VILNIUS TECH kreipiasi į būsimus studentus: inžinerija visiems kūrėjams  

Birželio 2, 2023

Visuomenėje vis dar galime išgirsti stigmas, kurios susijusios su inžinerijos krypties mokslais. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) nori atkreipti visuomenės dėmesį, kad inžinerija nėra tik apie matematiką ar fiziką, inžinerijoje taip pat galima atrasti kūrybą, o šios profesijos atstovais tampa tiek vyrai, tiek moterys. Inžinerija neturi apribojimų, tačiau visuomenėje stigmos formuojasi dėl nepasitikėjimo savo jėgomis, baimės išbandyti ką nors naujo ir suklysti. Todėl šiais metais VILNIUS TECH su šūkiu „Tikėk, kad inžinerija – visiems kūrėjams“ priėmimų į aukštąsias mokyklas metu kreipsis į kiekvieną jaunuolį. 

„Manau, kad kiekvienos aukštosios mokyklos tikslas atsiremia į švietimą ir ne tik savos bendruomenės, bet ir visos visuomenės edukaciją. Šiais metais VILNIUS TECH priėmimų kampanijos idėja susijusi su stigmomis, kurios formuojasi ne tik socialinėje srityje, bet taip pat yra juntamos ir moksle, ypač, kai pradedame kalbėti apie tam tikras profesijas, kuriose formuojamas klaidingas išankstinis nusistatymas. Ne paslaptis, kad inžinerija daugeliui atrodo itin sunki, monotoniška ir galbūt net kartais nekūrybiška profesijos kryptis, bet pažvelgus giliau, čia atsiveria dideli horizontai, tiesiog kartais reikia patikėti vidiniu jausmu ir neklausyti aplinkos suformuotų stigmų“, – apie pagrindinę priėmimų kampanijos idėją pasakoja VILNIUS TECH komunikacijos vadovas Dalius Stankevičius.  

Plačiausiai visuomenėje paplitusios stigmos   

Pasak VILNIUS TECH rektoriaus prof. Romualdo Kliuko, daliai visuomenės įprasta manyti, kad inžinerinės krypties srities studijas baigęs žmogus dirba nuobodų, monotonišką darbą, kad jis nemoka tinkamai komunikuoti. Tačiau yra priešingai – inžinierių darbas įdomus ir nesikartojantis. Kartais laikoma, kad inžinerija nėra ir kūrybiška profesija. Pats dažniausias, bet ir klaidingiausias įsitikinimas – inžinerija nėra tinkama merginoms.    

„Šios stigmos dažnai pagrįstos klaidingomis nuostatomis ir stereotipais. Tiesą sakant, geri inžinieriai privalo turėti daug įvairių įgūdžių, bendrauti su įvairių profesijų žmonėmis. Taip jie prisideda prie naujovių diegimo ir atlieka lemiamą vaidmenį įvairiose pramonės šakose. Inžinerijai reikia techninių žinių, problemų sprendimo gebėjimų, kūrybiškumo ir bendradarbiavimo derinio, o tai prieštarauja prielaidoms, susijusioms su šiomis stigmomis“, – pabrėžia VILNIUS TECH rektorius.
  
Jam antrina ir D. Stankevičius, atkreipdamas dėmesį į tai, kad jokia profesija negali turėti vienos lyties. Juk gerais specialistais, savo srities žinovais, gali tapti visi. Profesijos kelią formuoja pats žmogus ir visai nesvarbu tai vyriškos, ar moteriškos lyties atstovas.  

„Inžinerja tik vyriška profesija – man viena iš neteisingiausių stigmų, kurias norisi paneigti. Juk užsienyje populiarėjanti inžinerija pritraukia vis daugiau moterų, kurios baigusios studijas turi gerai apmokamą darbą, kuria verslus, įsilieja į nuolat kintančią pramonės revoliuciją ir augančią technologijų pažangą. Kita stigma, į kurią norisi atkreipti dėmesį: inžinerija be kūrybos ar inžinerija tik apie skaičius. Inžinerija tuo ir žavi, kad čia slypi ne tik teorija ir praktika, bet ir žmogaus kūrybos laisvė matyti technologijas kitaip, kurti inovacijas, nes tikros inovacijos neturi šablonų, jos savimi ir yra unikalios. Todėl inžinerija taip pat unikali savo dinamiškumu ir išskirtinumu“, – apie stigmas pasakoja komunikacijos vadovas.  

VILNIUS TECH neigia nusistovėjusias stigmas   

R. Kliuko teigimu, stigmų keitimas – laipsniškas ir ilgalaikis procesas, kuriam reikia kolektyvinių inžinierių bendruomenių, švietimo įstaigų, pramonės lyderių ir visos visuomenės pastangų. Stengiantis pakeisti šias su inžinerija susijusias stigmas, VILNIUS TECH skatinamos švietėjiškos STEAM iniciatyvos, didinančios visuomenės informuotumą apie inžinerijos daugialypiškumą ir inžinierių indėlį į visuomenę.   

„Aktyviai kuriame ir dalyvaujame įvairiose moksleivių informavimo programose, organizuojame karjeros muges ir seminarus, kuriuose pabrėžiamas inžinerijos kūrybiškumas, naujovės ir poveikis visuomenei. Skatiname ir pristatome sėkmingus inžinierius, kaip sektinus pavyzdžius. Pristatome asmenis, kurie laužo stereotipus ir tobulėja savo inžinerinėje karjeroje tikėdamiesi, kad tai įkvepia kitus siekti inžinerijos mokslų aukštumų. Skatiname merginas ir moteris siekti inžinerijos per mentorystės programas, stipendijas ir iniciatyvas, kurios suteikia lygias galimybes“, – apie veiksmus, griaunančius stigmas, sako rektorius.  

Atrasti tikėjimą savimi ir norą bandyti kurti tokį profesijos kelią, kuriame save matai, ragina ir VILNIUS TECH komunikacijos vadovas. Jis atkreipia dėmesį, kad aukštosios mokyklos, turėdamos per daugelį metų sukauptos patirties, puikiai žino, kad dažnu atveju už jauną žmogų sprendimą priimą jo tėvai ar artimieji, ir tam tikrais atvejais jaunas žmogus nebeturi laisvo pasirinkimo.   

„Mums, kaip universitetui, būtent čia ir norisi ištransliuoti, kad jei tu iš tikrųjų matai save inžinerijoje ar kitoje srityje, vadinasi, čia ir yra tavo kelias, todėl tikėk savimi ir bandyk“, – ragina D. Stankevičius.  

VILNIUS TECH kūrėjų įgyvendinti projektai  

Anot R. Kliuko, VILNIUS TECH bendruomenės nariai dirba ir įgyvendina įvairius projektus, susijusius su inovacijomis – kuria ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Pastarieji susiję ne tik su inžineriniais, bet ir biomedicininiais sprendimais. 

„Pavyzdžiui, Mechanikos fakulteto novatoriai sukūrė išmanųjį ypatingo tikslumo elektrocheminį mikroskopą, kuris atpažįsta specifines ląsteles, dirbtinio intelekto pagalba analizuoja duomenis. Taip taupomas mokslininkų laikas. Šis mikroskopas naudojamas ne tik korozijos ar kitų įrenginių gedimų nustatymui, bet ir vėžinių ląstelių radimui“, – apie išradimą pasakoja R. Kliukas. 

Dar vienas projektas, prie kurio dirba Fundamentinių mokslų fakulteto novatoriai – antimikrobinių peptidų, stabdančių gedimo bakterijų veikimą, analizė. Įdėjus jų į maistą, pastarasis negenda. Novatoriai tiria ir ekologiško impregnanto panaudojimą medienai. Tai sudarys palankias sąlygas medieną perdirbti arba kompostuoti. 

„Elektronikos fakulteto novatoriai tiria elektromagnetinio lauko poveikį gyvūninėms ląstelėms, kurios gali būti pritaikytos vėžio gydymui. Įgyvendinant šį projektą, bendradarbiaujama su daugiau nei 10 laboratorijų iš įvairių pasaulio šalių. Tikiu, kad tai padės pasistūmėti vėžio gydymo procesuose“, – pasakoja R. Kliukas. 

Išskirtiniai priėmimų kampanijos dizaino sprendimai  

Komunikacijos vadovo teigimu, šį kartą buvo nuspręsta naudoti universiteto grafikos dizainerio kurtas vizualizacijas, kurios akcentuoja dėmesį į detales ir priėmimų kampanijos komunikacijos šūkius. Vizualuose vaizduojami simboliai atspindi kiekvieną fakultetą, neįspraudžia jų į tam tikrus rėmus. Svarbia vizualine detale išlieka ir tekstas, kuriam sukurta unikali tipografija.   

„Visada bandome ieškoti sprendimų kaip pavaizduoti fakultetą ne tik grafiškai, bet ir kaip atskleisti jo kryptį su tekstine informacija. Džiaugiuosi, kad kalbėdami apie kiekvieną fakultetą gebame išskirti tiek stigmas, tiek fakultetą atspindintį objektą. Tokiu būdu parodome susietumą su VILNIUS TECH pagrindine mokslo kryptimi – inžinerija“, – apie dizaino sprendimus pasakoja D. Stankevičius.  

Daugiau informacijos apie studijų galimybes VILNIUS TECH galima rasti čia. 

  
  
 
 

 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau