Stojantiesiems

VILNIUS TECH bendruomenė neteko profesoriaus Sigito Kuncevičiaus

Liepos 24, 2025
Mirė VILNIUS TECH Architektūros katedros profesorius, iškilus architektas ir mokslininkas Sigitas Kuncevičius. Šviesi asmenybė 35 metus žavėjo tiek studentus, tiek kolegas. Bendruomenė gedi ir nuoširdžiai užjaučia prof. Sigito Kuncevičiaus artimuosius, bičiulius ir kolegas dėl didžiulės netekties.

VILNIUS TECH alumnas, nuo 1981 m. iki pat šių dienų dėstęs universitete, dirbęs Architektūros katedros vedėju, buvo daugelio architektūrinių projektų autorius, visuomeninės paskirties pastatų kūrėjas.

Pastaruoju metu Prof. S. Kuncevičius rūpinosi mūsų universiteto miestelio aplinkos atnaujinimu.

Sigitas Kuncevičius yra pasakęs: „Architektūra nėra vien tik konkrečios asmenybės Kūrybinių ambicijų ženklas. Visą tai, kas formuoja aplinką, formuoja ir visus tos Aplinkos stebėtojus, jų gyvenimo būdą ir mentalitetą. Todėl kiekvienas pastatas yra mūsų visų gyvenimo liudininkas ir veidrodis. Šiandien „pelno technologijų” amžiuje, architektams, be tvirtos profesinės pozicijos, yra svarbi dar nuosekli edukacinė veikla aiškinant estetikos reikšmę. Tik meniškai raiški ir socialiai atsakinga architektūra gali iš esmės paveikti mūsų aplinkos kokybę ir būti reikšminga mūsų materialiosios kultūros dalis“.
 

Kūrybinę veiklą S. Kuncevičius pradėjo 1981 m. baigęs VISI (Vilniaus inžinerinį statybos institutą – dabar VILNIUS TECH), Architektūros fakultetą (AF) ir įgijęs architekto specialybę. S. Kuncevičius buvo vienas iš produktyviausių vidurinės kartos architektų, kūrusių jau po Lietuvos nepriklausomybės metų. Pirmaisiais kūrybinio darbo metais, kuriuos praleido didžiausiame to meto Miestų statybos projektavimo institute (MSPI), jaunasis architektas užsirekomendavo kaip kūrybinė ir ambicinga asmenybė. Architektas projektavimo mokyklas ir ikimokyklines įstaigas, įgavo šioje srityje kompetencijos. 1988 m. suprojektuotas bendrojo lavinimo mokyklos kartotinis projektas, kurio autorinė realizacija – Gabijos gimnazija Vilniuje. 1989-1990 m. sukurti tipiniai baseino priestato mokykloms bei 280 vietų darželio projektai.
 
Kurdamas šio laikmečio architektūrą, S. Kuncevičius vadovavosi architektūros mokslo, pasaulinės architektūros istorijos pagrindais, o juos naudojant, interpretavo kūrybiškai, tik jam būdingu stiliumi. Vienu reikšmingiausiu Sigito Kuncevičiaus kūrybiniu pasiekimu švietimo architektūros srityje laikoma 2011 m. realizuota Balsių pagrindinę mokykla Vilniuje, davusi pradžią naujų modernių švietimo įstaigų erai Lietuvoje. Objektas sulaukė daugybės apdovanojimų, ne kartą atstovavo Lietuvos architektūrą užsienio parodose, yra publikuotas užsienio prestižiniuose leidiniuose. 2016 metais realizuotas VILNIUS TECH mokslo ir administracijos centro pastatas Saulėtekio al., Vilniuje. 2018-2021 m. parengti bei realizuoti modulinių vaikų darželių projektai Vilniuje. Paminėtini SBA baldų ir interjero centro Vilniuje (2000), bankų pastatų Vilniuje ir Utenoje (1994, 2011) , Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato realizacijos, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos bei pritaikymo tarptautiniam kongresų centrui projektas (2022-2023).
 
Architektas S. Kuncevičius nuolat perduodavo savo turtingą patirtį ugdydamas jaunuosius architektus. Pedagoginiame darbe architektas nuo 1990 m. dirbo asistento, vyr. asistento, nuo 2001 m. docento, o nuo 2015 m. dirbo profesoriaus pareigose. Vadovo VILNIUS TECH AF Architektūros katedrai. Nuo 1995 m. pastoviai skaitė paskaitas abiejų pakopų studijų programose. S. Kuncevičius parengė naują, iki tol katedroje neskaitytą pastatų architektūrinės renovacijos kursą, taip pat vadovavo architektūros bakalauro ir magistrantūros studijų baigiamiesiems darbams. Mokslinė S. Kuncevičiaus veikla buvo skirta dviem kryptims: architektūros edukologijai ir visuomeninių pastatų renovacijai. Yra parašęs 2007 m. katedroje išleistos mokomosios knygos ,,Pastatų tipologija‘‘ dalį skirtą bendrojo lavinimo mokyklų architektūrai, parengęs tiriamuosius darbus apie bendrojo lavinimo mokyklų projektavimą ir esamų mokyklų renovaciją.
 
Nuo 1984 m. S. Kuncevičius buvo LAS (Lietuvos architektų sąjungos) narys, kelias kadencijas renkamas LAS Vilniaus miesto architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariu. S. Kuncevičius nuo 2003 m. buvo LAF (Lietuvos architektūros fondo) įkūrimo tarybos narys, taip pat vienas iš prof. A. Dineikos vardinės stipendijos grupės steigėjų ir fundatorių, geriausių studentų darbų apdovanojimų “GERAS” iniciatorius. S. Kuncevičius nuo 2013 m. aktyviai dalyvavo LAR (Lietuvos architektų rūmų) veikloje, buvo išrinktas tarybos nariu, buvo LAR atestacinės komisijos narys ir architektūros ekspertas.

Prof. Sigitas Kuncevičius (1958 07 20 – 2025 07 24)
1976 – 1981 m. Architektūros studijos Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – VILNIUS TECH)
Nuo 1984 m. Lietuvos architektų sąjungos (LAS) narys, kelias kadencijas buvo renkamas LAS Vilniaus miesto architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariu
Nuo 1990 m. dėstė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Architektūros katedroje, profesorius, katedros vedėjas
Nuo 1994 m. buvo „Sigito Kuncevičiaus projektavimo firmos“ vadovu
Nuo 2003 m. – LAR tarybos narys, atestacinės komisijos narys ir architektūros ekspertas
Nuo 2003 m. Lietuvos architektūros fondo (LAF) įkūrimo tarybos narys, taip pat vienas iš prof. A. Dineikos vardinės stipendijos grupės steigėjų ir fundatorių, geriausių studentų darbų apdovanojimų GERAS iniciatorius, studentų darbų parodų kuratorius
Profesorius per 35 metų pedagoginę patirtį dėstė visuomeninių pastatų projektavimą, architektūrinę renovaciją, interjerą, architektūrą ir paveldą, vadovavo baigiamiesiems darbams.

Svarbūs projektai:
Balsių pagrindinė mokykla Bubilo g. 8, Vilnius, 2011 m.
VILNIUS TECH mokslo ir administracijos centras Saulėtekio al. 11, Vilnius, 2012 m. (su bendraautoriais).
Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcija bei pritaikymas tarptautiniam kongresų centrui, 2009 – 2017 m. (su bendraautoriais).

Įvertinimai:
2012 m. geriausio visuomeninio pastato prizas apdovanojimuose „Už darnią plėtrą“ (objektas: Balsių mokykla Vilniuje).
2014 m. LAS įteiktas „GARBĖS ŽENKLAS“ „Už indėlį kuriant nacionalinę architektūrą ir ugdant jaunąją kartą“.
2016 m. „Archiforma“ apdovanojimas už geriausią realizaciją Lietuvoje (objektas: VGTU mokslo ir administracijos centras).
2017 m. VGTU mokslo ir administracijos centras nominuotas prestižiniam EU Prize for Contemporary Architecture – Mies van der Rohe Award.
2007 m. išleistos mokomosios knygos „Pastatų tipologija“ dalis, skirta bendrojo lavinimo mokyklų architektūrai.

Gedime kūrėjo, dėstytojo, šviesuolio. Visada atminsime jo profesionalumą, talentą ir rūpestingumą.

Atsisveikinti su Sigitu ir palinkėti geros kelionės galima Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ (Olandų g. 22):
Liepos 28 d. (pirmadienį) nuo 15 val. iki 21 val.
Liepos 29 d. (antradienį) nuo 9 val. iki 15 val.
Išlydėjimas liepos 29 d. (antradienį), 15 val. Laidotuvės Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.
Norinčius aplankyti prašome atsinešti tik po vieną baltą gėlę.

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau