Stojantiesiems

VILNIUS TECH lankėsi Turkijos ambasadorė: aptartas akademinis bendradarbiavimas

Gruodžio 1, 2025
VILNIUS TECH lankėsi naujoji Turkijos ambasadorė Esra Toplu ir antrasis ambasados sekretorius Mehmet Bakici. Susitikimo metu aptarti ne tik stiprėjantys akademiniai ryšiai, bet ir įspūdingi augimo rodikliai – Turkijos studentų bendruomenė universitete tampa viena didžiausių ir aktyviausių.
 
Vizito metu daugiausia dėmesio skirta bendradarbiavimo plėtrai, migracijos problemų aptarimui, naujų partnerysčių su Turkijos aukštojo mokslo institucijomis užmezgimui.   Sekretorius Mehmet Bakici pakvietė bendradarbiauti su geriausiai VILNIUS TECH profilį atitinkančiomis ir aukštą akademinį reitingą  turinčiomis  Turkijos aukštosiomis mokyklomis – Artimųjų Rytų technikos universitetu (Ankaroje), Boğaziçi universitetu (Stambule) ir Turkijos aeronautikos asociacijos universitetu (Ankaroje).Taip pat diskutuota apie studentų iš Turkijos pasiekimus, jų integraciją bei galimas darbo ir įsitvirtinimo perspektyvas Lietuvoje po studijų baigimo.  Svečiai susipažino su Tvarumo centru, jo laboratorijose atliekama veikla. Šis centras paliko delegacijai didžiulį įspūdį, todėl pasiūlė jame surengti Turkiją pristatantį renginį VILNIUS TECH bendruomenei. 
 
Spartus nuolatinių studentų skaičiaus augimas
 
Vienas svarbiausių susitikime aptartų pasiekimų – nuoseklus ir spartus laipsnio siekiančių (nuolatinių) studentų iš Turkijos skaičiaus augimas. Šiuo metu universitete studijuoja 116 studentų iš šios šalies ir sudaro 7,5 proc. dalį visų VILNIUS TECH užsienio studentų.
 
Universiteto atstovai pabrėžia, kad atvykę studentai yra aukšto pasiruošimo. Dauguma įstojusiųjų mokėsi privačiose, aukštą akademinį lygį turinčiose Turkijos mokyklose, kuriose ugdymas vyksta anglų kalba, dažnai – pagal tarptautinio bakalaureato ar kitas pripažintas tarptautines programas. Tai užtikrina, kad VILNIUS TECH bendruomenę papildo motyvuoti ir puikiai studijoms pasiruošę jaunuoliai.
 
Tokie rezultatai pasiekti dėl VILNIUS TECH strategijos ir iniciatyvų Turkijoje. Universiteto atstovai jau trečius metus vykdo aktyvią plėtrą pagrindiniuose Turkijos miestuose: Stambule, Izmire ir Ankaroje.
 
Glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ambasada Turkijoje, organizuojami specializuoti renginiai „Study at VILNIUS TECH“, lankomasi prestižinėse mokyklose („Evyap Schools“, „Mev Koleji“, „Modern Koleji“) bei stiprinami ryšiai su universitetais („Topkapi“, „Dokuz Eylül“, „Bahçeşehir“).
 
Taip pat vyksta intensyvus bendradarbiavimas mainų programų srityje. Turkija jau keletą metų išlieka tarp penkių dažniausiai pasirenkamų partnerių šalių pagal atvykstančių studentų skaičių.
 
2022–2025 m. laikotarpiu studentai iš Turkijos sudaro apie 8–9 proc. viso atvykstančiųjų srauto – fiksuota 149 atvykusių studentų. Tuo tarpu VILNIUS TECH darbuotojai šią šalį itin noriai renkasi savo stažuotėms ir vizitams – į Turkiją vyko 82 darbuotojai.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau