Pasak šios grupės psichologės Miglės Rudytės, teigiama patirtis pirmaisiais mėnesiais leidžia jaustis psichologiškai tvirtai ir sklandžiai įsilieti į studijų procesą. Tai ypač svarbu studentams, kurie atvyko iš kitų miestų ar užsienio, kuriems viskas yra nauja ir nepažinta, kurie naujame mieste dar neturi draugų. Pasak M. Rudytės, kai kyla asmeninių rūpesčių, gali atsirasti ir nerimas, tuomet sutelkti dėmesį studijoms būna sunkiau. Visam pasauliui minint psichikos sveikatos dieną (spalio 10 d.), psichologė atkreipia dėmesį, kad studentai pirmiausiai turėtų pasirūpinti gera emocine savijauta.
Psichologė džiaugiasi, kad šį rudenį ypač daug studentų kreipėsi individualios konsultacijos. Klausimų gali kilti daug. Ar pasirinkau tinkamą profesiją? Kaip efektyviai mokytis? Kaip suderinti studijas ir asmeninį gyvenimą? M. Rudytės teigimu, studentai turėtų tinkamai susiplanuoti laiką ir susidaryti tokį tvarkaraštį, kuris atitiktų individualų gyvenimo ritmą. „Tvarkaraštis turi būti adekvatus. Suprantama, kad studentai nori aprėpti viską, bet reikėtų susidaryti realistišką tvarkaraštį. Mokslai, laisvalaikis, galbūt ir darbas – viskas turėtų derėti. Studentas turėtų numatyti ir pakankamai laiko poilsiui, tad nereikėtų planuoti šešių valandų be pertraukų papildomam mokymuisi vakare. Juk visi mes turime ribotus asmeninius ir kognityvinius išteklius. Todėl poilsis, kokybiškas miegas privalo būti įtraukti į tvarkaraštį kaip prioritetas“, – sako M. Rudytė.
Pirmakursiams kyla ir kitų iššūkių. Mokslas universitete skiriasi nuo vidurinės mokyklos – čia didelis dėmesys skiriamas savarankiškam studento darbui. Tad labai svarbu pirmakursiui nuo pat pirmųjų dienų perprasti efektyvaus mokymosi metodus, išmokti dirbti su informacija. Psichologė, kuri taip pat yra ir VILNIUS TECH dėstytoja, teigia, kad reguliarus paskaitų lankymas yra daug naudingesnis nei mokymasis namuose. „Tyrimai rodo, kad dalyvavimas paskaitose pagerina žinių įsisavinimą. Kaip dėstytoja sutinku su šiuo teiginiu. Dalyvaudami paskaitose studentai daug naudingų dalykų išmoksta iš dėstytojo, perpranta jo požiūrį“, – teigia M. Rudytė.
Paskaitų metu studentai taip pat gali įsitraukti į diskusijas, kurios M. Rudytės teigimu, padeda įsigilinti į temą, leidžia pasverti argumentus, o tai lavina analitinį mąstymą. Psichologės teigimu, universitetas suteikia ne tik žinių, bet ir išmoko mąstyti, suvokti pasaulį. Studentai turėtų būti aktyvūs diskusijų metu ir nebijoti išsakyti savo nuomonės. Universitete yra puoselėjama diskusijų kultūra. Studijų metu nėra neprotingų klausimų – dėstytojai įsiklauso į kiekvieną nuomonę.
Studentai taip pat turėtų prašyti grįžtamojo ryšio iš dėstytojo. „Dėstytojai tarpusavy dalinasi gerąja patirtimi, dalyvauja mokymuose, kaip tinkamai išsakyti grįžtamąjį ryšį studentui. Dažnai žmonės grįžtamąjį ryšį priima asmeniškai. Studentai turėtų suprasti, kad grįžtamasis ryšys nėra jų asmeninių savybių, bet darbo vertinimas. Vertinami konkretūs aspektai, veiksmai. Dėstytojo darbas yra parodyti kelią“, – tvirtina psichologė.
Efektyvesnį informacijos įsisavinimą lemia ir tinkamai pildomi užrašai. Psichologė teigia, kad klausantis medžiagos, reikia atsirinkti esminius akcentus, teiginius, stengtis juos perprasti ir savais žodžiais užrašyti, tuomet medžiaga geriau įsimenama. Mokymasis turėtų būti nuoseklus – reikėtų reguliariai pasikartoti medžiagą, o sunkesnei temai skirti daugiau laiko. Labai svarbu pirmaisiais studijų metais įsisavinti pagrindus, tuomet mokytis bus lengviau. Studentai turėtų ir aiškiai sau įvardinti, kuo konkreti tema ar dalykas yra naudingi, kaip galima pritaikyti įgytas žinias. „Kai supranti, kodėl tai darai, tai ir įsitraukimas yra didesnis, didėja vidinė motyvacija“, – sako M. Rudytė.
Pasak psichologės, aiškus mokymosi planas ir nuoseklus darbas semestro metu duos teigiamų rezultatų bei sumažės nerimas artėjant sesijai. Taip pat reikia nepamiršti rūpintis fizine bei emocine sveikata, kokybiškai pailsėti, sveikai maitintis ir laikytis nustatyto režimo, o jei kažkuriuo metu pradės nesisekti, nereikėtų numoti ranka į viską – geriau pasitarti su dėstytoju ar psichologu. „Dažnai žmonės viską meta, kai pradeda nesisekti. Dažnai vadovaujamasi principu – viskas arba nieko. Jei nesiseka, tai geriau visai nieko nebedaryti. Bet reikia suprasti, kad būna visokių akimirkų. Nuotaika nuolat kinta. Jei aplankė sunkus periodas, reikia pagalvoti, kaip jį įveikti, iš jo pasimokyti“, – sako psichologė.
Galerija
