Stojantiesiems

VILNIUS TECH iš „Google.org“ gaus 669 000 eurų paramą Lietuvos kibernetinio saugumo specialistų ugdymui

Kovo 4, 2025
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) iš „Google“ filantropinės organizacijos „Google.org“ gaus 669 000 EUR finansavimą kibernetinio saugumo seminarų programai. Finansinė parama universiteto mokslininkams leis sukurti „Kibernetinio saugumo seminarų“ programą, skirtą 200 studentų iš įvairių akademinių disciplinų. VILNIUS TECH universitetą šiai partnerystei atrinko naujųjų technologijų nevyriausybinė organizacija „Virtual Routes“, kuri taip pat suteiks mokomąją medžiagą bei konsultacijas. 
 
Skaitmeninio saugumo situacija Lietuvoje yra sudėtinga. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenimis, mūsų šalyje vidutinio sunkumo kibernetinių incidentų, sukeliančių asmens duomenų saugumo pažeidimus, skaičius Lietuvoje auga, o išpuoliai tampa vis subtilesni ir veiksmingesni.
 
Siekdamas įveikti pagrindinius kibernetinio saugumo iššūkius ir kurti saugesnę skaitmeninę aplinką, VILNIUS TECH universitetas paruoš ne vieną kvalifikuotų kibernetinio saugumo specialistų grupę, o apmokyti studentai turės galimybę tiesiogiai pritaikyti savo įgūdžius vietos organizacijose, stiprindami jų skaitmeninį atsparumą.
 
„Laikas parodė, kad kibernetinės grėsmės kartu su dezinformacijos atakomis tampa iššūkiu nacionaliniam saugumui. Rusijos karas Ukrainoje, informacinių atakų mastas, dirbtinio intelekto plėtra – visa tai reikalauja nuolatinio budrumo ir pažangių sprendimų. Lietuva jau yra viena kibernetinio saugumo lyderių pasaulyje, turim nuolat stiprinti ir ugdyti kompetencijas šioje srityje“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskos sveikino VILNIUS TECH ir „Google.org“ su iniciatyva, prisidedančia prie saugesnės kibernetinės aplinkos kūrimo ir kompetencijų, padedančių įveikti kibernetinės saugos iššūkius, ugdymo.

„Kibernetinės kompetencijos yra be galo reikalingos ir svarbios ne tik valstybinių institucijų atstovams ir kibernetinės saugos specialistams, bet visiems piliečiams. Džiugu, kad kartu su „Google.org“ VILNIUS TECH investuos į šalies jaunimą, jų  atsparumą ir kibernetinio saugumo žinias. Šis projektas yra pavyzdys kitiems universitetams“, – teigė Tomas Godliauskas.

 

Pasak VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektoriaus doc. dr. Ado Meškėno, dinamiškam ir į ateitį orientuotam universitetui toks pasiekimas ir bendradarbiavimas kibernetinio saugumo srityje su „Google.org“ bei „Virtual Routes“ yra reikšmingas žingsnis į priekį.
 
„Gavome unikalią galimybę tapti traukos centru ir užsiauginti talentų, norinčių gauti kibernetinio saugumo žinių ir toliau siekti karjeros šioje srityje. Gautomis žiniomis jie toliau dalinsis su šalies bendruomenėmis, kurioms labiausiai jų stinga. Puikiai suprasdama regiono, kuriame gyvename, saugumo iššūkius ir rizikas, mūsų mokslo bendruomenė nuolat ieško būdų, kaip prisidėti prie mūsų valstybės saugumo stiprinimo. Žinios yra mūsų svarbiausias indėlis į saugumą ir gynybą. Stiprindami kompetencijas, motyvuodami studentus ir kurdami protų cirkuliaciją, tapsime mokslą, verslą, valstybę ir visuomenę jungiančiu lyderiu. Inovatyvūs VILNIUS TECH kibernetinio saugumo seminarai prisidės prie saugesnės ir atsparios bendruomenės kūrimo“, – sakė prorektorius doc. dr. A. Meškėnas.
 
„Kibernetinio saugumo seminarų“ programa studentams suteiks galimybę gilintis į svarbiausias temas, formuojančias skaitmeninio saugumo ateitį, tokias kaip duomenų ir įrenginių apsauga, reagavimas į incidentus, kenkėjiškų programų prevencija, saugumo įgūdžių stiprinimas, siekiant spręsti šiuolaikines kibernetinio saugumo grėsmes.
 
Ši programa ne tik suteiks žinių, pagerins studentų įgūdžius, bet ir sustiprins įvairių bendruomenių skaitmeninį saugumą, padėdama apsaugoti jų veiklą nuo kibernetinių grėsmių. Studentai dirbs kartu su vietos organizacijomis, tokiomis kaip mokyklos, sveikatos ir socialinių paslaugų įstaigos, profesinės sąjungos bei asociacijos, kurios susiduria su skaitmeninio saugumo grėsmėmis, tačiau neturi išteklių joms efektyviai spręsti. Praktikų metu studentai tokiose organizacijose ves kibernetinio saugumo mokymus, padės apsaugoti pažeidžiamus įrenginius, prisidės prie tinklo saugumo sprendimų įgyvendinimo ir atliks įvairias kibernetinio saugumo užduotis.
 
„Kibernetinio saugumo specialistų trūksta, ypač atsirandant naujoms technologijoms, tokios kaip dirbtinis intelektas, kurios atneša ir galimybių, ir grėsmių skaitmeninėje erdvėje, – sakė Vytautas Kubilius, „Google“ vadovas Baltijos šalyse. – Toks partnerystės modelis su VILNIUS TECH universitetu, yra naudingas visiems: studentai įgis praktinių kibernetinio saugumo įgūdžių, o pažeidžiamos bendruomenės ir organizacijos bus labiau apsaugotos nuo skaitmeninių atakų. Didžiuojamės galėdami paremti VILNIUS TECH universitetą ir taip prisidėti prie stiprių, dirbtinį intelektą išmanančių kibernetinio saugumo specialistų ugdymo Lietuvoje“.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau