Stojantiesiems

VILNIUS TECH puikiai įvertintas tarptautiniame reitinge „U-Multirank“

Liepos 18, 2022

Priėmimų į aukštąsias mokyklas sūkuryje, galime pasidžiaugti dar vienu universiteto pasiekimu. Birželio mėnesį buvo paskelbti tarptautinio aukštųjų mokyklų reitingo „U-Multirank“ rezultatai. Šių metų reitinge puikiai pasirodė Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH). Universitetas surinko daugiausiai aukščiausių įvertinimų iš visų reitinge dalyvavusių Lietuvos aukštųjų mokyklų – net 16 kategorijų VILNIUS TECH gavo A („labai gerai“) įvertinimą.

Aukštosios mokyklos šiemet buvo vertinamos pagal 48 rodiklius, kurie suskirstyti į penkias kryptis: mokymo bei mokymosi, mokslinių tyrimų, žinių perdavimo, tarptautiškumo ir poveikio regionui. Kiekvienas rodiklis vertinamas penkiabalėje skalėje nuo A („labai gerai“) iki E („silpnai“).

Šiais metais aukščiausius („labai gerai“) įvertinimus VILNIUS TECH gavo kategorijose, kuriose buvo vertinamos aukštosios mokyklos investicijos į skaitmeninį švietimą, pedagoginiai dėstytojų įgūdžiai, studentų mobilumas, regione dirbančių bakalauro bei magistro absolventų skaičius, absolventų įsteigtos įmonės, tarpdisciplininės publikacijos, atviros prieigos publikacijos ir kt.

Europos Komisijos remiamas „U-Multirank“ yra daugiamatis į vartotojus orientuotas reitingas, kuris leidžia patiems vartotojams įvertinti aukštųjų mokyklų stipriąsias ir silpnąsias puses, atsižvelgiant į juos labiausiai dominančius aspektus. 

Vartotojams pateikiama iš įvairių šaltinių surinkta visapusiška informacija: iš tarptautinių bibliometrinių ir patentų duomenų bazių, iš nacionalinių duomenų bazių, taip pat iš daugiau nei 100,000 reitinge dalyvaujančių aukštųjų mokyklų studentų apklausų.

2022 metų reitinge buvo vertinamos 2202 aukštosios mokyklos iš 96 šalių.

Daugiau informacijos apie reitingus galima rasti „U-Multirank“ reitingo internetinėje svetainėje.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau