Stojantiesiems

VILNIUS TECH alumnės A. Mažuolės aistra DI išaugo į profesiją: sąskaitoje – prasmingi projektai

Lapkričio 18, 2024
 
Vis labiau įsigalint technologijoms ir dirbtiniam intelektui (toliau – DI), karjeros sėkmės istorijos tampa įkvepiančiomis kelrodėmis jaunajai kartai ar savo karjeros pokyčius planuojantiems jau patyrusiems specialistams. Viena tokių istorijų priklauso VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos studijų programos alumnei Akvilei Mažuolei, kuri žengė į sudėtingą ir sparčiai besikeičiančią dirbtinio intelekto ir inovacijų sritį, siekdama pritaikyti savo žinias ir kurti vertę ne tik sau, bet ir visuomenei.
 
Šiandien Akvilė Mažuolė yra aktyvi lektorė bei verslo konsultantė, smulkaus verslo savininkams  padedanti įgalinti dirbtinio intelekto sprendimus praktikoje, o kitiems žmonėms – pažinti populiariausių DI sprendimų taikymą asmeniniame ir profesiniame gyvenime. 
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto alumnė A. Mažuolė atskleidžia, kaip žengė pirmuosius žingsnius DI srityje ir kaip atrodo jos karjera, kuri verčia nuolat mokytis, tobulėti ir įkvėpti kitus, siekiančius žengti tuo pačiu keliu. Akvilės patirtis esamiems ir būsimiems specialistams padeda suprasti, kad sėkmė reikalauja ne tik žinių, bet ir atkaklumo, smalsumo bei gebėjimo nuolat prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio technologijų pasaulio.
 
„Dirbtinis intelektas mane patraukė tuo, kad šioje srityje susipina kūrybiškumas ir analitinis mąstymas, – pirmuosius žingsnius šioje srityje prisimena Akvilė, DI technologijomis pradėjusi domėtis dar magistrantūros studijų metu.  – Man buvo įdomu, kaip veikia ir yra sukurtas dirbtinis intelektas, kokį potencialą turi sprendžiant žmonių kasdienines problemas ir, kaip jis gali pakeisti mūsų ateitį“. 
 
Karjeros posūkis tapo akivaizdus gimus vaikui – tai privertė pergalvoti prioritetus ir suteikė galimybę siekti naujų tikslų. „Šeimyninės aplinkybės privertė stabtelėti ir ilgiau pagalvoti apie savo ateitį ir ko iš tiesų noriu pasiekti gyvenime. Visada svajojau prisidėti prie švietimo Lietuvoje, taip kurdama pridėtinę vertę žmonėms. Tad DI ir mokymai bei konsultacijos leido realizuoti save ir tapo mano nebeatsiejama kasdienybės dalimi. Taip 2023 metais gimė projektas „Intelekto akimis“, inspiruotas mano supratimo, kad Lietuvoje vis dar trūksta informacijos ir sklaidos apie dirbtinį intelektą. Suvokiau, kad norint skatinti inovacijas ir tobulėjimą, reikia pradėti nuo švietimo ir žinių sklaidos. Taigi, „Intelekto akimis“ pagrindinis tikslas – kuo daugiau žmonių Lietuvoje supažindinti su dirbtinio intelekto galimybėmis, padėti jiems dirbti greičiau, efektyviau ir kurti didesnę pridėtinę vertę, kad tai taptų realiu įrankiu ne tik kasdienėje rutinoje, bet ir profesinėje veikloje.“
 
Akvilė teigia, kad pirmieji metai po studijų buvo kupini iššūkių, kadangi turėjo greitai perprasti dirbtinio intelekto technologijų subtilybes, susidoroti su intensyviu mokymosi tempu ir prisitaikyti prie darbo su dideliais duomenų kiekiais. 
 
„Tai reikalavo ne tik žinių, bet ir gebėjimo greitai mokytis bei komunikuoti socialinėje erdvėje ir dirbti su naujais žmonėmis, projektais, Lietuvoje žinomais prekiniais ženklais, – teigia A. Mažuolė. Nepaisant sunkumų, sėkmės momentai buvo ypač motyvuojantys. – Vienas svarbiausių mano pasiekimų buvo gautas Europos Informacinių Technologijų Sertifikavimo Instituto dirbtinio intelekto sertifikatas (angl. European Information Technologies Certification Institute, EITCI). Šis įvertinimas ne tik praplėtė mano galimybes, bet ir suteikė tvirtą pagrindą prisidėti prie švietimo Lietuvoje, siekiant dalintis žiniomis apie dirbtinį intelektą ir skatinti jo taikymą praktikoje. Tai patvirtino, kad mano pasirinktas kelias yra prasmingas ir teikia realią vertę visuomenei.“
 
Būtent magistrantūros studijų metu įgytos žinios suteikė tvirtą pagrindą ir prisidėjo prie sėkmingos karjeros pradžios. Ekonomikos inžinerijos studijų metu ji išmoko analizuoti didelius duomenų srautus ir juos interpretuoti, o tai jai padėjo dirbant su DI modeliais. Matematiniai ir statistiniai metodai, išmokti studijų metu, padėjo giliau suprasti DI veikimą ir optimizuoti jų efektyvumą. 
 
„Ne mažiau svarbūs buvo ir projektų valdymo bei strateginio mąstymo įgūdžiai. Studijų metu įgyta praktika sprendžiant sudėtingas užduotis ugdė gebėjimą aiškiai planuoti, derinti komandos veiksmus ir valdyti didelio masto projektus. Dirbtinio intelekto srityje kritinis mąstymas ir gebėjimas greitai spręsti problemas yra esminiai įgūdžiai, nes sprendimai turi būti pagrįsti tiksliais duomenimis ir greita analize“, – priduria Akvilė.
 
Magistrantūros studijos Akvilei suteikė ne tik žinių, bet ir pasitikėjimo savo jėgomis bei galimybę žengti į sparčiai besikeičiantį technologijų pasaulį. Kadangi DI pasaulis keičiasi ne dienomis, o valandomis tai, kas vakar atrodė inovatyvu, rytoj gali tapti pasenusia praktika.
 
„Nuolatinis tobulėjimas – pagrindinė sąlyga ir būtinybė šioje srityje. Džiaugiuosi, kad magistrantūros studijos man padėjo tapti ne tik profesionalu, bet ir žmogumi, kuris drąsiai ieško naujų sprendimų.“, – reziumuoja ji.
 
Ji skatina studentus ir jaunuosius specialistus ne tik domėtis naujovėmis, bet ir taikyti įgytas žinias praktikoje. Bendradarbiavimas su kitais ekspertai ir mokymasis vieniems iš kitų – būtini sėkmei šioje srityje.
 
„Kiekvienas žmogus, su kuriuo dirbu, tampa mano mokytoju. Idėjų mainai ir diskusijos yra neįkainojamas įrankis augti tiek profesiniu požiūriu, tiek asmeniniu, – sako ji ir šią nuolatinio mokymosi kelionę vadina ne prabanga, o būtinybe siekiant tiek profesinės, tiek asmeninės sėkmės. – Mokslas ir naujovės – tai jėga, kuri įkvepia judėti pirmyn ir siekti daugiau. Be jų šioje srityje tiesiog neišliksi“.
 
Norintiems rinktis DI sritį, Akvilė pataria: svarbu nebijoti klysti ir eksperimentuoti bei būti smalsiems ir drąsiems, nes kiekviena klaida yra vertinga pamoka, leidžianti tobulėti ir augti, o kiekvienas iššūkis ne tik ugdys jūsų žinias, bet ir suteiks daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.
 
Moteris taip pat skatina niekada neprarasti smalsumo ir nuolat ieškoti galimybių mokytis, tačiau pabrėžia, kad per greitas šokinėjimas tarp temų gali sukelti chaosą ir trukdyti įtvirtinti jau turimus įgūdžius.
 
„Svarbiausia yra atkaklumas ir tikėjimas savimi. Dirbtinio intelekto srityje reikia nuolatinio smalsumo, nes šis pasaulis keičiasi nepaprastai greitai, o žinios, kurias įgysite šiandien, rytoj gali tapti pagrindu naujiems atradimams. Taip pat nepradėkite mokytis naujo dalyko, kol praktiškai nepritaikėte jau turimų žinių. Teorinės žinios yra vertingos tik tada, kai jos tampa realių problemų sprendimo įrankiu“,  – sako VILNIUS TECH alumnė Akvilė Mažuolė.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau