VILNIUS TECH prisideda prie mokinių švietimo šiuolaikinių technologijų srityje

Vasario 28, 2023

2022 / 2023 mokslo metais Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Fundamentinių mokslų fakultete (FMF) pradėta nauja veikla, skirta mokinių švietimui šiuolaikinių technologijų srityje. Ji suplanuota kaip vykdomo projekto MERIT veikla, dalinamasi žiniomis su mokyklomis, o mokiniai taip pat turi galimybę susipažinti su universitetu. „Švietimas informacinių technologijų (IT) ir inovacijų taikymo tema reikalingas norint paskatinti moksleivius labiau domėtis technologijomis ir jų taikymu. Šiuo metu tokie mokymai aktualūs ne tik mokiniams, bet ir mokytojams, nes buvo atnaujintos Bendrojo ugdymo mokymo programos ir ne visi mokytojai žino, kaip šiuos pokyčius realizuoti mokymo procese. Tikimės, kad mūsų dėstytojų vedamos paskaitos bus įdomios, padrąsinančios ir įkvepiančios pokyčiams“, – teigia veiklos iniciatorius doc. dr. Pavel Stefanovič.

2022 m. spalio mėn. Lietuvos mokykloms pasiūlytas galimų paskaitų sąrašas. Pradėta nuo keturių galimų rinktis teminių paskaitų, apimančių dirbtinio intelekto (DI), duomenų analizės, kibernetinės saugos, matematikos taikymo tematikas. Šiomis teminėmis paskaitomis susidomėjo daugiau nei 20 mokyklų. Maždaug pusę jų buvo iš Vilniaus regiono, tad VILNIUS TECH dėstytojai šiose mokyklose apsilankė ir gyvai pravedė paskaitas bei praktinius užsiėmimus mokiniams. Kauno regiono mokyklose taip pat vyko gyvos paskaitos. Kitos mokyklos buvo iš tolesnių Lietuvos regionų (Klaipėdos, Mažeikių, Tauragės, Rokiškio ir kt.), todėl paskaitos buvo vykdomos nuotoliniu būdu.

Daugelyje vedamų paskaitų skiriama nemažai dėmesio pagrįsti, kodėl matematikos žinios yra svarbios šiuolaikinių technologijų perpratimui. Dr. Aurelijos Kasparavičiūtės teigimu, matematikos mokiniai kartais gali nemėgti todėl, kad pilnai nesuvokia jos praktinio pritaikymo: „Mes mokiniams bandome parodyti praktinę, taikomąją matematikos pusę ir jos panaudojimą ne tik šiuolaikinių technologijų, bet ir kitose gyvenimiškose srityse galimybes“. Doc. dr. Rūtos Simanavičienė nuomone, ne visiems mokiniams matematika sekasi vienodai, ne visiems ji atrodo reikalinga ar įdomi, tačiau tai svarbus mokslas: „Tiek IT, tiek duomenų mokslo specialistams matematinis raštingumas yra būtinas“. IT tematikos paskaitoje mokiniai sužino, kaip matematika gali būti taikoma, pavyzdžiui, slaptažodžių nulaužimui ir jų apsaugai ar kaip DI pagalba rasti panašius mokinius ir kt.

Iš viso iki 2023 m. vasario mėn. su šiuolaikinėmis technologijomis ir jų taikymu buvo supažindinta daugiau nei 1000 mokinių, dalis iš jų išklausė net po kelias skirtingos tematikos paskaitas. Kadangi mokyklų atsiliepimai buvo itin pozityvūs, ši veikla tęsiama ir toliau. Šiuo metu mokykloms siūlomos jau šešios paskaitų tematikos. Prie esamų temų papildomai įtrauktos projektų valdymo ir informacijos saugos temos. Pirmojo periodo veiklose negalėjusios dalyvauti ar nesuspėjusios prisijungti mokyklos jau renkasi jas dominančias temas, o per pirmas dvi paraiškų rinkimo savaites sulaukta daugiau nei 20 mokyklų pageidavimų. Tarp užsiregistravusių yra ir užsienyje veikiančios mokyklos, pavyzdžiui, Briuselio II Europos mokykla (Belgija). Šiose mokyklose besimokantiems lietuvių mokiniams bus vykdoma nuotolinė paskaita apie DI taikymą šiuolaikinėse sistemose.

„Smagu dalintis turimomis žiniomis su mokyklomis ir mokiniais, matyti jų susidomėjimą ir kartais nuostabą esamų technologijų galimybėmis. Pajunti, kad vykdomos veiklos yra naudingos mokinimas, mūsų darbas vykdomų projektų viešinimo metu pasiekia tikslinę auditoriją“, – teigia prof. dr. Simona Ramanauskaitė.

Vykdomų veiklų nauda neabejoja ir FMF studijų prodekanė doc. dr. Dovilė Deltuvienė. „Dalyvaudama dalyje vizitų į mokyklas supažindinu mokinius ir su mūsų universitetu bei vykdomomis studijų programomis. Tuo pačiu išklausau mūsų dėstytojų paskaitas. Ne vienoje paskaitoje ir pati sužinojau kažką naujo. Tad tikrai raginu visas mokyklas pasinaudoti galimybe ir paįvairinti savo pamokas mūsų dėstytojų paskaitomis“, – sako doc. dr. D. Deltuvienė.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Plieniniais strypais ir plaušu armuotų betoninių sijų momentų-kreivių analizė“ („Moment–curvature analysis of concrete beams reinforced with steel bars and fibres“), kurią parengė doktorantas Amarjeet Kumar. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas. Disertacija ginama viešame Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 16 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas plieno strypais ir plaušais armuotų betoninių (A/PPAB) sijų supaprastinto analitinio kreivių modelio kūrimas. Esami analitiniai ir norminiai metodai dažnai paremti liekamojo tempiamojo stiprio parametrais ir supaprastintomis prielaidomis, todėl deformacijų prognozės gali būti netikslios. Dėl šios priežasties darbo tikslas – sukurti analitinį modelį, leidžiantį tiksliai prognozuoti A/PPAB elementų momento ir kreivio priklausomybę, tiesiogiai nenaudojant liekamojo tempiamojo stiprio bandymų rezultatų. Pirmajame skyriuje analizuojami deformacijų ir pleišėjimo mechanizmai A/PPAB sijose su armatūra ir be jos, veikiamose lenkimo. Apžvelgiami įvairūs šių elementų tinkamumo naudoti būsenos vertinimo metodai, ypatingą dėmesį skiriant kreivio analizei. Aptariami esami kreivio modeliai ir jų teoriniai pagrindai, taip pat pateikiama anksčiau pasiūlytų kreivio formuluočių, skirtų deformacijų ir pleišėjimo elgsenai aprašyti, apžvalga. Antrajame skyriuje pateikiamas patobulintas A/PPAB elementų momento ir kreivio analitinis modelis, išplėtojant Kaklausko ir kt. (2024) pasiūlytą metodiką. Siūlomame modelyje plaušų įtaka įvertinama tiek pleišėjimo, tiek visiškai supleišėjusios būsenos stadijose, įvedant du parametrus – γ₁ ir γ₂. Be to, ACI pagrindu suformuluotas pleišėjimo momento modelis pakeistas Eurokodo 2 metodika, siekiant užtikrinti geresnį suderinamumą su Europos projektavimo standartais. Remiantis eksperimentine duomenų baze sudarytos regresinės šių parametrų išraiškos ir atliktas jų validavimas lyginant su esamais analitiniais bei norminiais modeliais, įskaitant Model Code 2020 ir RILEM 162 TDF. Siūlomas modelis pasižymėjo didesniu prognozavimo tikslumu – vidutinė paklaida sudarė apie 1,5 %, o variacijos koeficientas siekė 0,228. Trečiajame skyriuje pateikiami eksperimentinio ir analitinio tyrimo rezultatai, nagrinėjant R/SFRC sijas, armuotas įprastais ir dvigubai inkaruotais plieniniais plaušais. Sukurtas modelis sėkmingai aprašė tirtų elementų tempiamojo standumo efektą. Nustatyta, kad sijos, armuotos dvigubai inkaruotais plaušais, pasižymėjo reikšmingai didesnėmis γ₂ parametro reikšmėmis, rodančiomis efektyvesnę pleišėjimo elgseną, didesnį tempiamojo standumo poveikį ir aukštesnius tinkamumo naudoti rodiklius. Palyginimas parodė, kad Model Code 2020 tiksliau prognozuoja momento ir kreivio priklausomybę nei RILEM 162 TDF, o taikant norminius metodus dažnai pervertinamas standumas, ypač esant mažesniems armavimo rodikliams. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
VILNIUS TECH mokslininkų indėlis į daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų plėtrą įvertintas tarptautiniu mastu – net 16 metodų, kuriuos kuriant dalyvavo universiteto mokslininkai, įtraukti į naują „Elsevier“ leidyklos enciklopediją „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making (MADM)“. Šiais metais išleistame leidinyje pristatoma 100 šios srities metodų, todėl VILNIUS TECH mokslininkų indėlis sudaro reikšmingą dalį visų enciklopedijoje aprašomų metodų. Daugiakriterio sprendimų priėmimo (angl. Multi-Attribute Decision Making, MADM) metodai padeda priimti sprendimus situacijose, kai reikia vienu metu įvertinti daugybę skirtingų, neretai vienas kitam prieštaraujančių kriterijų. Tokie metodai taikomi įvairiose srityse – nuo inžinerijos iki vadybos, ekonomikos, transporto, sveikatos apsaugos ar informacinių technologijų. Enciklopedijoje jie suskirstyti į svorių nustatymo, metodų plėtinių, alternatyvų reitingavimo ir rangavimo metodų grupes. Nuo pirmųjų metodų – iki VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų sprendimų Daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų istorija siekia kelis dešimtmečius. Vieni geriausiai žinomų ankstyvųjų metodų – AHP, TOPSIS, ELECTRE, PROMETHEE ir kiti – ilgainiui tapo plačiai naudojamais sprendimų priėmimo įrankiais. Šia mokslo kryptimi VILNIUS TECH mokslininkai pradėjo aktyviai domėtis dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje. 1987 m. Maskvos inžineriniame statybos institute mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją, skirtą daugiakriterių metodų taikymui statyboje, apgynė prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. 1990 ir 1991 m. disertacijas šioje srityje apgynė prof. habil. dr. E. Zavadsko doktorantai, po to tapę profesoriais, habil. dr. Leonas Ustinovičius ir habil. dr. Artūras Kaklauskas. Nuo 1994 m. VILNIUS TECH mokslininkai savarankiškai ir bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio kūrė naujus daugiakriterio sprendimų priėmimo metodus, kurie tapo plačiai taikomi moksliniuose tyrimuose, praktikoje, gamyboje, pramonėje priimant praktinius sprendimus, taip pat yra įtraukiami į monografijas ir vadovėlius bei sulaukia reikšmingo tarptautinio mokslininkų dėmesio. Šio darbo pripažinimą liudija ir naujoji „Elsevier“ enciklopedija. 16 metodų – viename tarptautiniame leidinyje Tarp į enciklopediją patekusių 16-os metodų – SWARA, IDOCRIW, Simple WISP, PIPRECIA, MEREC, MOORA, MULTIMOORA, ARAS, COPRAS, CoCoSo , OPARA, MACONT, SECA ir WASPAS. Tai, kad iš 100 enciklopedijoje pristatomų metodų net 16 yra susiję su VILNIUS TECH mokslininkų darbais, rodo reikšmingą universiteto indėlį į daugiakriterio sprendimų priėmimo mokslo raidą. Prie šių metodų kūrimo prisidėjo VILNIUS TECH mokslininkai prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prof. dr. Zenonas Turskis, prof. dr. Jurgita Antuchevičienė, prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas, doc. dr. Violeta Šniokienė, prof. dr. Valentinas Podvezko, prof. dr. Andrius Zakarevičius ir prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Didžiausias metodų skaičius siejamas su prof. habil. dr. E. K. Zavadsku – jis yra vienas iš bendraautorių net 15-os enciklopedijoje pateiktų metodų. Prof. Z. Turskis prisidėjo kuriant devynis, prof. dr. J. Antuchevičienė – keturis metodus. Kiti VILNIUS TECH mokslininkai yra vieno iš enciklopedijoje pristatomų metodų bendraautoriai. Nuo mokslinės idėjos – iki praktinio metodo Naujoji enciklopedija išsiskiria tuo, kad joje siekiama ne tik teoriškai pristatyti metodus, bet ir parodyti, kaip jie veikia praktiškai. Kiekvienam metodui skirtame skyriuje pateikiami du skaitiniai pavyzdžiai – paprastesnis ir sudėtingesnis. Taip skaitytojui suteikiama galimybė suprasti ne tik metodo principą, bet ir jo taikymą konkrečioje sprendimų priėmimo situacijoje. Leidinyje taip pat pateikiama daugiau kaip 200 iliustracijų. Tai ypač aktualu todėl, kad daugiakriterio sprendimų priėmimo metodai šiandien naudojami įvairiose srityse. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje jie gali padėti pasirinkti tinkamiausią technologiją, medžiagą, rangovą ar projektinį sprendimą, o kitose srityse – įvertinti investicinius sprendimus, tiekėjus, transporto alternatyvas ar kitus pasirinkimus. VILNIUS TECH mokslininkai taip pat prisidėjo ir prie enciklopedijos rengimo. Tarp autorių – prof. habil. dr. E. K. Zavadskas (SF), dr. Morteza Yazdani Saadati (VVF), dr. Dragan Pamučar (TIF), dr. Željko Stevic (TIF), dr. Muhammet Deveci (FMF), dr. Prasenjit Chatterjee (SF) ir tuo metu dirbęs dr. Dragan Marinković (MF). VILNIUS TECH mokslininkas dr. M. Deveci buvo ir vienas iš trijų enciklopedijos sudarytojų. Oficialiai leidinį redagavo dr. Gholamreza Haseli (Tecnológico de Monterrey), dr. Mostafa Hajiaghaei-Keshteli (Arizona State University, Tecnológico de Monterrey) ir minėtasis dr. M. Deveci. „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making“ – naujausias šios srities leidinys, išleistas 2026 m. „Elsevier“ leidyklos. Knyga jau prieinama „ScienceDirect“ duomenų bazėje.
Plačiau