VILNIUS TECH mokslininkai įminė 80 m. senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą

Lapkričio 22, 2024
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje ir minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 m. sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkai Nidai įteikė ypatingą dovaną – nustatė tikslias senojo švyturio geodezines koordinates, kurių paieškos tęsėsi aštuonerius metus.
 
1874 m. pastatyto ir 1944 m. besitraukiančios vokiečių kariuomenės susprogdinto senojo Nidos švyturio bokšto fragmentai iki šiol likę Urbo kalno šlaituose, tačiau tiksli švyturio vieta vis dar nebuvo atrasta, nerastos ir kitos objekto liekanos. 

Siekiant įminti 80 metų senumo mįslę ir įpaveldinti senojo Nidos švyturio vietą, VILNIUS TECH alumnas, inžinierius Tomas Jačionis surengė misiją „Surasti Raudonąjį Kristupą“, kurios metu archeologas Justinas Račas atliko archeologinius tyrimus, bet šiems nedavus tikslių rezultatų prireikė geodezinių matavimų ir skaičiavimų.
 

Nors anksčiau buvo teigiama, kad naujasis Nidos švyturys pastatytas toje pačioje vietoje, kaip ir senasis, VILNIUS TECH Geodezijos instituto direktorius prof. dr. Eimuntas Paršeliūnas geodeziniais skaičiavimais įrodė, kad naujasis švyturys stovi kitoje vietoje, kurioje ir atlikti J. Račo archeologiniai tyrimai.
 
Koordinatės nustatytos 1 metro tikslumu
 
Vokietijos archyvuose prof. dr. E. Paršeliūnui pavyko surasti 1874 m. Jūreivių žinyną, kuriame pirmąkart nurodytos Nidos švyturio platuma ir ilguma, tačiau to meto geodezinės koordinatės pateiktos tik 30 metrų tikslumu. Norint tiksliau apskaičiuoti švyturio vietą, pagalbos kreiptasi į Vokietijos kartografijos ir geodezijos tarnybą.
 
„Kolegos iš Vokietijos pasidalijo 1927 m. aukštų Klaipėdos (Memel) krašto statinių geodezinėmis koordinatėmis – Nidos, Ventės rago, Klaipėdos švyturių, Šv. Jono bažnyčios Klaipėdoje ir Priekulės bažnyčios bokštų. Vis tik, senojo Nidos švyturio koordinates dar reikėjo nustatyti šiuolaikinėje Lietuvos koordinačių sistemoje LKS94“, – pasakoja prof. dr. E. Paršeliūnas.
 
Pasinaudojęs 2001 m. Vokietijos kartografijos ir geodezijos tarnybos nustatytais transformavimo parametrais ir pritaikęs tiesinį konforminį koordinačių transformavimą, naudojant tik Klaipėdos krašto pastatų geodezines koordinates, prof. dr. E. Paršeliūnas Nidos švyturio geodezines koordinates nustatė apie 1 metro tikslumu.
 
Anot VILNIUS TECH profesoriaus, dabar koordinates galima nurodyti žemėlapiuose, o vykdant archeologinius tyrimus – surasti švyturio liekanas. Tai taip pat atveria galimybes vienoje vietoje sutelkti išlikusius senojo švyturio bokšto fragmentus ir pritaikyti juos ekspozicijai. 
 
Reikšmingi atradimai – Vokietijos archyvuose
 
Dar keli misijos „Surasti Raudonąjį Kristupą“ atradimai – rašytinis dokumentas ir brėžinys, patvirtinantys 2021 m. Nidos švyturio pastatų komplekse atrastų kuro statinių nuosavybę. Prūsijos slaptajame valstybiniame archyve rastas 1882 m. Karaliaučiuje sudarytas dokumentas, kuris liudija, kad 1878 m. sausį į Nidą iš „Hansa“ mašinų gamyklos Rostoke buvo pristatytos metalinės talpyklos, kurios gegužės 16 d. pirmą kartą užpildytos alyva.
 
„Pagrindinė užduotis Berlyne buvo rasti švyturio koordinates, vietą atskleidžiančius dokumentus ar žemėlapius. Vis tik už akių netikėtai užkliuvo jau išanalizuotų, unikalios konstrukcijos kuro statinių brėžinys su aprašu ir nurodytais matmenimis. Šios keturios kuro statinės – pirmi ir kol kas vieninteliai dokumentuoti senojo Nidos švyturio inžinerinės įrangos eksponatai, kuriuos bus galima eksponuoti ir palikti ateities kartoms. Iki šiol buvo manyta, kad kuro statinės buvo atvežtos iš garlaivio ir skirtos dyzeliniam kurui laikyti.
 
Džiaugiamės VILNIUS TECH, šiemet susijungusio su Lietuvos jūreivystės akademija, indėliu į Lietuvos inžinerinio jūrinio paveldo išsaugojimą ir aktyviu dalyvavimu įžiebiant Klaipėdos uosto pietinio molo švyturio atminties spindulį“, – sako misijos organizatorius ir VšĮ „Šviesos ministerija“ vadovas Tomas Jačionis.

Galerija

Panašios naujienos

Gaisrinės saugos inžinerijos procesų skaitmeninimo perspektyvos ankstyvajame projektavimo etape
Gaisrinės saugos inžinerijos procesų skaitmeninimo perspektyvos ankstyvajame projektavimo etape
Gaisrinės saugos inžinerija yra svarbi užtikrinant žmonių gyvybių, sveikatos ir turto apsaugą bei pastatų saugų naudojimą. Gaisrinės saugos sprendiniai glaudžiai susiję su pastato paskirtimi, erdvine struktūra, konstrukcijomis, inžinerinėmis sistemomis ir evakuacijos galimybėmis, todėl jų pagrindimas reikalauja nuoseklaus skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimo. Nepakankamai suderinti sprendiniai gali lemti papildomas sąnaudas ir vėlavimus. Iššūkiai susiję su skirtinguose dokumentuose išdėstytų gaisrinės saugos reikalavimų interpretavimo skirtumais ir didele rankiniu būdu atliekamų patikrų apimtimi. Todėl aktualu projekto atitikties vertinimą gaisrinės saugos inžinerijos reikalavimams įtraukti jau į pradinių projekto poreikių nustatymo ir koncepcijos rengimo etapus, užtikrinant informacijos tęstinumą toliau plėtojant projektą. Statinio informacinis modeliavimas (BIM) sudaro prielaidas gaisrinės saugos reikalavimus susieti su pastato geometrija ir elementų savybėmis, koordinuoti skirtingų projekto dalių sprendinių rengimą bei automatizuoti dalį atitikties patikrų. Tačiau Lietuvos projektavimo praktikoje gaisrinės saugos specialistai dažnai dirba su dvimačiais brėžiniais už BIM aplinkos ribų, o jų parengta informacija į modelį neperkeliama, perkeliama netiesiogiai, nevienodai ir ne visada laiku. Neapibrėžta, kas turi modeliuoti gaisrinės saugos elementus BIM modelyje, kokius parametrus pateikti, kada juos perduoti kitų projekto dalių rengėjams ir kas atsako už jų atnaujinimą pasikeitus projektiniams sprendiniams. Integraciją taip pat apsunkina nesuvienodinti gaisrinės saugos informacijos reikalavimai užsakovo informacijos reikalavimuose (EIR), nepakankamai detalizuotos atsakomybės BIM įgyvendinimo plane (BEP) ir modeliavimo gairių nebuvimas. Dėl to veiksmingai integracijai būtina ne tik plėtoti skaitmenines priemones, bet ir pertvarkyti darbo procesus: numatyti ankstyvą gaisrinės saugos inžinerijos specialistų dalyvavimą, aiškiai paskirstyti atsakomybes ir apibrėžti informacijos turinį, pateikimo laiką bei patikros BIM modelyje tvarką. Šioms problemoms spręsti įgyvendinamas FireBIM projektas, kurio tikslas – sukurti į naudotoją orientuotą FireBIM-LT platformą, kurioje BIM modelio duomenis siejami su skaitmenizuotais gaisrinės saugos inžinerijos reikalavimais ir sudaromos sąlygos automatizuotai vertinti projektinių sprendinių atitiktį gaisrinės saugos inžinerijos reikalavimams ankstyvajame projektavimo etape. Projekte bendradarbiaujant VILNIUS TECH, UAB „InnoBIM“ ir UAB „Poliprojektui“, plėtojami nacionalinei praktikai pritaikyti duomenų reikalavimai, modeliavimo metodai ir atitikties tikrinimo scenarijai. Taip kuriamas metodinis ir technologinis pagrindas pereiti nuo fragmentuotų, dvimačiais dokumentais grindžiamų patikrų prie koordinuoto, atsekamo ir BIM darbo metodais paremto gaisrinės saugos inžinerijos sprendinių vertinimo. Technologinis ir metodinis projekto pagrindas – OpenBIM ir IFC duomenų mainai, semantinis bei ontologinis modeliavimas, žinių grafai, taisyklėmis grindžiama analizė, geometrinis vertinimas ir ekspertinis validavimas. Kuriamoje sistemoje sprendžiami neapibrėžtumai susiję su galimybe tekstinius, nuo konteksto priklausančius gaisrinės saugos inžinerijos reikalavimus formalizuoti į mašininiu būdu tikrinamas taisykles neprarandant jų prasmės, išimčių ir tarpusavio priklausomybių. Sprendžiama, kokia reikalavimų dalis gali būti patikimai automatizuota, o kur būtinas ekspertinis vertinimas, ir kokio geometrinio detalumo bei atributinės informacijos reikia konkrečiai patikrai. Kitas klausimas – ar atitikties patikros metodai paremti OpenBIM metodika bus tinkami skirtingos paskirties pastatams. Praktiniai iššūkiai apima trūkstamus ar prieštaringus duomenis, netikslią geometriją, parametrų praradimą keičiantis informacija ir elementų ryšių išsaugojimą atnaujinant IFC modelius. FireBIM-LT platformoje šiuo metu jau parengtas gaisrinio skyriaus ploto patikros sprendinys, rengiami atsparumo ugniai ir evakuacijos kelių vertinimo BIM modelyje sprendiniai bei parengta šių sprendinių bandomoji aplinka. Pirmasis, gaisrinio skyriaus didžiausio leidžiamo ploto patikros scenarijus, jau išbandytas naudojant VILNIUS TECH laboratorinio korpuso BIM modelį. [caption id="attachment_137390" align="alignnone" width="1283"] FireBIM-LT platformos gaisrinio skyriaus ploto patikros bandomosios aplinkos fragmentas[/caption] Antrasis scenarijus skirtas statinio elementų atsparumo ugniai charakteristikų priskyrimui ir atitikties tikrinimui: atlikta geometrijos trūkumų analizė, o elementų papildymas parametrais bei automatinio vertinimo funkcionalumą numatyta tobulinti vėliau. Trečiasis scenarijus apima evakuacijos kelius: išbandytas jų perkėlimas iš 2D brėžinių į 3D modelį, evakuacijos kelio segmentų parametrų perdavimas IFC formatu ir evakuacijos išėjimų žymėjimas BIM modelyje. Tolesni darbai numato evakuacijos kelio segmentų ilgio atitikties reikalavimams vertinimą. Sprendinių patikimumui pagrįsti bus naudojami kiti bandomieji projektai. [caption id="attachment_137391" align="alignnone" width="1270"] Evakuacijos kelių vertinimo sprendinių išbandymo BIM modelyje fragmentai[/caption] Tikėtina FireBIM nauda gaisrinės saugos inžinerijai – ankstesnis projekto neatitikčių nustatymas, mažesnis pasikartojančių rankinių patikrų poreikis, nuoseklesnis reikalavimų taikymas ir aiškiau vizualizuoti bei dokumentuoti vertinimo rezultatai. Tiesioginis patikros išvadų susiejimas su BIM modelio elementais gali palengvinti gaisrinės saugos inžinerijos specialistų, architektų ir kitų projekto rengėjų bendradarbiavimą, sumažinti vėlyvų pakeitimų bei perdarymų poreikį ir sudaryti pagrindą naujoms skaitmeninėms paslaugoms bei specialistų mokymui. Atlikti bandymai pagrindžia pasirinkto darbo proceso įgyvendinamumą, tačiau kiekybinis našumo padidėjimas ir rezultatų patikimumas platesnėje projektų imtyje dar turi būti nustatyti. Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Finansuojama per EUREKA tinklo MTEP priemonę. Tekstą paruošė Tatjana Vilutienė ir Vaidotas Šarka.
Plačiau
Įvyko 11-oji Jaunųjų mokslininkų konferencija „Kūrybiškumas, inovacijos ir komunikacija“
Įvyko 11-oji Jaunųjų mokslininkų konferencija „Kūrybiškumas, inovacijos ir komunikacija“
2026 m. lapkričio 12 d. VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto Atlantų salėje įvyko jau 11-oji Jaunųjų mokslininkų konferencija „Kūrybiškumas, inovacijos ir komunikacija“, surengta 29-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis. Kūrybiškumas, inovacijos ir komunikacija“ rėmuose. Renginys subūrė jaunosios mokslininkų kartos atstovus – doktorantus, magistrantus ir bakalaurantus – iš VILNIUS TECH, Vilniaus universiteto, Klaipėdos valstybinės kolegijos bei kitų aukštojo mokslo institucijų. Dalyviai pristatė savo tyrimus kūrybiškumo, komunikacijos, inovacijų, technologijų, kultūrinių ir kūrybinių industrijų, medijų, mados, skaitmeninės bei kūrybos visuomenės temomis. Konferencijos plenarinėje sesijoje savo tyrimais, įžvalgomis ir patirtimi dalijosi žinomi komunikacijos ir medijų tyrėjai, praktikai bei ekspertai. Komiksų, kino ir animacijos tyrėja, projektų vadovė dr. Vaida Nedzinskaitė-Mitkė (VILNIUS TECH) skaitė pranešimą „Laikas ir erdvė istoriniuose komiksuose: komunikacijos aspektas“, o reklamos industrijos ir komunikacijos praktikas, medijų turinio kūrėjas Giedrius Liaudeneckas pristatė temą „Kūrybiškumas: Pradėti nuo nulio. Įveikti save. Kas rytą. Iš naujo“. Dėkojame jauniesiems mokslininkams už dalyvavimą ir laukiame sugrįžtant su moksliniais darbais 2027 metų lapkritį 12-ojoje konferencijoje!
Plačiau