VILNIUS TECH bendruomenė neteko profesoriaus Sigito Kuncevičiaus

Liepos 24, 2025
Mirė VILNIUS TECH Architektūros katedros profesorius, iškilus architektas ir mokslininkas Sigitas Kuncevičius. Šviesi asmenybė 35 metus žavėjo tiek studentus, tiek kolegas. Bendruomenė gedi ir nuoširdžiai užjaučia prof. Sigito Kuncevičiaus artimuosius, bičiulius ir kolegas dėl didžiulės netekties.

VILNIUS TECH alumnas, nuo 1981 m. iki pat šių dienų dėstęs universitete, dirbęs Architektūros katedros vedėju, buvo daugelio architektūrinių projektų autorius, visuomeninės paskirties pastatų kūrėjas.

Pastaruoju metu Prof. S. Kuncevičius rūpinosi mūsų universiteto miestelio aplinkos atnaujinimu.

Sigitas Kuncevičius yra pasakęs: „Architektūra nėra vien tik konkrečios asmenybės Kūrybinių ambicijų ženklas. Visą tai, kas formuoja aplinką, formuoja ir visus tos Aplinkos stebėtojus, jų gyvenimo būdą ir mentalitetą. Todėl kiekvienas pastatas yra mūsų visų gyvenimo liudininkas ir veidrodis. Šiandien „pelno technologijų” amžiuje, architektams, be tvirtos profesinės pozicijos, yra svarbi dar nuosekli edukacinė veikla aiškinant estetikos reikšmę. Tik meniškai raiški ir socialiai atsakinga architektūra gali iš esmės paveikti mūsų aplinkos kokybę ir būti reikšminga mūsų materialiosios kultūros dalis“.
 

Kūrybinę veiklą S. Kuncevičius pradėjo 1981 m. baigęs VISI (Vilniaus inžinerinį statybos institutą – dabar VILNIUS TECH), Architektūros fakultetą (AF) ir įgijęs architekto specialybę. S. Kuncevičius buvo vienas iš produktyviausių vidurinės kartos architektų, kūrusių jau po Lietuvos nepriklausomybės metų. Pirmaisiais kūrybinio darbo metais, kuriuos praleido didžiausiame to meto Miestų statybos projektavimo institute (MSPI), jaunasis architektas užsirekomendavo kaip kūrybinė ir ambicinga asmenybė. Architektas projektavimo mokyklas ir ikimokyklines įstaigas, įgavo šioje srityje kompetencijos. 1988 m. suprojektuotas bendrojo lavinimo mokyklos kartotinis projektas, kurio autorinė realizacija – Gabijos gimnazija Vilniuje. 1989-1990 m. sukurti tipiniai baseino priestato mokykloms bei 280 vietų darželio projektai.
 
Kurdamas šio laikmečio architektūrą, S. Kuncevičius vadovavosi architektūros mokslo, pasaulinės architektūros istorijos pagrindais, o juos naudojant, interpretavo kūrybiškai, tik jam būdingu stiliumi. Vienu reikšmingiausiu Sigito Kuncevičiaus kūrybiniu pasiekimu švietimo architektūros srityje laikoma 2011 m. realizuota Balsių pagrindinę mokykla Vilniuje, davusi pradžią naujų modernių švietimo įstaigų erai Lietuvoje. Objektas sulaukė daugybės apdovanojimų, ne kartą atstovavo Lietuvos architektūrą užsienio parodose, yra publikuotas užsienio prestižiniuose leidiniuose. 2016 metais realizuotas VILNIUS TECH mokslo ir administracijos centro pastatas Saulėtekio al., Vilniuje. 2018-2021 m. parengti bei realizuoti modulinių vaikų darželių projektai Vilniuje. Paminėtini SBA baldų ir interjero centro Vilniuje (2000), bankų pastatų Vilniuje ir Utenoje (1994, 2011) , Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato realizacijos, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos bei pritaikymo tarptautiniam kongresų centrui projektas (2022-2023).
 
Architektas S. Kuncevičius nuolat perduodavo savo turtingą patirtį ugdydamas jaunuosius architektus. Pedagoginiame darbe architektas nuo 1990 m. dirbo asistento, vyr. asistento, nuo 2001 m. docento, o nuo 2015 m. dirbo profesoriaus pareigose. Vadovo VILNIUS TECH AF Architektūros katedrai. Nuo 1995 m. pastoviai skaitė paskaitas abiejų pakopų studijų programose. S. Kuncevičius parengė naują, iki tol katedroje neskaitytą pastatų architektūrinės renovacijos kursą, taip pat vadovavo architektūros bakalauro ir magistrantūros studijų baigiamiesiems darbams. Mokslinė S. Kuncevičiaus veikla buvo skirta dviem kryptims: architektūros edukologijai ir visuomeninių pastatų renovacijai. Yra parašęs 2007 m. katedroje išleistos mokomosios knygos ,,Pastatų tipologija‘‘ dalį skirtą bendrojo lavinimo mokyklų architektūrai, parengęs tiriamuosius darbus apie bendrojo lavinimo mokyklų projektavimą ir esamų mokyklų renovaciją.
 
Nuo 1984 m. S. Kuncevičius buvo LAS (Lietuvos architektų sąjungos) narys, kelias kadencijas renkamas LAS Vilniaus miesto architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariu. S. Kuncevičius nuo 2003 m. buvo LAF (Lietuvos architektūros fondo) įkūrimo tarybos narys, taip pat vienas iš prof. A. Dineikos vardinės stipendijos grupės steigėjų ir fundatorių, geriausių studentų darbų apdovanojimų “GERAS” iniciatorius. S. Kuncevičius nuo 2013 m. aktyviai dalyvavo LAR (Lietuvos architektų rūmų) veikloje, buvo išrinktas tarybos nariu, buvo LAR atestacinės komisijos narys ir architektūros ekspertas.

Prof. Sigitas Kuncevičius (1958 07 20 – 2025 07 24)
1976 – 1981 m. Architektūros studijos Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – VILNIUS TECH)
Nuo 1984 m. Lietuvos architektų sąjungos (LAS) narys, kelias kadencijas buvo renkamas LAS Vilniaus miesto architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariu
Nuo 1990 m. dėstė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Architektūros katedroje, profesorius, katedros vedėjas
Nuo 1994 m. buvo „Sigito Kuncevičiaus projektavimo firmos“ vadovu
Nuo 2003 m. – LAR tarybos narys, atestacinės komisijos narys ir architektūros ekspertas
Nuo 2003 m. Lietuvos architektūros fondo (LAF) įkūrimo tarybos narys, taip pat vienas iš prof. A. Dineikos vardinės stipendijos grupės steigėjų ir fundatorių, geriausių studentų darbų apdovanojimų GERAS iniciatorius, studentų darbų parodų kuratorius
Profesorius per 35 metų pedagoginę patirtį dėstė visuomeninių pastatų projektavimą, architektūrinę renovaciją, interjerą, architektūrą ir paveldą, vadovavo baigiamiesiems darbams.

Svarbūs projektai:
Balsių pagrindinė mokykla Bubilo g. 8, Vilnius, 2011 m.
VILNIUS TECH mokslo ir administracijos centras Saulėtekio al. 11, Vilnius, 2012 m. (su bendraautoriais).
Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcija bei pritaikymas tarptautiniam kongresų centrui, 2009 – 2017 m. (su bendraautoriais).

Įvertinimai:
2012 m. geriausio visuomeninio pastato prizas apdovanojimuose „Už darnią plėtrą“ (objektas: Balsių mokykla Vilniuje).
2014 m. LAS įteiktas „GARBĖS ŽENKLAS“ „Už indėlį kuriant nacionalinę architektūrą ir ugdant jaunąją kartą“.
2016 m. „Archiforma“ apdovanojimas už geriausią realizaciją Lietuvoje (objektas: VGTU mokslo ir administracijos centras).
2017 m. VGTU mokslo ir administracijos centras nominuotas prestižiniam EU Prize for Contemporary Architecture – Mies van der Rohe Award.
2007 m. išleistos mokomosios knygos „Pastatų tipologija“ dalis, skirta bendrojo lavinimo mokyklų architektūrai.

Gedime kūrėjo, dėstytojo, šviesuolio. Visada atminsime jo profesionalumą, talentą ir rūpestingumą.

Atsisveikinti su Sigitu ir palinkėti geros kelionės galima Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ (Olandų g. 22):
Liepos 28 d. (pirmadienį) nuo 15 val. iki 21 val.
Liepos 29 d. (antradienį) nuo 9 val. iki 15 val.
Išlydėjimas liepos 29 d. (antradienį), 15 val. Laidotuvės Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.
Norinčius aplankyti prašome atsinešti tik po vieną baltą gėlę.

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau