VILNIUS TECH kviečia Naujuosius metus sutikti žaismingai: sveikinimus skraidina eglė

Gruodžio 31, 2025

Nors žiemos šventės turi daugybę tradicijų ir papročių, kartais yra labai smagu į viską pažvelgti žaismingai bei išradingai. Būtent taip švenčių proga šiemet sveikina VILNIUS TECH, į dangų pakėlęs skraidančią Kalėdų eglę. Gravitacijos nepaisantis kalėdinis siurprizas, anot jos kūrėjų, Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) inovatorių, įkvepia kurti ir įrodo, kokia įdomi, linksma ir šventiška gali būti inžinerija.

Vargu, ar dažnai galima išvysti dangų skrodžiančią kalėdinę eglutę – dauguma šventėms renkasi žemiškesnius variantus. Vis tik, jaunieji inovatoriai iš VILNIUS TECH AGAI Aeronautikos laboratorijos lengvų ir paprastų sprendimų neieško – jie nuolat dirba su kūrybiškais techniniais projektais, vykdo įvairius prototipavimo užsakymus ir konstruoja bepiločius orlaivius.

Jie itin daug dėmesio skiria ir studijų kokybei – dirba su studentais ir jų baigiamaisiais darbais, tad nenuostabu, kad skraidančią eglę su keturiais varikliais, skrydžio kompiuteriu ir GNSS imtuvu, galinčią automatiškai vykdyti misijas, kūrė mišri komanda.

Prie šventinės iniciatyvos prisidėjo tiek absolventai ir dabartiniai laboratorijos darbuotojai, tiek studentai, dalyvaujantys lenktyninių dronų dirbtuvėse: Aleksandr Lapušinskij, Laurynas Arštikys, Dominykas Petrulaitis, Kasparas Vincentas Mičiūnas, Benediktas Ščiučka, Mantas Peleckas, Domantas Gramata, Justas Novikovas, Paulina Somaryuk ir Arnoldas Novikevičius.

„Mūsų komandą vienija ne tik profesinės kompetencijos, bet ir labai aiški, bendra aistra aviacijai, technologijoms ir kūrybai. Inovacijos ir kūrybiškumas – tarsi mūsų DNR dalis: į bet kokį projektą, net ir į sudėtingą inžinerinį uždavinį, stengiamės pažvelgti originaliai, o taip atsiranda naujų, netikėtų sprendimų, kurie praskaidrina ir mūsų universiteto bendruomenės gyvenimą.

Ši eglutė – taip pat kūrybinis projektas, kuris parodo, kaip technologijos gali susilieti su šventine nuotaika“, – sako VILNIUS TECH AGAI Aeronautikos laboratorijos kolektyvas.

Tiesa, tai – ne pirmoji inovatorių kurta dronu skraidinama eglė. Vis tik, pirmoji buvo paprastesnė – be autopiloto, su vienu varikliu ir rankiniu būdu valdomomis aerodinaminėmis plokštumomis.

„Dabartinė eglutė – kur kas modernesnė, be to, jos valdymas yra paprastesnis, o dizainas – estetiškesnis“, – priduria Aeronautikos laboratorijos vedėjas Aleksandr Lapušinskij.

Ją nuo pradžios iki galo komanda suprojektavo ir pagamino savo laboratorijoje: formą išgavo klijuodama putplasčio plokštes, kurias nudažė ir dekoravo kalėdiniais papuošimais, o droną sukonstravo iš aliuminio rėmo, prie kurio montavo elektronikos prietaisus ir variklius.

Vis dėlto, procese netrūko išbandymų, nes reikėjo suderinti kelis iš pirmo žvilgsnio prieštaringus dalykus – išlaikyti lengvą, bet pakankamai tvirtą konstrukciją, paslėpti propelerius ir kartu užtikrinti stabilų bei saugų skrydį.

„Didžiausias iššūkis buvo atrasti balansą tarp estetikos ir fizikos dėsnių: tai, kas gražiai atrodo ant žemės, nebūtinai gerai skrenda ore, todėl teko ieškoti kompromisų, koreguoti formas, mažinti svorį ir pergalvoti tvirtinimo sprendimus.

Viską reikėjo atlikti per ribotą laiką, tačiau būtent tai pavertė šį projektą linksmu kūrybiniu iššūkiu. Kai kurie sprendimai gimė spontaniškai – bandant, stebint rezultatą realiomis sąlygomis ir pasikliaujant patirtimi. Smagiausia buvo kūrybiškai konstruoti iš to, ką turėjome laboratorijoje, ir matyti, kaip gimsta eglutė“, – sako eglutės kūrėjai.

Anot A. Lapušinskij, tokie projektai visada primena, kad inžinerija apima ne tik skaičiavimus ir brėžinius, bet ir intuiciją, eksperimentavimą bei kūrybinę laisvę, ir parodo, kad technologijos gali būti žaismingos bei sukurti šventinę nuotaiką.

„Būtent tai ir simbolizuoja mūsų kurta eglutė – net ir sudėtingus uždavinius galima spręsti su vaikišku smalsumu, o inžinerija gali būti ne tik tiksli ir racionali, bet ir kūrybiška bei džiuginanti. Kartu tai kviečia judėti į priekį, drąsiai eksperimentuoti ir prasmingai sujungti tradicijas su inovacijomis“, – dalijasi jis.

Visa Aeronautikos laboratorijos komanda to linki ir kitiems VILNIUS TECH bendruomenės nariams bei visiems, kuriuos pasieks šis sveikinimas – daugiau žaismingumo ir kūrybiškumo, nepamirštant vaikystės smalsumo ir atviro, nuoširdaus žvilgsnio į pasaulį.

„Tegul tas vidinis vaikas, gyvenantis kiekviename iš mūsų, drąsiai veda link naujų idėjų, atradimų ir kūrybos, o inžinerinis smalsumas skatina klausti, kurti ir nebijoti bandyti. Tegul technologijos ir mokslas visuomet eina greta žmogiškumo, bendrystės ir šilumos. Linkime visiems ramių, šviesių švenčių, įkvėpimo artėjantiems metams ir džiaugsmo tiek darbuose, tiek kasdienėse akimirkose“, – gražiausių metų švenčių proga sveikina eglutės kūrėjai.

Nuoroda į vaizdo sveikinimą – čia.

Galerija

Panašios naujienos

Mokslininkė dr. Judita Škulteckė tapo UNESCO konkurso „Moterims moksle“ laureate
Mokslininkė dr. Judita Škulteckė tapo UNESCO konkurso „Moterims moksle“ laureate
Trijų Baltijos valstybių mokslų akademijų ir nacionalinių UNESCO komisijų surengto konkurso „Moterims moksle“ viena iš laureačių Lietuvoje tapo VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto vyriausioji mokslo darbuotoja ir direktoriaus pavaduotoja dr. Judita Škulteckė. Mokslininkei skirta stipendija už pasiekimus atliekamuose tyrimuose ir gretutinėje veikloje bei siekiant paskatinti karjerą moksle. Jau trečius metus vykstantis Baltijos šalių stipendijų konkursas „Moterims moksle – viena iš priemonių atliepianti į pasaulinį UNESCO raginimą skatinti lyčių lygybę moksle. Stipendijų devynioms Baltijos šalių mokslininkėms teikėjos – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Estijos Respublikos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija ir Latvijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Dr. Juditos Škulteckės tyrimų rezultatai prisideda prie kelių infrastruktūros tvarumo didinimo Lietuvoje ir Europoje. Per savo mokslinę karjerą ji kartu su Kelių tyrimo instituto mokslininkais įgyvendino daugiau kaip 30 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, iš kurių 11-kai vadovavo pati, taip pat dalyvavo įgyvendinant 10 aukšto lygio projektų, finansuotų Lietuvos mokslo tarybos ir (arba) Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, bei 3 tarptautiniuose projektuose. Įgyvendinti darbai ir projektai apima tiek fundamentinius, tiek taikomuosius mokslinius tyrimus, orientuotus į bituminių rišiklių funkcionavimą, asfalto dangų ilgaamžiškumą ir tvarių kelių infrastruktūros sprendimų kūrimą. Dar doktorantūros studijų metu ji trejus metus iš eilės buvo apdovanota Lietuvos mokslo tarybos doktoranto stipendija. Yra tapusi Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso laureate. Net trys jos moksliniai straipsniai pripažinti geriausiais VILNIUS TECH moksliniais straipsniais statybos inžinerijos ir aplinkos inžinerijos kryptyse. Bene reikšmingiausias jos akademinis įvertinimas – 2025 m. Lietuvos mokslo premija technologijos mokslų srityje už darbų ciklą „Integruotos, tvarios konstrukcijos ir medžiagų sprendimai patvariems keliams“, parengtą kartu su bendraautoriais. Informacija iš UNESCO.lt pranešimo spaudai.
Plačiau