Į Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) prodekano Lauryno Šišovo moderuojamą diskusiją, kurioje, be A. Mogensen ir A. Kubiliaus, dalyvavo Danijos technikos universiteto profesorius, Nacionalinio gynybos technologijų centro vadovas prof. Rasmus Larsen ir AGAI dekanas doc. dr. Linas Juknevičius, susirinko gausi auditorija.
Itin retos ir unikalios galimybės išgirsti ir diskutuoti vienoje erdvėje su Europos kosmoso agentūros astronautu iš Danijos bei Europos Komisijos komisaru, formuojančiais Europos kosmoso ir gynybos politikos ateitį, nepraleido VILNIUS TECH bendruomenės nariai, verslo atstovai ir kosmoso aistruoliai.
Europos tikslas – tapti konkurencinga žaidėja kosmose
Europos Komisijos narys Andrius Kubilius diskusijos metu pabrėžė, kad esame istorinio lūžio taške. Pasak jo, jei ankstesni šimtmečiai priklausė geležinkeliams ir aviacijai, tai XXI a. neabejotinai bus kosmoso amžius.
„Tai ne tik moksliniai tyrimai, tai – kosmoso industrializacija. Mes žengiame į naują frontą, kuris savo reikšme primena Atlanto vandenyno atradimą Kolumbo laikais“, – teigė A. Kubilius.
Diskusijoje akcentuota, kad Europa siekia tapti savarankiška ir konkurencinga žaidėja.Šią mintį emocingai papildė ir astronautas A. Mogensen, pabrėžęs būtinybę Europai turėti savo pilotuojamų skrydžių programą. „Aš nežinau, ką pasakyčiau savo vaikams, jei po dešimties metų Mėnulio paviršiuje būtų amerikiečių astronautai, rusų kosmonautai ir kinų taikonautai, bet nebūtų europiečių. Manau, tai būtų didžiulė gėda Europai“, – sakė jis.
Vienas iš Europos sėkmės pavyzdžių – „Galileo“ navigacijos sistema, kuri šiuo metu tikslumu lenkia amerikietiškąjį GPS. Diskusijos dalyviai sutarė, kad ES rengiamas naujas Kosmoso įstatymas bus kritinis žingsnis nustatant „eismo taisykles“ orbitoje ir sprendžiant kosminių šiukšlių problemą, kuri tampa rimtu iššūkiu saugumui.
Kosmosas padeda spręsti Žemės problemas
Nors daugeliui kosmosas asocijuojasi su tolimomis planetomis, diskusijos dalyviai pabrėžė, kad palydovinės sistemos yra pagrindinis įrankis kovojant su klimato kaita. Programos, tokios kaip „Copernicus“, leidžia realiuoju laiku stebėti biomasę, vandenynų būklę ir taršą, o tai suteikia neįkainojamų duomenų mokslininkams ir politikos formuotojams.
Danijos technikos universiteto profesorius Rasmus Larsen pridūrė, kad kosmoso technologijų vystymas verčia inžinierius peržengti galimybių ribas. Šios inovacijos vėliau pritaikomos medicinoje, ryšių sistemose ir energetikoje, taip tiesiogiai kuriant ekonominę vertę kiekvienam Europos piliečiui.
Sektorius laukia ne tik pilotų ir inžinierių
Vienas svarbiausių diskusijos akcentų buvo skirtas jaunajai kartai. Anot ekspertų, plečiantis kosmoso sektoriui reikia ne tik pilotų ar inžinierių, bet ir kitų sričių specialistų: nuo teisininkų, kuriančių tarptautinę kosmoso teisę, iki medikų bei programuotojų.
„Griebkite galimybes, kurios pasitaiko, ir nebijokite rizikuoti“, – studentus drąsino A. Mogensenas.
AGAI dekanas doc. dr. Linas Juknevičius diskusiją reziumavo primindamas, kad Lietuva jau dabar yra aktyvi šių procesų dalyvė, o universitetas tampa ta vieta, kurioje auginami būsimi kosmoso pramonės lyderiai.
Galerija
