgomis bei galimybę žengti į sparčiai besikeičiantį technologijų pasaulį. Kadangi DI pasaulis keičiasi ne dienomis, o valandomis tai, kas vakar atrodė inovatyvu, rytoj gali tapti pasenusia praktika.
 
„Nuolatinis tobulėjimas – pagrindinė sąlyga ir būtinybė šioje srityje. Džiaugiuosi, kad magistrantūros studijos man padėjo tapti ne tik profesionalu, bet ir žmogumi, kuris drąsiai ieško naujų sprendimų.“, – reziumuoja ji.
 
Ji skatina studentus ir jaunuosius specialistus ne tik domėtis naujovėmis, bet ir taikyti įgytas žinias praktikoje. Bendradarbiavimas su kitais ekspertai ir mokymasis vieniems iš kitų – būtini sėkmei šioje srityje.
 
„Kiekvienas žmogus, su kuriuo dirbu, tampa mano mokytoju. Idėjų mainai ir diskusijos yra neįkainojamas įrankis augti tiek profesiniu požiūriu, tiek asmeniniu, – sako ji ir šią nuolatinio mokymosi kelionę vadina ne prabanga, o būtinybe siekiant tiek profesinės, tiek asmeninės sėkmės. – Mokslas ir naujovės – tai jėga, kuri įkvepia judėti pirmyn ir siekti daugiau. Be jų šioje srityje tiesiog neišliksi“.
 
Norintiems rinktis DI sritį, Akvilė pataria: svarbu nebijoti klysti ir eksperimentuoti bei būti smalsiems ir drąsiems, nes kiekviena klaida yra vertinga pamoka, leidžianti tobulėti ir augti, o kiekvienas iššūkis ne tik ugdys jūsų žinias, bet ir suteiks daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.
 
Moteris taip pat skatina niekada neprarasti smalsumo ir nuolat ieškoti galimybių mokytis, tačiau pabrėžia, kad per greitas šokinėjimas tarp temų gali sukelti chaosą ir trukdyti įtvirtinti jau turimus įgūdžius.
 
„Svarbiausia yra atkaklumas ir tikėjimas savimi. Dirbtinio intelekto srityje reikia nuolatinio smalsumo, nes šis pasaulis keičiasi nepaprastai greitai, o žinios, kurias įgysite šiandien, rytoj gali tapti pagrindu naujiems atradimams. Taip pat nepradėkite mokytis naujo dalyko, kol praktiškai nepritaikėte jau turimų žinių. Teorinės žinios yra vertingos tik tada, kai jos tampa realių problemų sprendimo įrankiu“,  – sako VILNIUS TECH alumnė Akvilė Mažuolė.

Galerija

Panašios naujienos

VVF paskaitą skaitys Profitus Crowdfunding Investuotojų komunikacijos ir projektų kokybės vadovas Justas Paliukėnas
VVF paskaitą skaitys Profitus Crowdfunding Investuotojų komunikacijos ir projektų kokybės vadovas Justas Paliukėnas
Š. m. spalio mėn. 16 d.  10:20 val. SRA 03 Finansų inžinerijos katedros doc. dr. Irenos Danilevičienės kvietimu atvyksta Profitus Crowdfunding investuotojų komunikacijos ir projektų kokybės vadovas Justas Paliukėnas, kuris studentams praves praktinę paskaitą „Investavimas be didelio kapitalo: galimybės, pasirinkimai ir rizikos“ (paskaita vyks lietuvių kalba). Profitus – viena didžiausių sutelktinio finansavimo platformų Lietuvoje, leidžianti investuoti į verslo paskolas ir nekilnojamojo turto projektus nuo 100 eurų. Tai patogus ir skaidrus būdas investuoti internetu, suteikiantis realių galimybių tiek pradedantiesiems, tiek jau įgudusiems investuotojams. Justas Paliukėnas – PROFITUS investuotojų komunikacijos ir projektų kokybės vadovas, sukaupęs daugiau kaip 10 metų profesinę patirtį finansų ir investavimo sektoriuje. Per savo karjerą Justas dirbo vartojimo kreditų finansų įstaigoje, tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformoje, faktoringo platformoje. Darbovietėse buvo atsakingas už klientų aptarnavimą, pardavimus, investavimo sritis, naujų klientų pritraukimą. Šiuo metu PROFITUS platformoje yra atsakingas už investuotojų komunikaciją, pasitikėjimo stiprinimą, investavimo sritis, portfelio kokybės gerinimą. Justas aktyviai prisideda prie visuomenės finansinio raštingumo ugdymo, dalyvauja konferencijose, veda pranešimus ir dalijasi praktinėmis žiniomis apie investavimo galimybes, rizikų valdymą bei ilgalaikio investavimo svarbą. Paskaitos metu aptarsime, kaip pradėti investuoti net ir neturint didelio pradinio kapitalo, kokios yra investavimo galimybės bei su jomis susijusios rizikos. Susipažindinsime su sutelktinio finansavimo veikimo principais, investicinių projektų vertinimu ir svarbiausiais rizikos rodikliais. Ypatingą dėmesį skirsime periodiniam, reguliariam ir nuosekliam investavimui, kuris ilgalaikėje perspektyvoje gali padėti sukaupti reikšmingą investicinį portfelį. Praktiniais pavyzdžiais parodysime, kaip kas mėnesį investuojant pasirinktą sumą ir reinvestuojant uždirbtas palūkanas, laikui bėgant gali augti sukauptas kapitalas. Maloniai kviečiame dėstytojus ir studentus atvykti į paskaitą Saulėtekio al. 11, Vilnius, SRA 03.
Plačiau
Inžinieriams vien techninių žinių nebeužtenka: kaip Baltijos ir Šiaurės šalys rengia naujos kartos kūrėjus?
Inžinieriams vien techninių žinių nebeužtenka: kaip Baltijos ir Šiaurės šalys rengia naujos kartos kūrėjus?
Inžinerija išlieka viena perspektyviausių ir paklausiausių karjeros krypčių, tad aukštojo mokslo institucijos nuolat investuoja į inžinerijos studentų pritraukimą ir parengimą. Vis dėlto, technologijų pažangos pagreitis veikia ir tai, ko reikalaujama iš būsimų inžinierių – jų kompetencijos nebegali būti matuojamos vien gebėjimu skaičiuoti, programuoti ar konstruoti. Ateities inžinieriaus formulė Ateities inžinieriams reikalinga plati kompetencijų formulė: techninės žinios, kritinis mąstymas, kibernetinis saugumas, energinis efektyvumas, etinė atsakomybė ir tarptautinis bendradarbiavimas. Šį iššūkį sprendžia tarptautinis projektas „Dirbtinio intelekto taikymas inžinierių ugdymo plėtrai, siekiant kibernetinio tvarumo ir efektyvaus energijos vartojimo visuomenėje“ – ENERGYCOM, (angl. „Advancing the Education of Engineers Through AI for Cyber-Sustainable and Energy-Efficient Union“), finansuojamas pagal Nordplus Higher Education programą. Projekto tikslas – pasitelkti dirbtinį intelektą (DI) rengiant inžinierius, gebančius kurti ne tik pažangias, bet ir saugias, energetiškai efektyvias bei aplinkai draugiškas technologijas. „ENERGYCOM projektas rodo, kad DI šioje formulėje nėra žmogaus pakaitalas. Jis yra galingas įrankis, galintis pagreitinti mokymąsi, padėti analizuoti sudėtingas sistemas ir atrasti naujus sprendimus. Tačiau technologijų kryptį vis tiek turi pasirinkti žmogus. Būtent todėl naujos kartos inžinierių rengimas prasideda ne nuo klausimo, ką už mus gali padaryti dirbtinis intelektas. Daug svarbiau klausti, kaip jį panaudoti taip, kad mūsų kuriamos sistemos būtų saugesnės, taupesnės ir naudingesnės visuomenei“, – sako projekto koordinatorė, Kauno technologijos universiteto Kompiuterių katedros docentė dr. Rasa Brūzgienė. Kodėl inžinieriams nebeužtenka vien techninių žinių? Šiuolaikinės technologijos tampa vis labiau susietos – elektros tinklai, gamybos įrenginiai, automobiliai, pastatai ir net buitinė technika renka duomenis, bendrauja internetu ir priima automatinius sprendimus. Kuo daugiau tokių sistemų atsiranda, tuo svarbesnės tampa trys tarpusavyje susijusios sritys – energijos vartojimo efektyvumas, kibernetinis saugumas ir atsakingas DI taikymas. Ateities inžinierius turės vertinti ne tik tai, ar sistema veikia, bet ir kiek energijos ji sunaudoja, ar yra saugi, kokius duomenis renka ir kokių pasekmių jos sprendimai gali turėti žmogui ir aplinkai. „Pavyzdžiui, išmanioji gamybos sistema su DI gali optimizuoti elektros energijos vartojimą, tačiau jeigu ši sistema nėra tinkamai apsaugota, ją gali sutrikdyti kibernetinė ataka. Kita vertus, itin sudėtingas DI modelis gali padidinti sistemos tikslumą, bet kartu sunaudoti daugiau skaičiavimo išteklių ir energijos“, – teigia VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto profesorius dr. Darius Plonis, vadovaujantis universiteto vykdomoms projekto veikloms. Išskiriamos net trys tvarumo kryptys ENERGYCOM projekte išskiriamos net trys tarpusavyje susijusios kompetencijų kryptys. Pirmiausia – tvarioji inžinerija, apimanti mechaninių ir elektroninių sistemų, valdymo technologijų, robotikos, mechatronikos ir energiją taupančių įrenginių projektavimą. Tai reiškia, kad studentai mokosi vertinti visą kuriamo sprendimo gyvavimo ciklą, o ne vien jo veikimą laboratorijoje. Tuo tarpu tvarioji kompiuterija aprėpia programinę įrangą, algoritmus, debesų kompiuteriją, autonomines sistemas, daugialypės terpės technologijas, sprendimų priėmimo procesus ir gali tapti ne tik techninio meistriškumo, bet ir aplinkosauginės atsakomybės klausimu. „Trečioji kryptis – ryšys ir komunikacija, kuri jungia kompiuterių tinklus, ryšio protokolus, aparatinę įrangą, duomenų apsaugą ir kibernetinį saugumą. Didėjant daiktų interneto įrenginių skaičiui, svarbu nustatyti, kokie duomenys turi būti siunčiami į debesiją, o kokius galima apdoroti pačiame įrenginyje. Vietinis duomenų apdorojimas gali sumažinti perdavimo apkrovą ir energijos sąnaudas, bet kartu reikia užtikrinti įrenginio saugumą bei duomenų konfidencialumą“, – teigia VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto profesorius dr. Andrius Katkevičius. DI – kaip studentų ir dėstytojų asistentas Kaip teigia VILNIUS TECH Elektroninių sistemų katedros docentė dr. Diana Belova-Plonienė, viena svarbiausių projekto idėjų yra DI grindžiamų asistentų įtraukimas į mokymosi aplinką. Jie gali labai padėti studentams – paaiškinti sudėtingas teorines sąvokas, pateikti individualizuotų užduočių, pastebėti programinio kodo ar skaičiavimo klaidas, suteikti grįžtamąjį ryšį, analizuoti mokymosi pažangą ir nustatyti žinių spragas, o dėstytojams – rengti interaktyvią mokomąją medžiagą. Tiesa, DI pasiūlytas atsakymas ne visada yra teisingas – modelis gali pateikti įtikinamai skambančią, bet techniniu požiūriu klaidingą informaciją. Inžinerijoje tokia klaida gali lemti netinkamai suprojektuotą grandinę, pažeidžiamą ryšio protokolą ar nesaugų autonominės sistemos sprendimą. „Dėl šios priežasties projekto metodikoje itin svarbus kritinis mąstymas. Studentas turi mokėti patikrinti DI pateiktą rezultatą, įvertinti jo prielaidas, palyginti su eksperimentiniais duomenimis ir prisiimti atsakomybę už galutinį inžinerinį sprendimą. Taigi, žmogaus sprendimas, etinis vertinimas ir dalykinė kompetencija išlieka esminiai“, – sako docentė. Tikimasi, kad ENERGYCOM veiklos sustiprins dėstytojų gebėjimus tinkamai integruoti DI į studijas, padidins studentų motyvaciją ir išplės tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. Absolventai turėtų būti geriau pasirengę kurti kibernetiškai saugias, energetiškai efektyvias ir žmogaus poreikius atitinkančias sistemas. Vis dėlto, nauda visuomenei gali būti dar platesnė – atsakingai parengti inžinieriai galėtų kurti patikimesnę kritinę infrastruktūrą, efektyvesnius energetikos sprendimus, saugesnius daiktų interneto įrenginius ir skaidresnes DI sistemas. „Europos skaitmeninio švietimo kryptys pabrėžia, kad pažangūs skaitmeniniai gebėjimai, įskaitant DI, kibernetinį saugumą ir duomenų mokslą, yra svarbūs Europos konkurencingumui bei strateginiams technologiniams pajėgumams“, – teigia dr. D. Belova-Plonienė. Jungia dešimt Baltijos ir Šiaurės šalių universitetų ENERGYCOM tinkle bendradarbiauja dešimt Baltijos ir Šiaurės šalių aukštųjų mokyklų: Vilniaus Gedimino technikos universitetas,  Kauno technologijos universitetas, Rygos technikos universitetas, Talino technologijos universitetas, Tartu universitetas, Suomijos Vasa universitetas, Norvegijos Arkties universitetas, Reikjaviko universitetas, Islandijos universitetas, Linšiopingo universitetas. Partnerių kompetencijos apima elektroniką, mechatroniką, robotiką, energetiką, daiktų internetą, signalų apdorojimą, programinės įrangos kūrimą, kibernetinį saugumą, DI ir į žmogų orientuotas informacines sistemas. Toks platus kompetencijų spektras leidžia inžinerijos problemas nagrinėti sistemiškai. Vienos institucijos mokslininkai gali pasiūlyti energetikos ar galios elektronikos žinių, kiti – prisidėti kibernetinio saugumo metodais, o treti parodyti, kaip dirbtinis intelektas gali būti integruojamas į valdymo, komunikacijų ir autonomines sistemas. Šiame tinkle universitetai tampa ne atskiromis žinių salomis, o bendra tarptautine laboratorija, kurioje keičiamasi mokymo metodais, kuriamos bendros praktinės užduotys ir išbandomos naujos dirbtiniu intelektu papildytos studijų formos. Projektas buvo vykdomas nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2026 m. spalio 1 d., jį koordinavo Kauno technologijos universitetas, o Vilniaus Gedimino technikos universiteto veikloms vadovavo Elektroninių sistemų katedros profesorius Darius Plonis.
Plačiau