Stojantiesiems

VILNIUS TECH siekia stiprinti STEAM ugdymą mokyklose: augina mokytojų inžinerines kompetencijas

Sausio 31, 2025
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) mokytojams iš įvairių Lietuvos miestų pradėjo mokymų ciklą, skirtą inžinerinių kompetencijų stiprinimui. Tai – reikšmingas žingsnis, siekiant gerinti STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) ugdymą mokyklose bei spręsti mokytojų trūkumo problemą.
 
Sausio 27-29 d. vykę pirmieji mokymai į VILNIUS TECH pritraukė pedagogų iš Vilniaus, Alytaus, Jonavos, Mažeikių, Tauragės, Panevėžio ir Švenčionių, kurie iki liepos mėnesio gilins žinias ir tobulins įgūdžius, padėsiančius pamokas praturtinti inžineriniu mąstymu ir kompetencijomis. Šie mokymai – dalis nacionalinės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos, kurią VILNIUS TECH parengė ir įgyvendina bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu (VU). Iki 2026 m. pavasario planuojama apmokyti apie 50 mokytojų.
 
„Kol kas mokytojų  inžinerinių kompetencijų tobulinimui nacionaliniu lygmeniu nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Nors laboratorijos ar kita reikalinga įranga regionų mokyklose ir daugumoje STEAM centrų jau yra, ugdymo veiklų organizavimas regionuose ir STEAM dalyvių bei partnerių tinklaveika dar tik įsibėgėja. Šių dalykų mokytojams reikalingas kompetencijų tobulinimas, stažuotės, mokymai ir bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis“, – pastebi VILNIUS TECH Studijų prorektorė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė. 
Svarbi investicija į ateitį

Pasak Studijų prorektorės, VILNIUS TECH mokymai Lietuvos mokytojams yra daugiau nei tik formalus kvalifikacijos tobulinimas: tai – tikslinga ir reikalinga investicija į ateitį, nes STEAM dalykai ilgainiui taps dar svarbesni.

„Inžinierių poreikis Lietuvoje ir tarptautinėje darbo rinkoje – didelis, o be STEAM mokytojų pagalbos ir ankstyvo inžinerinio mąstymo ugdymo sudominti bei paruošti mokinius inžinieriaus karjerai yra sunku. Šie mokymai mokytojams – ne tik atsakas į iššūkį, bet ir ilgalaikė investicija į ateitį, kurioje inžinerija ir technologijos vaidina vis didesnį vaidmenį“,  – tvirtina doc. dr. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė. 

Šių mokymų reikšmė itin išryškėja dabartiniame švietimo kontekste. Sustiprinti stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai gali nacionaliniu mastu sumažinti jaunuolių skaičių, tiek siekiančių, tiek galinčių patekti į stategiškai svarbias valstybei studijų programas. Tai ateityje dar padidins inžinierių trūkumą Lietuvoje. 

Šiais metais įvedus A (išplėstinio) ir B (bendrojo) kurso matematikos egzaminus bei nusprendus B kurso pažymius konvertuoti taikant koeficientą 0,7, dalis abiturientų gali suabejoti galimybe studijuoti inžinerijos mokslus. Tai ne tik sumažins potencialių inžinierių skaičių, bet ir gali paskatinti abiturientus studijuoti užsienyje. 

Vis dėlto, universitetai ir darbdaviai kviečia abiturientus likti Lietuvoje, kur nuolat auga šalies BVP, o inžinerijos ir technologijų pramonės įmonėse – specialistų paklausa.

,,Tikime, kad STEAM mokytojai taps inžinerijos ambasadoriais ir paskatins mokinius nenuleisti rankų, neišsigąsti sugriežtintų stojimo reikalavimų ir rinktis inžinerines studijas. Ketverių metų VILNIUS TECH absolventų analizė rodo, kad didžiausią įtaką studijų sėkmei turi pirmojo kurso ir netgi pirmojo semestro rezultatai, o stojamasis balas neapsprendžia, kaip studentas stengsis, mokysis ar baigs studijas. Todėl mokytojų palaikymas mokiniams ir ne nuvertinimas, o paskatinimas yra labai svarbūs“, – sako VILNIUS TECH prorektorė doc. dr. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė. 

Tikslas – sudominti mokinius technologijomis

Nacionalinė pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programa skirta mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo programas ar įgyvendinantiems naują vidurinio ugdymo Inžinerinių technologijų bendrąją programą, taip pat siekiantiems lavinti inžinerinį mąstymą ir praturtinti mokomuosius dalykus STEAM principais.

Ši programa leidžia technologijų mokytojams praplėsti savo dėstomo dalyko ribas, pamatyti jį platesniame kontekste ir atrasti sąsajas su kitais, ypač technologijų ir inžinerinės srities mokslais. Mokymų metu pedagogai gilina žinias ir kompetencijas mechanikos, elektronikos, aplinkos, energetikos, statinių, transporto inžinerija ir kitose aktualiose srityse. 

Mokytojai ne tik gauna teorinių žinių, bet ir mokosi, kaip integruoti inžinerinius elementus į savo pamokas, sudominti mokinius technologijomis ir ugdyti jų inžinerinį mąstymą.

Mokymuose dalyvaujantis Vilniaus „Vyčio“ gimnazijos 9-12 klasių technologijų mokytojas Donatas Kriukas džiaugiasi, kad jau pirmas susitikimas atskleidė mokymų įvairovę ir platumą, o aplankytos laboratorijos ir auditorijos suteikė naujų minčių apie ugdymo procesą bei galimus inžinerinius sprendimus.

„Susitikimai ir paskaitos su dėstytojais nuteikė pozityviai. Visi pripažinom, kad tai – nauja patirtis tiek mokytojams, tiek dėstytojams, nes bendrojo lavinimo sistemoje atsiradusios Inžinerinės technologijos visiems kelia naujų klausimų ir iššūkių. Tikiuosi, kad mokymai taps atviru dialogu su nepažintomis sritimis ir suteiks naujų atradimų šioje ugdymo srityje“, – šypsosi D. Kriukas.

Straipsnį parengė VILNIUS TECH išorinės komunikacijos projektų vadovė Giedrė Gedeikytė

Alekso Jauniaus nuotr.

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau