Stojantiesiems

VILNIUS TECH ir „Uvireso“ kviečia į pirmąją bendrą kosmoso doktorantūrą

Rugsėjo 3, 2025
Lietuva sparčiai žengia į kosmoso pramonės ateitį: Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) ir inovatyvi įmonė UAB „Uvireso“ džiaugiasi galėdami pranešti apie sėkmingai laimėtą Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansavimą pirmajai bendrai industrinei doktorantūrai Lietuvoje, skirtą kosmoso tematikai. Šis „Kosminių palydovų Holo elektros variklio su bismuto kuru katodas“ projektas, žymi naujos eros pradžią Lietuvos moksle, technologijose ir versle.
 
Mokslo, verslo ir praktikos sinergija
 
Pasak UAB „UVIRESO“ direktoriaus dr. Jono Klimanto, sėkmingas bendradarbiavimas su VILNIUS TECH atveria realias galimybes apjungti mokslą, praktiką ir verslą. 
 
„Vystant kosminių palydovų elektrinius korekcinius variklius, mums ypač svarbūs aukštos kvalifikacijos inžinieriai ir moksliniais tyrimais grįsti technologiniai sprendimai“, – pabrėžia dr. J. Klimantas. 
 
„UVIRESO jau dabar aktyviai įtraukia VILNIUS TECH Mechanikos fakulteto bei Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) studentus į praktinę veiklą. Dabar, mūsų iniciatyva ir su dideliu Elektronikos fakulteto dekano doc. dr. Artūro Medeišio bei jo kolegų – dr. Ingos Morkvėnaitės-Vilkončienės ir dr. Raimondo Pomarnackio – indėliu, drauge pavyko laimėti finansavimą industrinei doktorantūrai kosmoso tema. Tai pavyzdys, kaip verslo įmonės, žinodamos sparčiai augančius kosmoso pramonės poreikius, gali paskatinti mokslinių tyrimų programas Lietuvoje. Taip šalyje pradeda formuotis nauja sritis – kosminių palydovų elektros variklių vystymas“, – tęsia įmonės direktorius.
 
VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto profesorius ir doktorantūros vadovas dr. Raimondas Pomarnacki teigia, jog tai – dar vienas žingsnis į kosmoso ekonomiką.
 
„Kosmosas nėra tik vieta, į kurią keliaujame – tai veidrodis, rodantis, kiek drąsos turime svajoti. Universitetui tai reiškia galimybę būti ateities technologijų kūrimo židiniu, kur studentai ir tyrėjai dirba su pasaulinio lygio inovacijomis. Lietuvai tai – dar vienas žingsnis į kosmoso ekonomiką, kuri kuria naujas pramonės šakas, talentų ugdymą ir tarptautinį matomumą. Mokslui tai yra naujų tyrimų horizontai – nuo pažangių medžiagų iki energijos konversijos. O žmonėms tai atveria galimybę būti dalimi didesnės istorijos: kurti technologijas, kurios leis mums ne tik tyrinėti Visatą, bet ir geriau suprasti bei apsaugoti savo planetą“, – paaiškina prof. dr. R. Pomarnacki. 
 
Ambicingas ir strategiškai svarbus projektas
 
Šis doktorantūros projektas yra itin aktualus tiek Europos kosmoso agentūrai (ESA), tiek tarptautinei kosmoso rinkai. VILNIUS TECH aktyviai veikia Lietuvos kosmoso ekosistemoje ir neseniai oficialiai prisijungė prie Kosmoso technologijų klasterio. Partnerystė su klasterio nariais leis dar glaudžiau integruoti akademinius tyrimus ir verslo poreikius, plėtoti pažangias studijų programas ir telkti talentus, reikalingus sparčiai augančiai kosmoso industrijai:
 
  • Bus stiprinamas universitetų ir verslo bendradarbiavimas: mokslas ir pramonė dirbs kartu nuo idėjos iki praktinio pritaikymo, kurdami inovacijas, kurios realiai prisidės prie kosmoso technologijų pažangos.
  • Sprendimų paieška giliosios kosmoso misijoms: tyrimai bus skirti sprendimų paieškai katodų medžiagoms, bismuto garinimo ir jonizacijos procesų supratimui, energijos efektyvinimui giliosios kosmoso misijoms ir ilgaamžiškumo iššūkiams spręsti.
  • Lietuvos kosmoso ekosistemos stiprinimas: projektas prisidės prie specialistų rengimo ir universitetinių kompetencijų derinimo su verslo praktika, taip stiprinant šalies pozicijas tarptautinėje kosmoso arenoje.
  • Daugiau galimybių studentams ir tyrėjams: VILNIUS TECH narystė Kosmoso technologijų klasteryje sustiprins bendradarbiavimą su inovatyviomis įmonėmis, lems daugiau stažuočių, bendrų projektų ir galimybių studentams bei tyrėjams prisidėti prie tarptautinių technologinių sprendimų.
     
VILNIUS TECH ir UVIRESO kviečia talentingus kandidatus į doktorantūrą, tyrėjus ir visus, besidominčius kosmoso technologijomis, pasinaudoti šia puikia proga prisidėti prie tarptautinių technologinių sprendimų, tapti VILNIUS TECH kuriamos kompetencijų ir inovacijų grandinės dalimi bei dirbti kartu su Lietuvos kosmoso sektoriaus įmonėmis. Tai nauja erdvė kosmoso mokslo, technologijų ir inovacijų kūrimui ir taikymui, kviečianti pasinaudoti neišsemiamomis kosmoso tyrimų galimybėmis. 
 
Susidomėjai doktorantūros galimybėmis? Dar yra laiko! Daugiau apie priėmimą į VILNIUS TECH doktorantūros studijas rasi čia
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau