Stojantiesiems

VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike“ vyko jungtinė studentų meno darbų peržiūra

Sausio 12, 2022

Kodėl studentams yra svarbu išmokti užmegzti ryšį tarp garso režisieriaus ir ant scenos grojančio ar dainuojančio atlikėjo? „Sudaryti studentams galimybę įsijausti į garso režisieriaus vaidmenį ir pajusti ryšį su atlikėju yra būtina, nes tik taip koncerto metu galima greitai reaguoti ir priimti reikiamus sprendimus, tinkamai sureguliuoti įgarsinimo techniką ir tuo pačiu metu išgauti geriausią meninį skambesį“, – įsitikinęs garso režisierius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ audio cecho vadovas Mantas Tamulionis.

Jungtinės VILNIUS TECH ir LMTA studentų darbų peržiūros idėja

M. Tamulioniui kilusi idėja padėti studentams ugdyti gebėjimą komunikuoti su atlikėjais bei užtikrinti sklandžią garso patikros eigą buvo išpildyta jungtine VILNIUS TECH ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) darbų peržiūra. Prieš pat Kalėdas „LinkMenų fabrike“ vykusioje peržiūroje dalyvavo 14 VILNIUS TECH Renginių inžinerijos studentų ir 20 vaidybą studijuojančių studentų iš LMTA.

„Mūsų studentai turėjo įgarsinti atlikėjus – tinkamai sureguliuoti valdymo pulto parametrus, suderinti mikrofonų nustatymus ir kolonėlių skambesį“, – pasakoja garso režisierius M. Tamulionis.

Idėja VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ audio cecho vadovui natūraliai kilo prieš penkerius metus pradėjus dėstyti Kūrybinių industrijų fakultete, tad panašias užduotis jis vykdo jau nuo 2017 metų.

Pasak M. Tamulionio, tokią užduotį būtų galima atlikti ir laboratorijos sąlygomis, iš anksto įrašytus muzikinių instrumentų signalus grojant iš kompiuterio, tačiau realybėje specialistas turi turėti platesnį žinių ir įgūdžių spektrą bei gebėjimą sklandžiai bendradarbiauti su kolegomis.
„Būtent todėl ieškojome atlikėjų, norinčių būti mūsų mokymosi proceso dalimi, ir nutarėme pakviesti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentus atlikti mūsų užduotį, drauge – įgyvendinant jų profesinės praktikos poreikį,“ – pasakoja M. Tamulionis.

Studentų darbą ir būsimųjų aktorių pasirodymus be Manto Tamulionio taip pat vertino ir LMTA Vaidybos ir režisūros katedros docentė Indrė Dirgėlaitė, o jiems talkino profesionalūs muzikantai – Kristupas Kmitas ir Kazimieras Jušinskas.

„Žinios per praktiką, profesionali aplinka, atspindinti realią situaciją, sukelianti teigiamą, ne egzamino stresą – ši jungtis savo netikėtumu suteikė kūrybinių impulsų bei galimybes, artimas profesionaliai scenai. Tarpdisciplininė jungtis užsimezgė tarp garso inžinerijos studento, aktorinio meistriškumo studento bei profesionalių muzikantų improvizatorių: būgnininko Kristupo Kmito (dabar jau ir LMTA vaidybos ir režisūros katedros dėstytojo) bei saksofonininko Kazimiero Jušinsko, kuris vedė ir improvizacijos dirbtuves“, – pasakoja LMTA Vaidybos ir režisūros katedros docentė Indrė Dirgėlaitė.

Laisvė kūrybiškumui ir kritiniam mąstymui

Pasak LMTA docentės, patirtis studentams buvo gyvas veiksmas ,,čia ir dabar“ profesionalioje ir laisvoje aplinkoje, kuri nežlugdo kūrybiškumo.

„Teko studijuoti ir šiuo metu tenka dėstyti ne vienoje Skandinavijos aukštojoje mokykloje, todėl visada žavėjausi, kai egzaminai skatina kūrybiškumą ir kritinį mąstymą, kai nepamatysi įprastų „mokyklinių egzaminų“ formų, o vyksta realus praktinis reflektyvus veiksmas. Ir svarbiausia, nėra kuriama baimės dėl atsiskaitymo atmosfera – ar gali tokioje aplinkoje skleistis kūrybiškumas? Baimės atmosfera kuria negalią, trukdo skleistis gebėjimams ir kūrybai“, – mintimis dalijasi docentė I. Dirgėlaitė.

„Esame dėkingi, kad Manto Tamulionio dėka mūsų kursui tapo realybe patirti tarpdisciplininių jungčių prasmę ir naudą,“ – teigia docentė.

Bendradarbiavimo naudos ir užsimezgę profesiniai ryšiai

Pasak M. Tamulionio, didžiausia tokio bendradarbiavimo reikšmė yra studentų tarpusavio susipažinimas ir pabandymas dirbti kartu kiek įmanoma realistiškiau atkurtose situacijose. Tokiu būdu mezgasi būsimų profesionalų pažinčių tinklas, kuris padės studentams geriau integruotis į darbo rinką. Studentai gebės bendradarbiauti vieni su kitais su didesniu pasitikėjimu, nes jau turės bendrą patirtį dirbant kartu.

„Man pačiam studijuojant LMTA Garso režisūros studijų programoje tokios bendradarbiavimo galimybės mums buvo nuolat kuriamos akademijos viduje, siūlant įgyvendinti trumpametražio filmo projektą kartu su kino režisūros ir vaidybos studentais ar parengti muzikinių įrašų albumą kartu su džiazo ar klasikinės muzikos atlikėjais“, – pasakoja M. Tamulionis.

Pasak pašnekovo, daug studijų laikų kolegų dabar jau patys yra aktyvūs rinkos dalyviai, o atsiradus įgarsinimo ar įrašymo paslaugų poreikiui – dažnai kreipiasi į jį patį ieškodami patarimo.

„Todėl iš savo asmeninės patirties galiu patvirtinti, kad studijų metu užsimezgę ryšiai dažnai tęsiasi didžiąją karjeros dalį“, – priduria garso režisierius.

Pramogų ir kūrybinių industrijų darbo rinkos

Pasak M. Tamulionio, koronaviruso pandemijai traukiantis, pramogų ir kūrybinių industrijų rinkos atsigauna.

Šalyje įvedus karantiną ir nustačius griežtus ribojimus taikomus kultūriniams renginiams, organizatoriai ir techninio aptarnavimo personalas buvo viena iš labiausiai pandemijos paveiktų darbuotojų grupių. Tuo metu dalis be darbo likusių specialistų persikvalifikavo ir pradėjo dirbti kitose srityse.

Pasak garso režisieriaus, atšaukus karantiną ir padidėjus renginių kiekiui, minėtieji darbuotojai į pramogų industrijas negrįžo, o tai reiškia, kad tokių specialistų poreikis ženkliai išaugo.

„Manau, kad studentai norintys įsitvirtinti šios srities darbo rinkoje visų pirma turi būti labai humaniški. Iš pirmo žvilgsnio šioje rinkoje svarbiausia yra techninių žinių taikymas, bet geriausiai vertinamu specialistu gali tapti tik gebėdamas komunikuoti, bendradarbiauti, būti paslaugiu ir geranorišku. Svarbu nuolat domėtis naujausiomis technologijomis ir jų pritaikymu, kuriant inovatyvią darbo aplinką“, ­– pasakoja M. Tamulionis.

Būtent naujausių technologijų žinių ir bendradarbiavimo įgūdžių studentai gali įgauti VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike“.

„VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike” studentai turi galimybę įgyvendinti savo kūrybines idėjas. Įstaiga siūlo ne tik galimybę naudotis naujausia prototipavimo įranga, bet ir suteikia galimybę studentams praktikuotis medijų srityse – pradedant virtualia realybe ir baigiant foto, video ir audio sritimis,“ – pasakoja M. Tamulionis.

Pasak „LinkMenų fabriko“ audio cecho vadovo, realizuodami savo sugalvotus ar dėstytojų pasiūlytus projektus bei dalyvaudami VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ organizuojamose veiklose, studentai gali susipažinti su bendraminčiais, didinti profesinių pažinčių tinklą, plėsti savo pasaulėžiūrą.

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau