Vos atšilus orams daugelis pradeda galvoti ne tik apie atostogas, bet ir apie namų pokyčius. Dažnas remontą pradeda dėl vienos priežasties – tiesiog nusibodo vaizdas. Nors sena spintelė ar grindys dar tinkamos, jos pakeičiamos vien todėl, kad atrodo nebemadingai. O po kiekvieno remonto lieka ne tik nauji namai, bet ir kalnai atliekų. Senos plytelės, išmontuoti langai, gipso kartonas, plastikas, betonas, mediena – visa tai sudaro vadinamąsias statybų ir griovimo atliekas. Jų mastas pasaulyje jau skaičiuojamas šimtais milijonų tonų. Europos Sąjungoje kasmet susidaro apie 850 mln. tonų tokių atliekų – tai daugiau nei 1,5 tonos kiekvienam Europos Sąjungos gyventojui. Ekspertai pabrėžia, kad būtent statybos sektorius šiandien tampa vienu didžiausių aplinkos taršos šaltinių – statybų ir griovimo atliekos sudaro apie 35–40 proc. visų Europos Sąjungos atliekų. Su pastatais ir jų infrastruktūra susijęs išteklių naudojimas Lietuvoje sudaro apie 35,9 mln. tonų, arba net 41 proc. viso šalies vartojimo poveikio aplinkai.
VILNIUS TECH mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad žmonės tvarumą dažniau renkasi tada, kai jis siejamas su estetika, gyvenimo kokybe ir emociniu komfortu, o ne su baime dėl klimato kaitos. Pasak Kūrybinių industrijų fakulteto prodekano doc. dr. Roberto Leščinskij, „didelė dalis statybinių atliekų susidaro ne todėl, kad medžiagos netinkamos naudoti, o todėl, kad žmonės pavargsta nuo jų vaizdo. Skleisdami neigiamas emocijas keliančią informaciją apie aplinkos pokyčius, sulaukiame priešingo efekto. Turime dramblį kambaryje, kurio nepastebime ir apie kurį net nenorime užsiminti. Negalime paneigti žmonių noro gražiai ir patogiai gyventi“, – teigia mokslininkas.
Pasak Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės prof. dr. Vaidos Asakavičiūtės, formuojant gyvenimo būdą svarbų vaidmenį atlieka televizija, ypač LRT, ir socialiniai tinklai. Medijų komunikacija šiandien ne tik atspindi vartojimo tendencijas, bet ir aktyviai formuoja žmonių požiūrį į tai, kas yra gražu, modernu, tvaru ir vertinga. „Bet koks pasirinkimas, grįstas baime ar noru kam nors įtikti, jau tampa netvarus. O tvarumas gali būti ir gražus, ir komfortiškas, ir net elitiškas. Filosofija atskleidžia, kad estetika, ypač grožio tema, visais laikais buvo aktuali. Dar Antikos filosofai grožį siejo su gėriu, harmonija, saiku ir darna. Todėl ir šiandien tvarumas gali būti suvokiamas ne kaip atsisakymas ar ribojimas, bet kaip harmoningas santykis su aplinka bei estetiška gyvenimo kokybė“, – pabrėžia profesorė.
Kūrybinių industrijų fakulteto mokslininkė prof. dr. Ilona Valantinaitė teigia, jog tvarumas žmonėms tampa priimtinas tada, kai jis pateikiamas ne kaip sudėtinga pareiga, o kaip natūrali kasdienio gyvenimo dalis. Minėtų mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad žmonių pasirinkimus renovuojant ar atnaujinant būstą dažnai lemia ne techniniai argumentai, o emocinis santykis su namais: kaip atrodo erdvė, kokias emocijas kelia naudojamos medžiagos, ar aplinka atrodo jauki, estetiška ir šiuolaikiška.
VILNIUS TECH mokslininkai pabrėžia, jog žmonės tvariai gyventi pradeda ne tada, kai juos gąsdina klimato krizė, o tada, kai tvarumas atrodo gražus. Lietuva yra išsikėlusi tikslą, kad iki 2030 metų atsinaujinančių energijos išteklių vartojimas sudarys 45 proc. viso galutinio energijos suvartojimo. Tačiau vien technologijų ir įstatymų nepakaks, jei žmonės nepriims tvarių sprendimų savo kasdienybėje.
Estetika ir emocinis ryšys su aplinka šiandien gali veikti stipriau nei gąsdinimai klimato kaita ar moralizavimas apie vartojimą.
Straipsnis parengtas pagal Ilonos Valantinaitės, Roberto Leščinskij ir Vaidos Asakavičiūtės mokslinį straipsnį „Framing Sustainability as Everyday Practice: An Integrated Model of Decision-Making and Social Engagement“. Šis tyrimas finansuotas projekto „Civil Engineering Research Centre“ (agreement No S-A-UEI-23-5, ŠMSM) lėšomis.
