Stojantiesiems

VILNIUS TECH kviečia Naujuosius metus sutikti žaismingai: sveikinimus skraidina eglė

Gruodžio 31, 2025
Nors žiemos šventės turi daugybę tradicijų ir papročių, kartais yra labai smagu į viską pažvelgti žaismingai bei išradingai. Būtent taip švenčių proga šiemet sveikina VILNIUS TECH, į dangų pakėlęs skraidančią Kalėdų eglę. Gravitacijos nepaisantis kalėdinis siurprizas, anot jos kūrėjų, Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) inovatorių, įkvepia kurti ir įrodo, kokia įdomi, linksma ir šventiška gali būti inžinerija.

Vargu, ar dažnai galima išvysti dangų skrodžiančią kalėdinę eglutę – dauguma šventėms renkasi žemiškesnius variantus. Vis tik, jaunieji inovatoriai iš VILNIUS TECH AGAI Aeronautikos laboratorijos lengvų ir paprastų sprendimų neieško – jie nuolat dirba su kūrybiškais techniniais projektais, vykdo įvairius prototipavimo užsakymus ir konstruoja bepiločius orlaivius. 

Jie itin daug dėmesio skiria ir studijų kokybei – dirba su studentais ir jų baigiamaisiais darbais, tad nenuostabu, kad skraidančią eglę su keturiais varikliais, skrydžio kompiuteriu ir GNSS imtuvu, galinčią automatiškai vykdyti misijas, kūrė mišri komanda. 

Prie šventinės iniciatyvos prisidėjo tiek absolventai ir dabartiniai laboratorijos darbuotojai, tiek studentai, dalyvaujantys lenktyninių dronų dirbtuvėse: Aleksandr Lapušinskij, Laurynas Arštikys, Dominykas Petrulaitis, Kasparas Vincentas Mičiūnas, Benediktas Ščiučka, Mantas Peleckas, Domantas Gramata, Justas Novikovas, Paulina Somaryuk ir Arnoldas Novikevičius.

„Mūsų komandą vienija ne tik profesinės kompetencijos, bet ir labai aiški, bendra aistra aviacijai, technologijoms ir kūrybai. Inovacijos ir kūrybiškumas – tarsi mūsų DNR dalis: į bet kokį projektą, net ir į sudėtingą inžinerinį uždavinį, stengiamės pažvelgti originaliai, o taip atsiranda naujų, netikėtų sprendimų, kurie praskaidrina ir mūsų universiteto bendruomenės gyvenimą. 

Ši eglutė – taip pat kūrybinis projektas, kuris parodo, kaip technologijos gali susilieti su šventine nuotaika“, – sako VILNIUS TECH AGAI Aeronautikos laboratorijos kolektyvas. 

Tiesa, tai – ne pirmoji inovatorių kurta dronu skraidinama eglė. Vis tik, pirmoji buvo paprastesnė – be autopiloto, su vienu varikliu ir rankiniu būdu valdomomis aerodinaminėmis plokštumomis. 

„Dabartinė eglutė – kur kas modernesnė, be to, jos valdymas yra paprastesnis, o dizainas – estetiškesnis“, – priduria Aeronautikos laboratorijos vedėjas Aleksandr Lapušinskij.

Ją nuo pradžios iki galo komanda suprojektavo ir pagamino savo laboratorijoje: formą išgavo klijuodama putplasčio plokštes, kurias nudažė ir dekoravo kalėdiniais papuošimais, o droną sukonstravo iš aliuminio rėmo, prie kurio montavo elektronikos prietaisus ir variklius. 

Vis dėlto, procese netrūko išbandymų, nes reikėjo suderinti kelis iš pirmo žvilgsnio prieštaringus dalykus – išlaikyti lengvą, bet pakankamai tvirtą konstrukciją, paslėpti propelerius ir kartu užtikrinti stabilų bei saugų skrydį. 

„Didžiausias iššūkis buvo atrasti balansą tarp estetikos ir fizikos dėsnių: tai, kas gražiai atrodo ant žemės, nebūtinai gerai skrenda ore, todėl teko ieškoti kompromisų, koreguoti formas, mažinti svorį ir pergalvoti tvirtinimo sprendimus.

Viską reikėjo atlikti per ribotą laiką, tačiau būtent tai pavertė šį projektą linksmu kūrybiniu iššūkiu. Kai kurie sprendimai gimė spontaniškai – bandant, stebint rezultatą realiomis sąlygomis ir pasikliaujant patirtimi. Smagiausia buvo kūrybiškai konstruoti iš to, ką turėjome laboratorijoje, ir matyti, kaip gimsta eglutė“, – sako eglutės kūrėjai. 

Anot A. Lapušinskij, tokie projektai visada primena, kad inžinerija apima ne tik skaičiavimus ir brėžinius, bet ir intuiciją, eksperimentavimą bei kūrybinę laisvę, ir parodo, kad technologijos gali būti žaismingos bei sukurti šventinę nuotaiką. 

„Būtent tai ir simbolizuoja mūsų kurta eglutė – net ir sudėtingus uždavinius galima spręsti su vaikišku smalsumu, o inžinerija gali būti ne tik tiksli ir racionali, bet ir kūrybiška bei džiuginanti. Kartu tai kviečia judėti į priekį, drąsiai eksperimentuoti ir prasmingai sujungti tradicijas su inovacijomis“, – dalijasi jis.

Visa Aeronautikos laboratorijos komanda to linki ir kitiems VILNIUS TECH bendruomenės nariams bei visiems, kuriuos pasieks šis sveikinimas – daugiau žaismingumo ir kūrybiškumo, nepamirštant vaikystės smalsumo ir atviro, nuoširdaus žvilgsnio į pasaulį. 

„Tegul tas vidinis vaikas, gyvenantis kiekviename iš mūsų, drąsiai veda link naujų idėjų, atradimų ir kūrybos, o inžinerinis smalsumas skatina klausti, kurti ir nebijoti bandyti. Tegul technologijos ir mokslas visuomet eina greta žmogiškumo, bendrystės ir šilumos. Linkime visiems ramių, šviesių švenčių, įkvėpimo artėjantiems metams ir džiaugsmo tiek darbuose, tiek kasdienėse akimirkose“, – gražiausių metų švenčių proga sveikina eglutės kūrėjai.

Nuoroda į vaizdo sveikinimą – čia.

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH vyko tarptautinė konferencija „eStream 2026“, jungianti elektronikos ir informacijos mokslų inovacijas
VILNIUS TECH vyko tarptautinė konferencija „eStream 2026“, jungianti elektronikos ir informacijos mokslų inovacijas
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) balandžio 23–24 d. vyko 13-oji tarptautinė elektros, elektronikos ir informacijos mokslų konferencija „eStream 2026“. Šis renginys tapo svarbiu traukos centru mokslininkams, doktorantams bei pramonės lyderiams iš viso pasaulio, suteikdamas erdvę pristatyti naujausius mokslinius tyrimus, proveržio inovacijas ir stiprinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą aukštųjų technologijų srityje. Konferenciją oficialiai atidarė konferencijos pirmininkas, VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas, o įkvepiantį sveikinimo žodį tarė Elektronikos fakulteto dekanas prof. dr. Artūras Medeišis. Kasmet konferencija suburia ryškiausius savo sričių ekspertus, ir šie metai nebuvo išimtis – abi renginio dienas pradėjo aukšto lygio kviestiniai pranešėjai, pristatę aktualias įžvalgas, tiesiogiai reaguojančias į šiandienos visuomenės ir technologijų iššūkius. Prof. Dr. Vijitashwa Pandey iš Oaklando universiteto (JAV), katedros vedėjas ir Pawley „Lean Studies“ profesorius, buvo pirmasis konferencijos pranešėjas. Jo pristatymas „Naujos sprendimų priėmimo neapibrėžtumo sąlygomis perspektyvos išmaniųjų autonominių sistemų kontekste“ efektyviai suformavo renginio toną ir kryptį, įkvėpdamas dinamišką tarpdisciplininį dialogą. Prof. Dr. Vilius Benetis, NRD Cyber Security (Lietuva) generalinis direktorius, tęsė sesiją pristatydamas pranešimą „Skaitmeninis suverenitetas fragmentuotame pasaulyje: kodėl vietinės ekosistemos tampa naujuoju globaliu skydu“. Jo įžvalgos apie kintančią kibernetinio saugumo aplinką suteikė svarbią perspektyvą, kaip regioninis atsparumas tampa esmine apsauga vis labiau susiskaldžiusiame technologiniame amžiuje. Dr. Gediminas Račiukaitis, ChipsC²-LT koordinatorius iš Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro (Lietuva), užbaigė atidarymo sesiją. Savo pranešime „Nuo idėjos iki lusto: kaip ChipsC²-LT gali tai palengvinti“ jis išsamiai pristatė puslaidininkių inovacijų kelią, pabrėždamas Kompetencijos centro esminį vaidmenį, jungiantį koncepcinį projektavimą su apčiuopiama realybe. Antrosios dienos atidarymo žodį tarė prof. dr. Zigmas Balevičius iš FTMC (Lietuva). Po jo sekė žymių pranešėjų sesija, kuri gilinosi į techninius ir edukacinius pramonės iššūkius. Doc. dr. Inna Saiapina iš Ukrainos nacionalinio technikos universiteto „Igor Sikorsky Kyiv Polytechnic Institute“ (Ukraina) pristatė pranešimą „Inžinerinis švietimas pokyčių laikotarpiu: tarpdisciplininės ir duomenimis grįstos perspektyvos iš Ukrainos“. Jos prezentacija suteikė gilų žvilgsnį į tai, kaip akademinės sistemos kinta veikiamos kritinių išorinių veiksnių. Hans Klos, „Sintecs“ (Nyderlandai) generalinis direktorius, skaitė baigiamąjį sesijos pranešimą „Kodėl elektroniniai projektai nepasiekia savo tikslų ir kaip modeliavimas bei analizė pagerina prognozuojamumą“. Remdamasis didele „Sintecs“ patirtimi aukštos kokybės PCB projektavime, jis pabrėžė modeliavimu grįsto kūrimo kritinę svarbą užtikrinant veiksmingumą skirtinguose sektoriuose. Dalyvių pasiekimų apdovanojimai Konferencijos metu taip pat buvo pagerbti geriausių mokslinių darbų autoriai. Apdovanojimus pelnė Robertas Ūselis bei Olga Ovtšarenko. Ypatingo įvertinimo sulaukė Wan-Ru Yao, kurio darbas pelnė specialųjį įmonės „Elinija“ apdovanojimą. Konferencijos mokslinis komitetas, Prof. Dr. Darius Plonis, Doc. Dr. Artūras Medeišis, ir organizatoriai, Dr. Justina Anulytė, džiaugiasi augančia renginio kokybe ir bendruomene. Doc. dr. Darius Eidukynas, doc. dr. Andrius Šibilskis bei dr. Mindaugas Žilys pastebi, kad konferencija tapo svarbiu tarptautiniu centru. „Kasmet stebime ne tik didėjantį dalyvių skaičių, bet ir kokybinį šuolį. Džiugu matyti, kad konferencija tampa vieta, kurioje akademinė bendruomenė ir pramonės ekspertai randa bendrą kalbą kurdami realų poveikį turinčias technologijas,“ – teigė Doc. Dr. Artūras Medeišis. Jaunųjų mokslininkų įsitraukimas Be žodinių pranešimų, vyko ir mokslinių plakatų sesija, kurioje jaunieji mokslininkai vizualiai pristatė savo pasiekimus ir tyrimus. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę su autoriais diskutuoti jų pristatomas temas ir vėliau pateikti anoniminį balsavimą. Geriausių mokslinių plakatų vietas užėmė: Dimitrij Kamyšanskis ir Ūla Šveiterytė – pelnė pirmąją vietą už plakatą „Image Caption Datasets: A Review and Lithuanian Translation-Based Corpus.“ Radoslav Titko – pelnė antrąją vietą už plakatą „Defect Detection Strategies for Glass Bottle Inspection.“ Kristina Miliauskaitė – pelnė trečiąją vietą už plakatą „Wilkinson Power divider 2.4GHz Frequency with Distributed Selective Elements“. „eStream 2026“ yra techniškai remiama „IEEE“ (Institute of Electrical and Electronics Engineers), o prie sėkmingo renginio įgyvendinimo šiemet prisidėjo ir lustų kompetencijos centras „ChipsC²-LT“.  
Plačiau
„Atlantų balkono“ epizode – Šarūnas Joneikis
„Atlantų balkono“ epizode – Šarūnas Joneikis
VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) komanda pristato penktąjį tinklalaidės epizodą. Šį kartą VILNIUS TECH LinkMenų fabriko studijoje kalbame apie muziką, tikrumą, technologijas, kūrybą bei „iPhone“ telefonais įrašomus albumus. Mūsų svečias – Šarūnas Joneikis. „Aš esu Šarūnas Lukas Joneikis – tiesiog žmogus, bandantis suprasti, ką gero ir įdomaus galiu nuveikti šioje planetoje“, – taip save pristato vienas ryškiausių Lietuvos alternatyviosios muzikos balsų. Naujausiame „Atlantų balkono“ epizode grupės „Garbanotas“ siela Šarukas atvėrė duris į savo kūrybinį pasaulį, kuriame telpa viskas: nuo kūrybinės ramybės iki drąsių eksperimentų su technologijomis. Nors daugeliui jis atpažįstamas iš pirmųjų akordų, šiame pokalbyje Šarukas (kaip jis pats save vadina, sujungęs Šarūno ir Luko vardus) atsiskleidžia ne tik kaip muzikantas, bet ir kaip filosofiškas kūrėjas, kuriam vidinis tikrumas yra svarbesnis už bet kokią studijinę švarą. Džiaugiamės galimybe pasikalbėti su tokiu pašnekovu ir dalijamės svarbiausiomis pokalbio detalėmis: „Garbanotas bosistas“ – pavadinimas vienai dienai Vienas įdomiausių faktų – grupės pavadinimas atsirado beveik iš pokšto. Vaikštant Palangos Basanavičiaus gatve ir sulaukus komentarų apie ilgus plaukus, muzikantai svarstė pasivadinti „Plaukuotu gitaristu“. „Mūsų bosistas buvo garbanotas, tai galvojom – pasivadinam trumpam „Garbanotas bosistas“, vienoms Gatvės muzikos dienoms, o po to galvosim ką kita“, – prisimena Šarūnas. Tas „trumpam“ virto viena sėkmingiausių grupių Lietuvoje, o pavadinimas tapo kokybiškos muzikos ženklu. Kūryba be filtrų: nuo studijos iki „iPhone“ Šarūnas atvirai pasakoja apie savo požiūrį į techniką. Nors profesionalios studijos turi savo žavesio, kūrėjui svarbiausia – pagauti akimirkos emociją. „Šiais laikais viską galima padaryti paprasčiau. Kartais albumas ar daina gali gimti tiesiog „iPhone“ telefone, jei būtent tą akimirką pajauti, kad tai yra tikra“, – teigia muzikantas. Jam muzika nėra „darbas“, kurį reikia atlikti – tai vidinė būsena, kurią geriausia užfiksuoti čia ir dabar, kol dar nedingo kūrybinė euforija. Įsimintiniausias uždarbis – ne honoraras Muzikantas prisimena jautrią istoriją iš karjeros pradžios, kai grojant gatvėje prie jų priėjo benamis. Žmogus, kuris pats turėjo nedaug, nusprendė savo pinigais pasidalinti su muzikantais. „Tai buvo didžiulis įvertinimas. Žmogus atidavė tai, ką turėjo, nes jį palietė muzika. Tokie momentai yra patys tikriausi“, – sako Šarukas. Tarp laisvės ir atsakomybių Nors Šarūnas juokauja apie savo „dvigubą“ tapatybę – mažąją bendriją „Garbanotas“ ir individualią veiklą „Šarukas“, jis pabrėžia, kad viskas susiveda į vieną tikslą: daryti tai, kas džiugina patį. „Jei važiuoju mašinoje, klausau savo sukurtos dainos ir galvoju: „Geras, man pačiam patinka“ – tada žinau, kad esu teisingame kelyje“, – reziumuoja jis. Pokalbis atskleidžia, kad už populiaraus atlikėjo slepiasi paprastas, nuoširdus ir drąsus kūrėjas, kuriam tikrumas yra svarbesnis už bet kokį komercinį sėkmės matą.   Kviečiame klausyti, diskutuoti ir atrasti savo kūrybinę laisvę! Visas epizodas čia: https://www.youtube.com/watch?v=xsdb0TOFIl8&feature=youtu.be Vedėjas: Kristupas Kazanavičius Svečias: Šarūnas Joneikis (Šarukas) Komanda: Vytautas Puidokas, Jegoras Pikalovas, Džiugas Šėma, Ūdrys Liaudeneckas, Emilis Vaičiūnas, Verneris Filozas, Aušra Sviderskienė, Renatas Venclovas, Gabija Velykytė, Dominyka Gudauskaitė, VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto studentai (Pkf-22/1; Pkf-22/2). Naujojo sezono epizodas nufilmuotas VILNIUS TECH LinkMenų fabrike, „Faux Real Studio“ – modernioje kūrybinių technologijų erdvėje, kur susitinka idėjos, technologijos ir ateities vizijos. Epizodo partneriai ir rėmėjai: VILNIUS TECH LinkMenų fabrikas VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultetas VILNIUS TECH
Plačiau