Universitetas
Bendruomenė
Stojantiesiems
Studijos
Mokslas ir inovacijos
Verslui
Fakultetai
Grįžti

VILNIUS TECH ir „Uvireso“ kviečia į pirmąją bendrą kosmoso doktorantūrą

Rugsėjo 3, 2025
Lietuva sparčiai žengia į kosmoso pramonės ateitį: Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) ir inovatyvi įmonė UAB „Uvireso“ džiaugiasi galėdami pranešti apie sėkmingai laimėtą Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansavimą pirmajai bendrai industrinei doktorantūrai Lietuvoje, skirtą kosmoso tematikai. Šis „Kosminių palydovų Holo elektros variklio su bismuto kuru katodas“ projektas, žymi naujos eros pradžią Lietuvos moksle, technologijose ir versle.
 
Mokslo, verslo ir praktikos sinergija
 
Pasak UAB „UVIRESO“ direktoriaus dr. Jono Klimanto, sėkmingas bendradarbiavimas su VILNIUS TECH atveria realias galimybes apjungti mokslą, praktiką ir verslą. 
 
„Vystant kosminių palydovų elektrinius korekcinius variklius, mums ypač svarbūs aukštos kvalifikacijos inžinieriai ir moksliniais tyrimais grįsti technologiniai sprendimai“, – pabrėžia dr. J. Klimantas. 
 
„UVIRESO jau dabar aktyviai įtraukia VILNIUS TECH Mechanikos fakulteto bei Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) studentus į praktinę veiklą. Dabar, mūsų iniciatyva ir su dideliu Elektronikos fakulteto dekano doc. dr. Artūro Medeišio bei jo kolegų – dr. Ingos Morkvėnaitės-Vilkončienės ir dr. Raimondo Pomarnackio – indėliu, drauge pavyko laimėti finansavimą industrinei doktorantūrai kosmoso tema. Tai pavyzdys, kaip verslo įmonės, žinodamos sparčiai augančius kosmoso pramonės poreikius, gali paskatinti mokslinių tyrimų programas Lietuvoje. Taip šalyje pradeda formuotis nauja sritis – kosminių palydovų elektros variklių vystymas“, – tęsia įmonės direktorius.
 
VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto profesorius ir doktorantūros vadovas dr. Raimondas Pomarnacki teigia, jog tai – dar vienas žingsnis į kosmoso ekonomiką.
 
„Kosmosas nėra tik vieta, į kurią keliaujame – tai veidrodis, rodantis, kiek drąsos turime svajoti. Universitetui tai reiškia galimybę būti ateities technologijų kūrimo židiniu, kur studentai ir tyrėjai dirba su pasaulinio lygio inovacijomis. Lietuvai tai – dar vienas žingsnis į kosmoso ekonomiką, kuri kuria naujas pramonės šakas, talentų ugdymą ir tarptautinį matomumą. Mokslui tai yra naujų tyrimų horizontai – nuo pažangių medžiagų iki energijos konversijos. O žmonėms tai atveria galimybę būti dalimi didesnės istorijos: kurti technologijas, kurios leis mums ne tik tyrinėti Visatą, bet ir geriau suprasti bei apsaugoti savo planetą“, – paaiškina prof. dr. R. Pomarnacki. 
 
Ambicingas ir strategiškai svarbus projektas
 
Šis doktorantūros projektas yra itin aktualus tiek Europos kosmoso agentūrai (ESA), tiek tarptautinei kosmoso rinkai. VILNIUS TECH aktyviai veikia Lietuvos kosmoso ekosistemoje ir neseniai oficialiai prisijungė prie Kosmoso technologijų klasterio. Partnerystė su klasterio nariais leis dar glaudžiau integruoti akademinius tyrimus ir verslo poreikius, plėtoti pažangias studijų programas ir telkti talentus, reikalingus sparčiai augančiai kosmoso industrijai:
 
  • Bus stiprinamas universitetų ir verslo bendradarbiavimas: mokslas ir pramonė dirbs kartu nuo idėjos iki praktinio pritaikymo, kurdami inovacijas, kurios realiai prisidės prie kosmoso technologijų pažangos.
  • Sprendimų paieška giliosios kosmoso misijoms: tyrimai bus skirti sprendimų paieškai katodų medžiagoms, bismuto garinimo ir jonizacijos procesų supratimui, energijos efektyvinimui giliosios kosmoso misijoms ir ilgaamžiškumo iššūkiams spręsti.
  • Lietuvos kosmoso ekosistemos stiprinimas: projektas prisidės prie specialistų rengimo ir universitetinių kompetencijų derinimo su verslo praktika, taip stiprinant šalies pozicijas tarptautinėje kosmoso arenoje.
  • Daugiau galimybių studentams ir tyrėjams: VILNIUS TECH narystė Kosmoso technologijų klasteryje sustiprins bendradarbiavimą su inovatyviomis įmonėmis, lems daugiau stažuočių, bendrų projektų ir galimybių studentams bei tyrėjams prisidėti prie tarptautinių technologinių sprendimų.
     
VILNIUS TECH ir UVIRESO kviečia talentingus kandidatus į doktorantūrą, tyrėjus ir visus, besidominčius kosmoso technologijomis, pasinaudoti šia puikia proga prisidėti prie tarptautinių technologinių sprendimų, tapti VILNIUS TECH kuriamos kompetencijų ir inovacijų grandinės dalimi bei dirbti kartu su Lietuvos kosmoso sektoriaus įmonėmis. Tai nauja erdvė kosmoso mokslo, technologijų ir inovacijų kūrimui ir taikymui, kviečianti pasinaudoti neišsemiamomis kosmoso tyrimų galimybėmis. 
 
Susidomėjai doktorantūros galimybėmis? Dar yra laiko! Daugiau apie priėmimą į VILNIUS TECH doktorantūros studijas rasi čia. 
 

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH prisideda prie ENIHEI diskusijų apie aukštojo mokslo poveikį visuomenei
VILNIUS TECH prisideda prie ENIHEI diskusijų apie aukštojo mokslo poveikį visuomenei
Rugsėjo 30 d. nuotoliniame Europos inovatyvių aukštojo mokslo institucijų tinklo (ENIHEI) narių susitikime daugiausia dėmesio skirta aukštojo mokslo institucijų vaidmeniui kuriant socialines inovacijas, stiprinant jų poveikį visuomenei ir ieškant naujų būdų bendradarbiauti su skirtingais partneriais. Susitikime savo patirtimi dalijosi ir VILNIUS TECH atstovė dr. Rūta Mikučionienė. VILNIUS TECH yra vienas iš ENIHEI steigėjų ir aktyvus tinklo narys. Kartu su dar 37 pažangiomis Europos Sąjungos aukštojo mokslo institucijomis universitetas prisideda prie ENIHEI misijos skatinti novatoriškus požiūrius į tai, kaip aukštasis mokslas gali aktyviai prisidėti prie socialinių ir technologinių inovacijų. Susitikimo metu pristatytos įvairios aukštojo mokslo institucijų iniciatyvos ir patirtys, atskleidžiančios, kaip inovacijos gali būti siejamos ne tik su technologine pažanga, bet ir su realių visuomenės iššūkių sprendimu. VILNIUS TECH susitikime taip pat pristatė savo patirtį. Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros mokslininkė dr. Rūta Mikučionienė skaitė pranešimą „Social impact through problem-based learning in the Sustainability Management programme, in collaboration with municipalities“, kuriame pristatė socialinio poveikio kūrimą taikant probleminį mokymąsi Tvarumo valdymo programoje. Ypatingas dėmesys skirtas realių problemų integravimui į studijų procesą, pristatyti keli pavyzdžiai, kaip studentai sprendžia realias savivaldybių iškeltas problemas, ir taip pat kokį socialinį poveikį ši bendradarbystė kuria. Prof. Andreja Kutnar iš Primorskos universiteto pranešime „From Research to Societal Impact: The New European Bauhaus Academy at the University of Primorska“ aptarė, kaip mokslinių tyrimų rezultatai gali būti paverčiami platesnį poveikį visuomenei turinčiomis iniciatyvomis, pasitelkiant Naujojo europinio bauhauzo principus. Rygos technikos universiteto atstovė Paula Cukura pranešime „Embedding ‘Social’ Across Innovation Pathways“ aptarė socialinio aspekto integravimą į skirtingus inovacijų kūrimo kelius. Pranešimas atkreipė dėmesį į tai, kad inovacijos gali būti vertinamos ne vien pagal technologinius ar ekonominius rezultatus, bet ir pagal jų kuriamą naudą visuomenei. Susitikimo darbotvarkėje taip pat buvo numatyti pranešimai apie pačio ENIHEI tinklo veiklą ir ateities planus. Dr. Tatjana Chircop iš Maltos menų, mokslo ir technologijų koledžo pristatė „Updates from ENIHEI Steering Committee“, kuriame pateikta naujausia informacija apie tinklo valdymo komiteto veiklą. Taip pat ji pristatė „ENIHEI Vision“ – tinklo ateities viziją ir tolesnes veiklos kryptis. Prof. Carmen Buzea iš Transilvanijos Brašovo universiteto pristatė „Updates on upcoming ENIHEI 8th General Assembly in Brasov“ – informaciją apie artėjantį aštuntąjį ENIHEI visuotinį susirinkimą, kuris vyks Brašove. ENIHEI tinklas įsteigtas 2022 m. Europos Komisijos iniciatyva, siekiant suburti pažangias aukštojo mokslo institucijas, galinčias reikšmingai prisidėti prie Naujosios Europos inovacijų darbotvarkės įgyvendinimo. Šiuo metu tinklą sudaro 38 universitetai ir aukštojo mokslo institucijos, atrinkti Europos Komisijos siūlymu arba nominuoti ES valstybių narių vyriausybių dėl išskirtinių pasiekimų inovacijų, mokslo ir verslumo srityse.
Plačiau
Mokslo bendruomenę subūrė „Europos horizonto“ forumas „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“
Mokslo bendruomenę subūrė „Europos horizonto“ forumas „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“
Kurti ne naudą, o vertę. Tokia nuostata suvienijo mokslo bendruomenę tradiciniame „Europos horizonto“ forume, kuris šiemet įvyko VILNIUS TECH universitete. Sveikindamas forumo „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“ dalyvius VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas pabrėžė tarptautinio konkurencingumo, mokslinių rezultatų poveikio ir glaudesnės mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus sąveikos svarbą: „Mūsų visų misija – įkvėpti ir ugdyti inovatyvias ir kūrybingas asmenybes, tyrėjus ir tyrėjas, kurie keis pasaulį. Žmonių atvirumas, bendradarbiavimas ir smalsumas vis dar yra galingiausi mokslo varikliai, todėl mes stengiamės savo tyrėjams kurti tokią aplinką, kurioje būtų skatinamos drąsios ambicijos, nuolatiniai mainai ir augimas. Visa mokslo ir inovacijų bendruomenė turės imtis atsakomybės kurti naujus sprendimus aktualiems pasaulio iššūkiams įveikti. Todėl mūsų vienas prioritetų bus siekti dar didesnio tarptautinio konkurencingumo, mokslinių rezultatų poveikio bei dar glaudesnės mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus sąveikos. Norime būti vienu svarbiausių jūsų akademinių partnerių, padedančių Lietuvai kurti technologinį savarankiškumą, ekonominį konkurencingumą ir visuomenės atsparumą“, – atidarymo metu sakė rektorius. „Šis forumas dar kartą priminė, kad mokslas prasideda nuo žmonių – nuo tyrėjų, idėjų, jų tarptautinės patirties, mentorių ir institucijų, kurios sudaro sąlygas augti. Būtent tai jau 30 metų labai aiškiai parodo MSCA. O mūsų, „Europos horizonto“ nacionalinių kontaktinių atstovų, užduotis – padėti Lietuvos tyrėjams ir organizacijoms kuo geriau pasinaudoti šiomis programos teikiamomis galimybėmis,“ – kalbėjo programos „Europos horizontas“ vadovė Aiga Jonele. Forume daugiausia dėmesio skirta „Marie Skłodowska-Curie“ veiksmams (MSCA) – jų 30 metų istorijai, šiandienai ir ateičiai. MSCA programą ir perspektyvą apžvelgė Marija Fedotovaitė, Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato politikos pareigūnė, atsakinga už „Marie Skłodowska-Curie veiksmus“. [caption id="attachment_131428" align="alignnone" width="1024"]  [/caption] Savo sėkmės istoriją papasakojo prof. dr. Mantas Šimėnas iš Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto. Praktinėmis įžvalgomis apie vadovo vaidmenį MSCA podoktorantūros stažuotėse dalijosi prof. dr. Darius Andriukaitis iš Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto. Apie MSCA mokslo darbuotojų mainus, jų įgyvendinimą ir naudą visai institucijai kalbėjo doc. dr. Viktor Skrickij, Vilnius TECH Transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius. Jis pabrėžė, kad investicijos į tyrėjus ir jų tarptautinę patirtį stiprina ne tik atskirus mokslininkus, bet ir visą mokslo instituciją. Itin svarbi forumo tema – ir programos ateitis. Apie MSCA po 2027 m. bei derybas dėl naujojo „Europos horizonto“ kalbėjo dr. Brigita Serafinavičiūtė, Švietimo ir mokslo atašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje. MSCA poveikį institucijai pristatė Vida Lapinskaitė, Vilniaus universiteto Mokslo ir inovacijų departamento direktorė. Apie judėjimą per akademines aplinkas ir bendradarbiavimo svarbą kalbėjo dr. Vilius Dranseika iš Jogailos universiteto Krokuvoje, paraginęs kolegas klausti, nes būtent nuo klausimų prasideda ryšių kūrimas ir bendradarbiavimas. Orginalus šaltinis: Europoshorizontas.lt Visą nuotraukų galeriją rasite čia.
Plačiau