Stojantiesiems

VILNIUS TECH KIF kino komunikacijos studentų trečioji filmavimo ekspedicija vyko Čekoniškių verbų ir buities seklyčioje

Spalio 29, 2025

2025 m. spalio 28 d. Čekoniškių verbų ir buities seklyčia šiltai priėmė trečiąją ekspediciją vykdančius Vilnius Tech kino komunikacijos studentus bei juos lydinčius dėstytoją Aleksandrą Broką ir doc. Inesą Kurklietytę. Seklyčioje studentai, padedami etnografės Janinos Norkūnienės, dokumentavo Vilniaus krašto verbų rišimo istoriją ir subtilybes, o galiausiai patys išbandė šį amatą.

Įkvėpti seklyčios aplinkos, verbų rišėjų ir jų nuostabaus giedojimo, studentai kūrė dokumentinį filmą apie šias mylimas Vilniaus krašto puokštes – įtrauktas į nematerialaus kultūros paveldo sąvadą ir tapusias vienu svarbiausių Kaziuko mugės simbolių.

Filmavimas vyko sklandžiai – jau trečią kartą į ekspediciją išvykusių studentų gebėjimai akivaizdžiai patobulėję. Jie drąsiai ėmėsi visų kūrybinių užduočių: nuo filmavimo ir garso įrašymo iki interviu vedimo su pašnekove Janina Norkūniene. Kiekvienas studentas turėjo progą tobulinti savo profesinius įgūdžius ir gilinti žinias apie dokumentinio kino kūrimo procesą.

Seklyčioje tvyrojo ypatinga atmosfera – tradicinių dainų garsai, žolelių arbatos kvapas, spalvingos verbų puokštės ir nuoširdūs pokalbiai su vietos meistrėmis sukūrė vizualiai turtingą ir gilią kino medžiagą.

Kaip ir ankstesnių ekspedicijų metu, studentai dirbo įvairiose kino aikštelės rolėse – režisieriaus, operatoriaus, prodiuserio, garso režisieriaus, fotografo ir komunikacijos specialisto. Dėstytojų doc. Inesos Kurklietytės ir Aleksandro Broko vadovaujami, jie mokėsi apie kultūros paveldą ir kaip pasakot apie jį dokumentikos kalba.

Trečioji ekspedicija tapo ne tik profesine patirtimi, bet ir prasmingu susitikimu su gyvąja tradicija – liudijimu, kaip svarbu išsaugoti ir perduoti Vilniaus krašto etnografinį paveldą.

Projekto organizatorius – Asociacija „Kino malūnas“.
Partneriai – Vilnius TECH KIF, Vilniaus rajono savivaldybė ir VšĮ „Culture Bridge“.

Pranešimą parengė Jevgenij Polujanov
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau