Universitetas
Bendruomenė
Stojantiesiems
Studijos
Mokslas ir inovacijos
Verslui
Fakultetai
Grįžti

VILNIUS TECH autorių straipsniai tvarumo temomis WoS indeksuojamuose leidiniuose

Balandžio 27, 2022

Tvarumas – esminė sąlyga pasaulio išlikimui ir gerovės užtikrinimui. Tą patvirtina ir 2015 m. rugsėjo 25–27 dienomis Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos patvirtinta rezoliucija „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“. Ši darbotvarkė – tai veiksmų planas, kurio įgyvendinimui nustatyta 17 darnaus vystymosi tikslų (angl. goals) ir 169 smulkesni uždaviniai (angl. targets), orientuoti į žmones, planetą, taiką, klestėjimą ir partnerystę, ir užsibrėžti įgyvendinti iki 2030 m., bendradarbiaujant visoms JT valstybėms ir suinteresuotoms šalims.

Tvarumas yra viena pagrindinių VILNIUS TECH vertybių, kuriomis grįsta Universiteto strategija ir prioritetinės mokslinių tyrimų kryptys ir tematikos, todėl universiteto mokslininkai aktyviai vykdo tyrimus šia linkme.

Per pastaruosius 7 metus nuo JT rezoliucijos paskelbimo, Web of Science (Clarivate Analytics) (WoS) duomenų bazėje (DB) indeksuojamuose leidiniuose VILNIUS TECH mokslininkai paskelbė virš 350 mokslinių publikacijų, nagrinėjančių rezoliucijoje iškeltus darnaus vystymosi tikslus atitinkančias temas (1 pav.).


1 pav. Web of Science indeksuojamuose leidiniuose paskelbtų VILNIUS TECH publikacijų pasiskirstymas pagal JT darnaus vystymosi tikslus.

Didžiausiais VILNIUS TECH indėlis tenka tvarių miestų ir bendruomenių temai, tačiau taip pat ženklus dėmesys skiriamas pramonės, inovacijų ir infrastruktūros; įperkamos ir švarios energijos, bei atsakingo vartojimo ir gamybos tikslams (1 pav., 1 lentelė).

1 lentelė. Web of Science indeksuojamuose leidiniuose paskelbtų JT darnaus vystymosi tikslus atitinkančių VILNIUS TECH publikacijų duomenys.

JT darnaus vystymosi tikslai Web of Science publikacijų skaičius Citavimų skaičius Pacituotų publikacijų dalis (%) Publikacijų, paskelbtų Q1 žurnaluose dalis (%) Tarptautinis bendradarbiavimas (%)
11 Tvarūs miestai ir bendruomenės 151 1010 76,82 16,28 37,09
09 Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra 65 825 84,62 18,42 56,92
07 Įperkama ir švari energija 61 653 91,80 29,73 39,34
12 Atsakingas vartojimas ir gamyba 52 556 90,38 24,14 40,38
03 Gera sveikata ir gerovė 46 1616 82,61 25,00 52,17
06 Švarus vanduo ir sanitarija 40 120 70,00 15,00 22,50
13 Klimato veiksmai 35 375 80,00 14,29 45,71
08 Padorus darbas ir ekonomikos augimas 34 269 88,24 27,27 38,24
10 Sumažėjusi nelygybė 24 85 79,17 8,33 37,50
15 Gyvenimas ant žemės paviršiaus 21 152 66,67 45,45 47,62
04 Kokybiškas švietimas 17 59 58,82 0,00 5,88
02 Nulis bado 14 79 71,43 37,50 57,14
14 Gyvenimas po vandeniu 14 35 42,86 14,29 50,00
05 Lyčių lygybė 11 29 72,73 33,33 27,27
16 Stiprios taikos ir teisingumo institucijos 2 26 50,00 100,00 50,00
01 Jokio skurdo 1 0 0,00 0,00 0,00

Todėl nenuostabu, kad aktyviausiai mokslinių tyrimų JT darnaus vystymosi temomis rezultatų sklaidą vykdė Aplinkos inžinerijos, Statybos ir Verslo vadybos fakultetų mokslininkai, o didžiausias indėlis šių temų mokslinės literatūros sklaidoje tenka prof. habil. dr. Edmundui Kazimierui Zavadskui, atstovaujančiam VILNIUS TECH Tvarios statybos institutą (2 lentelė). Iš 1-oje lentelėje pateiktų duomenų taip pat matyti, kad spręsdami globalias problemas, VILNIUS TECH tyrėjai aktyviai bendradarbiauja su kitų šalių mokslininkais.

2 lentelė. Daugiausiai (5 ir daugiau) Web of Science indeksuojamuose leidiniuose JT darnaus vystymosi tikslus atitinkančių VILNIUS TECH publikacijų paskelbę autoriai.

VILNIUS TECH autorius Web of Science publikacijų skaičius Citavimų skaičius
Zavadskas,  Edmundas Kazimieras 21 597
Kaklauskas,  Artūras 16 158
Tvaronavičienė,  Manuela 13 150
Burinskienė,  Marija 12 84
Meidutė-Kavaliauskienė,  Ieva 11 89
Mažeikienė,  Aušra 10 35
Banaitis,  Audrius 9 168
Ginevičius,  Romualdas 9 39
Novickij,  Vitalij 9 31
Pašukonienė,  Vita 8 55
Antuchevičienė,  Jurgita 7 40
Baltrėnas,  Pranas 7 36
Grigonis,  Vytautas 7 15
Motuzienė,  Violeta 7 88
Ušpalytė-Vitkūnienė,  Rasa 7 12
Baltrėnaitė-Gedienė,  Edita 6 29
Paliulis,  Dainius 6 18
Podviezko,  Askoldas 6 116
Stankevičienė,  Jelena 6 32
Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė,  Lina 5 11
Grubliauskas,  Raimondas 5 5
Litvinaitis,  Andrius 5 11
Okunevičiūtė-Neverauskienė,  Laima 5 21
Palevičius,  Vytautas 5 31
Sederevičiūtė-Pačiauskienė,  Živilė 5 6
Ubartė,  Ieva 5 84
Vilutienė,  Tatjana 5 96

Didelė dalis JT darnaus vystymosi temas atitinkančių VILNIUS TECH publikacijų paskelbtos aukščiausio lygio (Q1) žurnaluose (1 lentelė), o jose aprašytų tyrimų reikšmingumą patvirtina ir aukštas publikacijų cituojamumas (1 ir 2 lentelės). Pažymėtina, kad net 4 publikacijos pagal Essential Science Indicators (ESI) taikomus cituojamumo slenksčius WoS DB išskiriamos kaip aukšto cituojamumo publikacijos (angl. Highly Cited Papers), o net dvi iš jų pasiekė aukščiausio cituojamumo lygmenį (angl. Hot Papers) (3 lentelė).

3 lentelė. Web of Science indeksuojamuose leidiniuose paskelbtos JT darnaus vystymosi tikslus atitinkančios aukščiausio cituojamumo lygmens VILNIUS TECH publikacijos.

VILNIUS TECH publikacija JT darnaus vystymosi tikslas (tema) Cituojamumo lygmuo pagal ESI
Blach, S., Zeuzem, S., Manns, M., Altraif, I., Duberg, A.-S., Muljono, D. H., Waked, I., Alavian, S. M., Lee, M.-H., Negro, F., Abaalkhail, F., Abdou, A., Abdulla, M., Abou Rached, A., Aho, I., Akarca, U., Al Ghazzawi, I., Al Kaabi, S., Al Lawati, F., …, Liakina, V., et al. (2017). Global prevalence and genotype distribution of hepatitis C virus infection in 2015: a modelling study. LANCET GASTROENTEROLOGY & HEPATOLOGY, 2(3), 161–176. https://doi.org/10.1016/S2468-1253(16)30181-9 03 Gera sveikata ir gerovė
Nosratabadi, S., Mosavi, A., Shamshirband, S., Zavadskas, E. K., Rakotonirainy, A., & Chau, K. W. (2019). Sustainable Business Models: A Review. SUSTAINABILITY, 11(6). https://doi.org/10.3390/su11061663 09 Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra
Khan, S. A. R., Zhang, Y., Kumar, A., Zavadskas, E.K., Streimikiene, D. (2020). Measuring the impact of renewable energy, public health expenditure, logistics, and environmental performance on sustainable economic growth. SUSTAINABLE DEVELOPMENT, 28(4), 833–843. https://doi.org/10.1002/sd.2034 09 Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra
Melendez-Martinez, A. J., Boehm, V., Borge, G. I. A., Pilar Cano, M., Fikselova, M., Gruskiene, R., Lavelli, V., Loizzo, M. R., Mandic, A. I., Mapelli Brahm, P., Misan, A. C., Pintea, A. M., Sereikaite, J., Vargas-Murga, L., Vlaisavljevic, S. S., Vulic, J. J., O’Brien, N. M. (2021). Carotenoids: Considerations for Their Use in Functional Foods, Nutraceuticals, Nutricosmetics, Supplements, Botanicals, and Novel Foods in the Context of Sustainability, Circular Economy, and Climate Change. In M. Doyle & D. J. McClements (Eds.), ANNUAL REVIEW OF FOOD SCIENCE AND TECHNOLOGY, 12, 433–460. https://doi.org/10.1146/annurev-food-062220-013218 03 Gera sveikata ir gerovė

Parengė:
Mokslinės informacijos skyriaus
vedėja dr. R. Pranckutė

Galerija

Panašios naujienos

VVF studentų pasiekimai įvertinti VILNIUS TECH SMC apdovanojimuose
VVF studentų pasiekimai įvertinti VILNIUS TECH SMC apdovanojimuose
Vakar VILNIUS TECH vyko sportininkų ir menininkų apdovanojimų ceremonija, subūrusi aktyviausius universiteto bendruomenės narius. Renginio metu buvo pagerbti studentai, kurie savo įsitraukimu, nuosekliu darbu ir pasiekimais prisideda prie VILNIUS TECH vardo garsinimo sporto bei meno veiklose. Džiaugiamės, kad tarp šių metų apdovanotųjų buvo ir Verslo vadybos fakulteto studentai. Už pasiekimus futbole įvertinti Martynas Valukonis ir Dominykas Kviklys, imtynėse - Chia-En Wu, kulkiniame šaudyme - Ugnė Vaickelionytė, plaukime - Antanas Ežerskis ir Jonas Knašas, tinklinyje - Sofiia Pavlova ir Danielius Čumakas, o choro veikloje - Gaudenė Dumskytė. Sveikiname studentus ir linkime, kad šis įvertinimas taptų paskata toliau augti, siekti užsibrėžtų tikslų bei kurti naujas sėkmės istorijas.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau