Sausio 25–28 d. sostinėje vyks „Vilniaus šviesų festivalis“, kurio pagrindinis tikslas – šviesiai ir ryškiai atšvęsti 700-ąjį Vilniaus miesto gimtadienį. Kelias dienas modernios šviesos instaliacijos, naujųjų medijų menas ir architektūros bei šviesos sintezė transformuos centrinę miesto dalį. Gatves, skverus ir viešąsias erdves užlies ryškios šviesos, atskleisdamos visą Vilniaus žavesį. Visa tai – dovana Lietuvos sostinei, jos gyventojams ir svečiams. Vieną iš instaliacijų – „Vilnius X-Realybė 700“, sausio 25–28 d. rodomą ant Vilniaus rotušės pastato, sukūrė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH), Kelno medijų menų akademijos, Kelno technikos universiteto ir Tamperės taikomųjų mokslų universiteto atstovai. Kuo ji ypatinga ir išskirtinė?
VILNIUS TECH rektoriaus prof. dr. Romualdo Kliuko teigimu, universiteto prisidėjimas prie Vilniaus miesto gimtadienio paminėjimo – itin reikalingas ir reikšmingas. Juk universitete studijuoja jaunoji kūrėjų karta, o VILNIUS TECH akademinė bendruomenė prisideda prie jų augimo bei tobulėjimo. Besimokydami čia, studentai turi neeilinę, unikalią galimybę – savo kūrybines idėjas paversti tikrove ir jas parodyti tūkstančiams žmonių.
„VILNIUS TECH įsikūręs sostinėje, kuri šiais metais švenčia 700-ąjį gimtadienį. Esame techniškasis universitetas, kuriame gimsta inžineriniai bei kūrybiniai sprendimai. Būtent dėl šių dviejų veiksnių ir norime parodyti, kad sostinė mums rūpi, jog esame neabejingi, suteikti įspūdingą reginį žiūrovams. Taip pat ir parodyti, prie kokių projektų dirba ateities kūrėjai, besimokantys mūsų universitete bei atskleisti tai, ką jie sugeba. Tai tikrai neeilinė proga, kuria džiaugiamės galėdami pasinaudoti“, – teigia R. Kliukas.
Instaliacijos idėja gimė VILNIUS TECH organizuotoje vasaros stovykloje
VILNIUS TECH Grafinių sistemų katedros vedėjo prof. habil. dr. Romualdo Baušio, vieno iš projekto autorių teigimu, idėja organizuoti vasaros mokyklą „Animacija X-Realybėje“ bakalauro studentams gimė 2020 m., tačiau dėl pandemijos įvestų ribojimų ją pavyko suorganizuoti tik po dvejų metų. Vienas iš pagrindinių idėjos bei meno vadovas, žmogus, kuris subūrė visą komandą, dirbusią stovykloje, prisidėjusią prie instaliacijos įgyvendinimo buvo Kelno medijų menų akademijos prof. Žilvinas Lilas.
„Kai komandos nariai nusprendėme sukurti instaliaciją, kuri atvaizduotų Vilniaus miesto istoriją ir sietųsi su 700-uoju gimtadieniu, prasidėjo paruošiamieji darbai. VILNIUS TECH Multimedijos ir kompiuterinio dizaino laboratorijoje buvo pagamintas Vilniaus rotušės modelis. Vasaros mokykla vyko Kūrybiškumo ir inovacijų centre „Linkmenų fabrikas“. Čia buvo peržiūrimi ir studentų sukurti darbai“,– pabrėžia R. Baušys.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad išsigryninus instaliacijos idėją ji buvo aptarta su Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus šviesų festivalio organizatoriaus – Vilniaus kultūros centro bei Vilniaus rotušės atstovais. Specialus instaliacijos garso takelis buvo sukurtas VILNIUS TECH universitete.
Grafinių sistemų katedros lektorė dr. Rytė Žiūrienė, kuri taip pat prisidėjo prie projekto įgyvendinimo pabrėžia, kad vasaros mokyklą dalyviams finansavo „Erasmus+” fondas – iki šiol bendradarbiaujama su partneriais iš užsienio.
„Antrasis kūrybos etapas vyko rudenį. Jo metu prie instaliacijos dirbo Animacijos skaitmeninių technologijų magistrantūros studentai. Padedami dėstytojų iš Kelno jie sukūrė itin įdomias dirbtinio intelekto manipuliacijas. Kūrybinis procesas buvo integruotas į magistrantų mokymosi procesą. Dirbdama su studentais pastebėjau, kad jie buvo sužavėti, itin įsitraukę, galėdami prisidėti prie realaus projekto įgyvendinimo“, – pasakoja lektorė.
Pasak profesoriaus R. Baušio, dirbtinis intelektas yra įrankis – kaip dailininko rankose teptukas, vienokios ar kitokios spalvos dažai. Šis įrankis pats nieko nepadaro, pats savaime neveikia, jį valdo žmogus.
„Iš pradžių sistema apmokoma – pateikiami milijardai paveikslėlių, patalpintų internete, su tekstiniais aprašymais. Tuomet kūrėjai, kurdami kokį nors vaizdą, įveda į sistemą raktinius žodžius. Norėdami gauti galutinį rezultatą, jie išbando įvairias transformacijas, keičia žodžius, jų junginius. Iki tol, kol padaroma galutinė transformacija, trunkanti 20–30 s, atliekama maždaug 200–300 bandymų. Svarbu paminėti, kad šiems procesams įgyvendinti reikia ir itin galingų kompiuterių“, – sako profesorius.
R. Baušys taip pat atkreipia dėmesį, kad iš šalies gali atrodyti, jog dirbtinio intelekto technologijų taikymas gali atimti darbą iš žmonių, tačiau taip nėra. Tai – tik dar vienas įrankis kūrėjo rankose.
„Dirbtinis intelektas yra tik technologija, o kūrybinis procesas vis tiek lieka kūrėjo pusėje. Jis daro sprendimą ar jam tam tikra animacija, vaizdo transformacija patinka. Jeigu nepatinka, jis keičia raktinį žodį, kol gauna tenkinantį sprendimą“, – teigia profesorius.
Šią projekciją remia Vilniaus miesto savivaldybė, ORLEN Lietuva, Vakarų medienos grupė (VMG), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) ir Erasmus+.
Galerija
