VILNIUS TECH siūlo naują studijų programą stojantiesiems – Medijų gamybą

Birželio 29, 2021

Anksčiau, kai technologijos dar nebuvo taip sparčiai pažengusios, žmonės rašė žąsies plunksnomis, naudodavosi spausdinimo mašinėlėmis. Ir nelabai kas galėjo įsivaizduoti, kad technologijoms kasdien vis labiau tobulėjant, bus naudojamasi ir 3D spausdintuvais sukurtais spaudos produktais?

Prie galimybės koja kojon žengti su technologijomis itin prisideda šiuolaikinė medijų gamyba – sparčiai besivystanti sritis, jungianti technologinę prigimtį turinčių medijų gamybinę veiklą, medijų vartojimą, platinimą ir saugojimą. Medijų gamybai priskiriamas produkcijos dizainas, spaudos pramonė, reklaminės produkcijos gamyba, edukacinių gaminių ir pakuočių dizaino kūrimas ir gamyba, elektroninių leidinių kūrimas. 

Apie medijų gamybą ir šios srities specialistų ateities perspektyvas pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros docentas dr. Igor Iljin.

Kam skirta Medijų gamybos studijų programa?

Medijų gamybos studijų programa skirta medijų gamybos technologams, specialistams, medijų dizaino profesionalams ruošti. Šią studijų kryptį galima įsivaizduoti, kaip trijų pagrindinių elementų simbiozę: dizaino ir leidybos, technologijų ir gamybos, vadybos ir komunikacijos technologijų. 

Studentai, pasirinkę būtent šią studijų kryptį bus mokomi visų šiuolaikinių medijų gamybos produkcijos aspektų. Mokymų programa šioje srityje suskirstyta į kelis pagrindinius stambius blokus, tokius, kaip leidyba ir dizainas, inžinerija ir technologijos, rinkodara ir ekonomika, reklama ir komunikacija.

Kaip gimė idėja siūlyti stojantiesiems naują studijų programą – Medijų gamybą?

Medijų gamyba, kaip savarankiška veiklos sritis, atsirado neseniai, tačiau jos plėtra – itin sparti. Darbo rinkoje reikia vis daugiau specialistų, turinčių atitinkamų žinių ir įgūdžių. Būtent tai ir paskatino daugelyje mokymosi įstaigų sukurti atskirą medijų kryptį.

Stojantieji medijas suvokia, kaip veiklos sritį, kurioje galima išreikšti save, kur yra vietos kūrybai, savo idėjų pristatymui. Ši profesija – prestižinė, jos atstovai turi aukštą socialinį statusą, puikias įsidarbinimo galimybes, uždirba puikius atlyginimus.

Šiuolaikinis bakalauro studijų studentas – tai išsilavinęs aukštos kvalifikacijos specialistas, administratorius, inžinierius ir verslininkas, puikiai išmanantis medijų gamybos įmonių technologijas. 

VILNIUS TECH absolventų žinios leis parinkti reikiamus įrenginius, medžiagas ir technologijas, teisingai įrengti ir suderinti įrenginius, palaikyti medijų sistemų ir kompleksų efektyvų funkcionavimą. Tai užtikrins galimybę įsidarbinti pagal specialybę.

Papasakokite, ko mokosi studentai dizaino srityje?

Grafinis dizainas – viena universaliausių ir paklausiausių dizaino krypčių šiandieninėje darbo rinkoje. Medijų gamybos profesinės veiklos objektai yra spausdintini 2D ir 3D, interaktyvūs objektai, internetiniai projektai. 

Grafikos dizaineriai kuria firminį stilių, prekinius ženklus ir pakuočių dizainą, spausdintinus leidinius ir reklaminius produktus, taip pat prisideda prie multimedinių projektų kūrimo.

Visas studijų procesas medijų gamybos srityje parengtas atsižvelgiant į naujausias ir pažangiausias technologijas vizualinės komunikacijos srityje, orientuotas į praktinių žinių gavimą, įgūdžių dizaino srityje ugdymą.

Ar tiesa, kad reklama – prekybos varikis medijų gamyboje? Kodėl?

Strateginiu požiūriu reklama yra rinkodaros dalis, užtikrinanti, kad tikslinė auditorija susisiektų su reklamine žinute. Du pagrindiniai rinkodaros komunikacijos tikslai – efektyvios reklamos kūrimas ir pateikimas potencialiems pirkėjams. 

Kontaktas yra pats pirmas reklamos poveikio žingsnis. Jei pirkėjas nemato reklamos, tada visas dizainerių darbas nueina veltui. Medijų gamyba užtikrina šį reklamos kontaktą – reklama pritraukia potencialaus pirkėjo žvilgsnį.

Ką veikia medijų gamybos technologas?

Medijų gamybos technologas –  specialistas, užsiimantis įvairios spausdintinės produkcijos gamyba. Siekdamas padidinti spausdinimo greitį, ekonomiškumą ir ekologiškumą, technologas įgyvendina naujus produktų spausdinimo metodus, parenka įrangą ir medžiagas bei optimalius gamybos būdus.

Spausdintinės produkcijos pavyzdžiai – reklaminės brošiūros, gražios originalios, akį traukiančios pakuotės, pagamintos iš popieriaus, kartono, polimerinių medžiagų, metalo.

Tai yra pagrindiniai dalykai, į kuriuos mes atkreipiame dėmesį atėję į prekybos centrus. Tiesa, dažniausiai net nesusimąstome, kad visos pakuotės yra statiška ar dinamiška medijų produkcija. 

Rinkodara, komunikacija, ekonomika. Kaip jos susijusios su medijų gamyba?

Medijų gamybos specialisto paruošimas rinkodaros, komunikacijos ir ekonomikos srityje formuoja tam tikras profesines šių specialybių kompetencijas: žinias ir įgūdžius, formuojant specialisto asmenybę, leidžiančias įgyvendinti  įmonės valdymo koncepciją, novatorišką mąstymą, orientuotą į rinkodaros uždavinių sprendimą dinamiškai besikeičiančioje rinkos aplinkoje ir pan.

Ekonomikos studijų krypčių programos grupė leidžia paruošti bakalaurą ir suformuoti tam tikras profesines kompetencijas, žinias ir įgūdžius, kurie bus reikalingi kuriant naujus investicinius projektus ir ekonomiškai pagrindžiant esamus.

Taip pat – organizuojant gamybos ūkinę ir techninę veiklą, priimant ekonominius ir finansinius sprendimus. 

Ar medijų gamybos specialistams sunku susirasti darbą pagal specialybę?

Darbo vietų pagal specialybę tikrai daug – dar atliekant gamybinę praktiką studentams siūloma nuo trijų–penkių darbo vietų, kuriose vėliau galima ir įsidarbinti.  

Darbo rinkos tyrimai rodo, kad specialistai, baigę Medijų gamybos studijų programą dirba tokiose įmonėse, užsiimančiose pakuo9čių gamyba, įvairaus tipo spauda.
 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau