VILNIUS TECH kviečia Naujuosius metus sutikti žaismingai: sveikinimus skraidina eglė

Gruodžio 31, 2025

Nors žiemos šventės turi daugybę tradicijų ir papročių, kartais yra labai smagu į viską pažvelgti žaismingai bei išradingai. Būtent taip švenčių proga šiemet sveikina VILNIUS TECH, į dangų pakėlęs skraidančią Kalėdų eglę. Gravitacijos nepaisantis kalėdinis siurprizas, anot jos kūrėjų, Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) inovatorių, įkvepia kurti ir įrodo, kokia įdomi, linksma ir šventiška gali būti inžinerija.

Vargu, ar dažnai galima išvysti dangų skrodžiančią kalėdinę eglutę – dauguma šventėms renkasi žemiškesnius variantus. Vis tik, jaunieji inovatoriai iš VILNIUS TECH AGAI Aeronautikos laboratorijos lengvų ir paprastų sprendimų neieško – jie nuolat dirba su kūrybiškais techniniais projektais, vykdo įvairius prototipavimo užsakymus ir konstruoja bepiločius orlaivius.

Jie itin daug dėmesio skiria ir studijų kokybei – dirba su studentais ir jų baigiamaisiais darbais, tad nenuostabu, kad skraidančią eglę su keturiais varikliais, skrydžio kompiuteriu ir GNSS imtuvu, galinčią automatiškai vykdyti misijas, kūrė mišri komanda.

Prie šventinės iniciatyvos prisidėjo tiek absolventai ir dabartiniai laboratorijos darbuotojai, tiek studentai, dalyvaujantys lenktyninių dronų dirbtuvėse: Aleksandr Lapušinskij, Laurynas Arštikys, Dominykas Petrulaitis, Kasparas Vincentas Mičiūnas, Benediktas Ščiučka, Mantas Peleckas, Domantas Gramata, Justas Novikovas, Paulina Somaryuk ir Arnoldas Novikevičius.

„Mūsų komandą vienija ne tik profesinės kompetencijos, bet ir labai aiški, bendra aistra aviacijai, technologijoms ir kūrybai. Inovacijos ir kūrybiškumas – tarsi mūsų DNR dalis: į bet kokį projektą, net ir į sudėtingą inžinerinį uždavinį, stengiamės pažvelgti originaliai, o taip atsiranda naujų, netikėtų sprendimų, kurie praskaidrina ir mūsų universiteto bendruomenės gyvenimą.

Ši eglutė – taip pat kūrybinis projektas, kuris parodo, kaip technologijos gali susilieti su šventine nuotaika“, – sako VILNIUS TECH AGAI Aeronautikos laboratorijos kolektyvas.

Tiesa, tai – ne pirmoji inovatorių kurta dronu skraidinama eglė. Vis tik, pirmoji buvo paprastesnė – be autopiloto, su vienu varikliu ir rankiniu būdu valdomomis aerodinaminėmis plokštumomis.

„Dabartinė eglutė – kur kas modernesnė, be to, jos valdymas yra paprastesnis, o dizainas – estetiškesnis“, – priduria Aeronautikos laboratorijos vedėjas Aleksandr Lapušinskij.

Ją nuo pradžios iki galo komanda suprojektavo ir pagamino savo laboratorijoje: formą išgavo klijuodama putplasčio plokštes, kurias nudažė ir dekoravo kalėdiniais papuošimais, o droną sukonstravo iš aliuminio rėmo, prie kurio montavo elektronikos prietaisus ir variklius.

Vis dėlto, procese netrūko išbandymų, nes reikėjo suderinti kelis iš pirmo žvilgsnio prieštaringus dalykus – išlaikyti lengvą, bet pakankamai tvirtą konstrukciją, paslėpti propelerius ir kartu užtikrinti stabilų bei saugų skrydį.

„Didžiausias iššūkis buvo atrasti balansą tarp estetikos ir fizikos dėsnių: tai, kas gražiai atrodo ant žemės, nebūtinai gerai skrenda ore, todėl teko ieškoti kompromisų, koreguoti formas, mažinti svorį ir pergalvoti tvirtinimo sprendimus.

Viską reikėjo atlikti per ribotą laiką, tačiau būtent tai pavertė šį projektą linksmu kūrybiniu iššūkiu. Kai kurie sprendimai gimė spontaniškai – bandant, stebint rezultatą realiomis sąlygomis ir pasikliaujant patirtimi. Smagiausia buvo kūrybiškai konstruoti iš to, ką turėjome laboratorijoje, ir matyti, kaip gimsta eglutė“, – sako eglutės kūrėjai.

Anot A. Lapušinskij, tokie projektai visada primena, kad inžinerija apima ne tik skaičiavimus ir brėžinius, bet ir intuiciją, eksperimentavimą bei kūrybinę laisvę, ir parodo, kad technologijos gali būti žaismingos bei sukurti šventinę nuotaiką.

„Būtent tai ir simbolizuoja mūsų kurta eglutė – net ir sudėtingus uždavinius galima spręsti su vaikišku smalsumu, o inžinerija gali būti ne tik tiksli ir racionali, bet ir kūrybiška bei džiuginanti. Kartu tai kviečia judėti į priekį, drąsiai eksperimentuoti ir prasmingai sujungti tradicijas su inovacijomis“, – dalijasi jis.

Visa Aeronautikos laboratorijos komanda to linki ir kitiems VILNIUS TECH bendruomenės nariams bei visiems, kuriuos pasieks šis sveikinimas – daugiau žaismingumo ir kūrybiškumo, nepamirštant vaikystės smalsumo ir atviro, nuoširdaus žvilgsnio į pasaulį.

„Tegul tas vidinis vaikas, gyvenantis kiekviename iš mūsų, drąsiai veda link naujų idėjų, atradimų ir kūrybos, o inžinerinis smalsumas skatina klausti, kurti ir nebijoti bandyti. Tegul technologijos ir mokslas visuomet eina greta žmogiškumo, bendrystės ir šilumos. Linkime visiems ramių, šviesių švenčių, įkvėpimo artėjantiems metams ir džiaugsmo tiek darbuose, tiek kasdienėse akimirkose“, – gražiausių metų švenčių proga sveikina eglutės kūrėjai.

Nuoroda į vaizdo sveikinimą – čia.

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame dalyvauti tarptautinėje ATHENAWORKS mentorystės programoje
Kviečiame dalyvauti tarptautinėje ATHENAWORKS mentorystės programoje
Domitės moksliniais tyrimais, norite įgyti tarptautinės bendradarbiavimo patirties ir parengti mokslinę publikaciją? Kviečiame studentus teikti paraiškas į tarptautinę mentorystės programą ATHENAWORKS, įgyvendinamą ATHENA aljanso partnerių. Programa vyks 2026 m. liepos – 2027 m. gegužės mėn., o joje bus atrinkta 20 studentų iš viso ATHENA konsorciumo. Visą informaciją apie programą rasite čia: Recruitment of students to ATHENAWORKS project Dalyvaudami programoje galėsite: plėtoti savo mokslinių tyrimų idėją padedami tarptautinių mentorių, bendradarbiauti su studentais iš kitų ATHENA universitetų, tobulinti akademinio rašymo ir mokslinių publikacijų rengimo įgūdžius, dalyvauti teminiuose seminaruose ir individualiose mentorystės sesijose, vykti į penkių dienų „Academic Skills Boost-Up“ vasaros mokyklą Liubline (Lenkija), parengti recenzuojamai mokslinei monografijai skirtą knygos skyrių bei išplėsti savo tarptautinių akademinių kontaktų tinklą. Programa skirta studentams, besidomintiems šiomis sritimis: regionų politika ir tarptautiniai ryšiai, ekonomika, duomenų mokslas, humanitariniai mokslai. Paraiškų teikimo terminas – 2026 m. liepos 1–31 d. Atrankoje bus vertinama mokslinio tyrimo idėja, publikacijos, dalyvavimas konferencijose, mokslinėse organizacijose ar projektuose bei tarptautinė patirtis. Paraiškos kartu su reikalingais dokumentais teikiamos el. paštu athena@mail.umcs.pl. Nepraleiskite galimybės tapti tarptautinės mokslininkų bendruomenės dalimi, įgyti vertingos tyrimų patirties ir žengti pirmuosius žingsnius akademinės karjeros link!
Plačiau
Vieną geriausių disertacijų Lietuvoje parengęs dr. S. M. Rayapureddy: „Doktorantūra – ne sprintas, o maratonas“
Vieną geriausių disertacijų Lietuvoje parengęs dr. S. M. Rayapureddy: „Doktorantūra – ne sprintas, o maratonas“
Nors pasaulyje vis dažniau kalbama apie transporto elektrifikaciją, reali situacija yra kitokia – dyzeliniai varikliai vis dar yra ir bus naudojami bent artimiausią dešimtmetį. Kartu išliks didžiulė problema – nematomų kietųjų dalelių emisijos, prasiskverbiančios per standartinius dyzelinių variklių filtrus, dėl kurių keliamos taršos kyla ankstyvų mirčių rizika. Keliama tiesioginė grėsmė žmonių sveikatai Lietuvoje transporto sektorius sugeneruoja beveik 15 proc. smulkiųjų kietųjų dalelių emisijų, kurios didžiausią pavojų kelia didmiesčių, tokių kaip Vilnius ar Kaunas, gyventojams.  Pasak VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto mokslininko dr. Sai Manoj Rayapureddy, didžiausią grėsmę kelia dalelės, kurios yra per smulkios, kad jas sulaikytų įprasti dyzelinių variklių filtrai – jos prasiskverbia ir patenka į aplinką, o galiausiai – į žmogaus organizmą. Šios dalelės lengvai sąveikauja su žmogaus oda ir kvėpavimo sistema, keldamos tiesioginę grėsmę jų sveikatai.  Siekdamas spręsti šią problemą, mokslininkas atliko tyrimą ir parengė disertaciją „Akustinės aglomeracijos reiškinio tyrimas slėginio uždegimo variklyje naudojant alternatyviuosius degalus kietųjų dalelių taršai mažinti“. „Pasaulyje, kuriame tarša auga, dyzeliniai automobiliai vis dar plačiai naudojami ir yra siekiama mažinti iškastinio kuro naudojimą, šis darbas siūlo problemos sprendimo būdus, naudojant alternatyvius degalų derinius, kurie išskiria mažiau emisijų, ir akustinės aglomeracijos principą. Tai – procesas, kai garso bangos priverčia smulkias daleles sąveikauti tarpusavyje ir susijungti į didesnius junginius, kuriuos standartinis kietųjų dalelių filtras galėtų sulaikyti“, – sako VILNIUS TECH tyrėjas  dr. S. M. Rayapureddy. Rezultatai viršijo lūkesčius Dr. S. M. Rayapureddy tyrimus atliko trimis etapais, pasitelkdamas teorines analizes, skaičiavimus ir realius bandymus laboratorijoje. Eksperimentams buvo pasirinktas Lietuvoje puikiai atpažįstamas 1,9 l „Audi-VW“ variklis, sumontuotas VILNIUS TECH laboratorijoje.  Hipotezę apie degalų savybių įtaką dalelių susidarymui jis tyrė naudodamas specialiai paruoštus degalų mišinius su skirtingu anglies bei vandenilio santykiu ir deguonies kiekiu, o gautas emisijas palygino su įprastu dyzelinu. Galiausiai dalelių emisijos išmatuotos tiek su garso bangomis, tiek be jų.  Mokslininko tyrimo rezultatai viršijo lūkesčius – jis nustatė, kad pritaikius garso bangas, įprasto dyzelino kietųjų dalelių kiekį pavyko sumažinti 17-44 proc., o naudojant alternatyvius degalų mišinius, šis rodiklis šoktelėjo net iki 24-80 proc. Jis taip pat nustatė, kad didesnis deguonies kiekis alternatyviuose degaluose ir geresnės paviršiaus charakteristikos leido pasiekti net 100-190 proc. siekiantį dalelių aglomeracijos efektyvumą. „Akustinės aglomeracijos taikymas dyzelinių variklių dalelėms yra gana nauja, iki šiol mažai tyrinėta sritis. Norėjau įrodyti šio proceso svarbą ir naudą mažinant variklių emisijas. Mane nustebino ir nudžiugino tai, kad teorinis principas, žinomas jau seniai, taip efektyviai pasiteisino praktikoje. Įrodžiau, kad šis metodas padidina įprastų filtrų efektyvumą šalinant daleles“, – dalijasi Transporto inžinerijos fakulteto tyrėjas. Pasak dr. S. M. Rayapureddy, nors ateitis priklauso elektrai, šiuo metu reikia „tarpinio varianto“. Kadangi vizija visiškai elektrifikuoti transporto sektorių bent jau artimiausią dešimtmetį yra nereali, būtina tobulinti technologijas, kurias naudojame šiandien, ir mažinti emisijas iš jau eksploatuojamų dyzelinių transporto priemonių. „Įgyvendinus šią koncepciją, būtų galima pagerinti esamų kietųjų dalelių filtrų efektyvumą. Galėtume gerokai sumažinti smulkiąją taršą, kurią kelia ir kels dabar naudojami dyzeliniai varikliai“, – priduria jis.  Doktorantūra – ne sprintas, o maratonas Mokslininkas, savo profesinį kelią pradėjęs Indijoje, kur įgijo mechanikos inžinerijos bakalauro laipsnį, o Lietuvoje baigęs automobilių inžinerijos magistrantūros studijas ir čia tęsęs doktorantūros mokslus, stengėsi link savo tikslo judėti nuosekliai ir kasmet daryti pažangą. Anot jo, pats disertacijos rengimas nebuvo labai sudėtingas, nes studijų metu parengė keletą mokslinių straipsnių, kurie itin padėjo struktūrizuoti tyrimą.  „Sunkiausia dalis buvo pagrįsti, redaguoti arba šalinti tam tikras tyrimo dalis recenzavimo proceso metu. Vis tik, galiausiai viskas baigėsi puikiai – savo vadovo ir recenzentų dėka laimėjau 2-ąją vietą geriausių Lietuvos disertacijų konkurse. Doktorantūros studijas, kurių metu baigiau dar vieną magistrantūrą – Inžinerijos ekonomikos ir vadybos studijų programą VILNIUS TECH universitete – laikau pirmuoju žingsniu akademinės karjeros link. Jos reikalauja susidomėjimo, sunkaus darbo ir kantrybės derinio. Visiems, svarstantiems apie mokslininko kelią, noriu priminti: doktorantūra yra ne sprintas, o maratonas“, – dalijasi dr. Sai Manoj Rayapureddy.
Plačiau