VILNIUS TECH delegacija šiuo metu lankosi Mälardaleno universitete (Švedijoje), kur vyksta 54-oji NORDTEK konferencija „Skaitmeninis humanizmas ir inžinerija“. Čia partneriai iš 27 Šiaurės ir Baltijos šalių techniškųjų universitetų diskutuoja apie skaitmeninį humanizmą inžinerijoje.
Konferencijoje nagrinėjama, kaip skaitmeninis humanizmas, grindžiamas žmogiškosiomis vertybėmis, etika ir teisėmis, gali formuoti inžinerinio ugdymo ir mokslinių tyrimų ateitį. Rektoriai su įvairių sričių ekspertais aptaria naujų technologijų etines pasekmes, į žmogų orientuotą problemų sprendimą ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo būtinybę. Per pagrindinius pranešimus, diskusijas ir gerosios praktikos sesijas NORDTEK 2026 siekia įkvėpti inžinerijos studijų programas, ugdančias techniškai kompetentingus, etiškai sąmoningus ir socialiai atsakingus inžinierius, turinčius platų, visapusišką suvokimą.
Pasak pagrindinio konferencijos pranešėjo, TU Wien profesoriaus, vieno iš Venos skaitmeninio humanizmo manifesto autorių Hannes Werthner, „Skaitmeninis humanizmas reiškia siekį tyrinėti, analizuoti ir, svarbiausia, formuoti sudėtingą informacinių technologijų ir žmonijos sąveiką, siekiant kurti visuomenę, kuri gerbia žmogaus teises ir saugo aplinką“. Profesorius išskyrė šiuo metu du ryškiausius technologijų keliamus iššūkius: privatumo, asmens duomenų ir žmogaus orumo saugojimą, bei dvejopą (dual-use) technologijų panaudojimą.
Universitete turi būti ugdomos studentų ir tyrėjų kompetencijos ne tik inžinerijos, bet ir etikos, atsakingo inovacijų kūrimo, technologijų vertinimo, visuomeninio poveikio analizės srityse. Tai ypač aktualu dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, biotechnologijų, autonominių sistemų ir kitose srityse, kur dvejopo (civilinio ir karinio) panaudojimo rizikos yra reikšmingos. Jų kuriamos technologijos turi būti vertinamos ne tik pagal tai, ką technologijos gali padaryti, bet ir pagal tai, kaip jos prisideda prie žmogaus gerovės ir visuomenės pažangos.
Pasak pranešimą konferencijoje skaičiusio Kūrybinių industrijų fakulteto Studijų prodekano dr. Robert Leščinskij, „Naudodami DI įrankius, studentai gali pateikti sklandesnį tekstą, geriau struktūruotą užduotį ar kokybiškesnį pristatymą, tačiau tai dar nereiškia, kad jis pats išmoko savarankiškai atlikti tokio pobūdžio akademinę užduotį. Tyrimo duomenys rodo, kad studentai dažnai pervertina savo DI naudojimo gebėjimus, o praktinėse situacijose jų sprendimai ne visada atitinka deklaruojamą pasitikėjimą. Todėl aukštajame moksle svarbu vertinti ne tik galutinį rezultatą, bet ir tai, kaip studentas DI naudojo mokymosi procese.“
Rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas, Strateginės partnerystės prorektorius doc. dr. Adas Meškėnas, KIF Studijų prodekanas dr. Robert Leščinskij, Užsienio ryšių direkcijos direktorė Aleksandra Sokolova ir Studentų atstovybės prezidentė, Fundamentinių mokslų fakulteto Multimedijos ir kompiuterinio dizaino studijų programos antrakursė Gabrielė Kovalevskytė apsilankė Mälardaleno universiteto Kompiuterių mokslo ir ateities energetikos laboratorijose bei unikalia architektūra pasižyminčiame naujame Mälardaleno universiteto miestelyje, kur vyko ekskursija po Campus Eskilstuna. Šis pastatas 2022 m. gavo architektūros dizaino apdovanojimą.