VILNIUS TECH skaitmeninių ženkliukų sistema sulaukia vis daugiau susidomėjimo: padeda įvertinti aktyviausius studentus

Kovo 18, 2025
Sausio mėnesį Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) vyko daugiausia skaitmeninių ženkliukų surinkusių ir aukščiausią UBER lygmenį pasiekusių studentų apdovanojimai. Jų metu buvo įvertinti aktyviausi studentai, kurie savo veiklumu universitete ne tik augo patys, bet pozityvia energija užkrėtė ir kitus.
 
Savo patirtimi ir įžvalgomis apie tai, ką suteikia dalyvavimas VILNIUS TECH skaitmeninių ženkliukų sistemoje, dalijasi Verslo vadybos fakulteto (VVF) Verslo vadybos studijų programos magistrantė Monika Linkevič, Architektūros fakulteto (AF) Architektūros vientisųjų studijų programos studentė Agna Petkevičiūtė, Elektronikos fakulteto (EF) Kompiuterių inžinerijos studijų programos bakalaurantas Saulius Paukštė, VVF Verslo vadybos studijų programos bakalaurantas Martynas Šimkus bei EF Informacinių ir ryšių technologijų studijų programos bakalaurantė Srinidhi Gopalraj.
 
Kas motyvuoja rinkti skaitmeninius ženkliukus?
 
M. Linkevič: Iš pradžių skaitmeninius ženkliukus rinkti mane paskatino noras pasivaržyti su grupiokais – norėjau surinkti daugiausia. Tačiau vėliau, peržiūrėjusi  savo surinktus ženkliukus, supratau, kuri sritis man sekasi geriausiai ir kur slypi didžiausias potencialas augti bei tobulėti.


 

A. Petkevičiūtė: Kadangi mėgstu įsitraukti į įvairias su menu bei kultūra susijusias veiklas, man svarbu ir atstovauti studentams. Skaitmeniniai ženkliukai yra papildoma motyvacija – sertifikatas, kuris darbdaviams šalia gyvenimo aprašymo gali būti papildomas priedas, suteikiantis pagrįstą informaciją apie atliktas veiklas.
 
S. Paukštė: Džiugu matyti, kad ne studijų veikla gali būti įvertinta kokiu nors objektyvesniu rodikliu – tokiu kaip šie ženkliukai. Skaitmeninių ženkliukų sistema padeda organizuotai tobulėti, siekti naujų tikslų ir  jau padėjo atrasti kelias naujas galimybes, veiklas, kuriomis galėčiau užsiimti ateityje.
 
M. Šimkus: Aš renku skaitmeninius ženkliukus dėl savo vidinio noro tobulėti. Skaitmeniniai ženkliukai man yra lyg žaidimas, kurio metu ne tik sprendžiu įvairias situacijas, bet ir esu įvertinamas už įvykdytą veiklą. Tai padeda man ne tik sistemingai tobulėti, sekti savo neformaliąsias kompetencijas, bet ir linksmiau keliauti per studijų metus.


 

S. Gopalraj: Skaitmeninius ženkliukus matau kaip būdą įvertinti savo įgūdžius ir pasiekimus, viršijančius tradicinius pažymius. Jie pripažįsta pastangas, kurias ne visada gali atspindėti kursiniai darbai. Pavyzdžiui, tarpkultūrinę patirtį, kuravimą ir vadovavimą. Jų įgijimas taip pat motyvuoja išeiti iš komforto zonos ir užsiimti akiratį plečiančia veikla.
 
Kuriuo skaitmeniniu ženkliuku labiausiai didžiuojatės?
 
M. Linkevič: Be UBER ženkliuko, man itin svarbus META ženkliukas – MOKINIŲ KELRODIS. Studijuodama universitete sukaupiau daug vertingos patirties, todėl jaučiu savotišką pareigą ja dalintis. Labai mėgstu motyvuoti ir bendrauti su jaunuoliais, ypač su moksleiviais, kuriems universitetas atrodo bauginantis ir nežinomas. Kai pati rinkausi studijas, pagalba būtų buvusi neįkainojama, jei kažkas būtų atsakęs į mano klausimus ir padėjęs įžvelgti galimybes, atsiveriančias universitete. Dabar galiu būti tuo žmogumi kitiems ir tai mane įkvepia.
 
A. Petkevičiūtė: Manau, kad kiekvienas ženkliukas turi savo žavesio ir rodo veiklas, prie kurių teko prisidėti. Vis dėlto, jei reikėtų išskirti vieną, paminėčiau ženkliuką, įgytą  sudalyvavusi tarptautinėje meno mugėje „Art Compensa“. Joje su darbu „Tarp gyvybės ir mirties“ atstovavau VILNIUS TECH.


 

S. Paukštė: Didžiuojuosi sporto varžybų prizinės vietos laimėtojo ženkliuku. Esu laimėjęs ne vieną prizinę vietą įvairių imtynių miesto, šalies, tarptautinio lygio turnyruose. Tačiau tam, kad gaučiau šį ženkliuką, kaip įrodymą pateikiau paskutinį, laimėtą tarptautiniame turnyre. Atlikau dviejų svorio kategorijų (nuo 64 kg iki 79 kg) šuolį vos per pusmetį ir tapau III vietos laimėtoju tarp 18 žmonių. Dėl tam tikrų aplinkybių tai buvo įtemptas mano gyvenimo etapas, tad labai didžiuojuosi, jog gana greitai pavyko pasiekti teigiamų rezultatų.
 
M. Šimkus: Šiuo metu mano kolekciją sudaro 29 skaitmeniniai ženkliukai. Labiausiai didžiuojuosi UBER ženkliuku, kurį gavau atstovaudamas studentams. Tiesa, norėdamas jį gauti, turėjau surinkti visą kolekciją, jog įrodyčiau, kad tikrai esu vertas aukščiausio įvertinimo.
 
S. Gopalraj: Laimėjau UBER apdovanojimą kategorijoje „Tarptautinis ekspertas“, kuriuo labiausiai ir didžiuojuosi. Tačiau mano mėgstamiausias yra „Socialinės integracijos rėmėjo“ META ženklelis. Aš tikiu, kad pastangos, skiriamos socialinei integracijai, yra tvariausia investicija į ilgalaikę migraciją ir didžiuojuosi, kad esu pripažintas už pastangas skatinti socialinę integraciją per universitete vykstančius renginius.
 
Ko išmokė skaitmeninių ženkliukų rinkimas?
 
M. Linkevič: Išmokau drąsiai kalbėti viešai ir tai tapo itin naudingu įgūdžiu. Dabar viena vedu ekskursijas moksleiviams, net ir didelėms grupėms. Jaučiu, kaip tai padeda ne tik aiškiai perteikti informaciją, bet ir užmegzti ryšį su žmonėmis, sudominti juos, sukurti malonią atmosferą. Viešasis kalbėjimas tapo dalimi to, ką atlieku su malonumu.
 
A. Petkevičiūtė: Daugiausia išmokstu užsiimdama mėgstama veikla – socialinių emocinių įgūdžių (angl. soft skills) ir dalykinių įgūdžių (angl. hard skills) simbioze. Vien socialiniai emociniai ar vien dalykiniai įgūdžiai neveikia, tačiau kai sujungiame laiko planavimo ir komunikacijos įgūdžius su gebėjimu tapyti ar skaityti ir suprasti dokumentus, galima nuveikti tikrai daug.
 
S. Paukštė: Universitete įgyta patirtis neapsiriboja  tik tuo, ką išgirsti iš aplinkinių. Juk veiklų yra begalė. Ženkliukų sistema padėjo atrasti naujų galimybių tobulėti ir nukreipė į įvairius naudingos informacijos šaltinius.


 

M. Šimkus: Rinkdamas ženkliukus daugiausia ugdžiau savo atsakomybės jausmą, tobulinau komandinį darbą, kritinį mąstymą ir lyderystę. Šie socialiniai emociniai  įgūdžiai išliks ilgai ir padės man sklandžiai keliauti per gyvenimą.
 
S. Gopalraj: Rinkdamas skaitmeninius ženkliukus sužinojau, kaip svarbu nuolat mokytis. Ženkliukų rinkimas dalyvaujant renginiuose ar prisidedant prie jų įgyvendinimo yra ne tik padėkos ženklas, bet ir priminimas apie įgytas žinias ir patirtį.
 
Kaip paskatinti studentus dar labiau įsitraukti į šį projektą?
 
M. Linkevič: Įsitraukiama natūraliai – einant laikui  ir užsiimant mėgstama veikla. Kai kurie studentai skaitmeninius ženkliukus atranda plėtodami mokslinę veiklą, papildydami studentų atstovybės gretas. Tačiau tai visada priklauso nuo paties žmogaus. Norint paskatinti studentus dar labiau įsitraukti į skaitmeninių ženkliukų projektą, svarbu parodyti jiems šios veiklos prasmę ir naudą. Galima akcentuoti, kaip ženkliukai padeda atskleisti stipriąsias puses, įvertinti asmeninę pažangą ir netgi papildyti gyvenimo aprašymą. Taip pat verta organizuoti daugiau konkursų, įtraukiančių veiklų ar renginių, kuriuose studentai galėtų uždirbti ženkliukus, pavyzdžiui, už dalyvavimą projektuose, savanorystę ar lyderystę.
 
A. Petkevičiūtė: Manau, svarbiausia – ne skatinti, o siekti parodyti, kad tai niša, padedanti lengviau archyvuoti ir sisteminti veiklas. Kartais tai ir galimybė pamatyti, ką dar naudingo galima nuveikti, o tai, turint kokių nors išskirtinių įgūdžių, gali motyvuoti siekti aukštesnių rezultatų, būti progresyvesniam, atsakingesniam. Visa tai darbo rinkoje ir kitose sferose visada naudinga ir aktualu.
 
S. Paukštė: Priklausau Studentų atstovybei, prie kurios veiklos kviečiami prisijungti visi studentai. Mano nuomone, būtų galima atsižvelgti į surenkamų ženkliukų skaičių skiriant vienkartines stipendijas lapkričio, gegužės mėnesiais. Ne visi dalykai, už kuriuos galima pelnyti ženkliukus, universiteto įvertinami pagal Stipendijų ir pašalpų skyrimo tvarkos aprašą.
 
M. Šimkus: Kiekvienas studentas stoja į universitetą turėdamas savo tikslų. Manasis tikslas – studijų metu pasinaudoti visomis įmanomomis galimybėmis. Šiuo atveju geriausias studentų skatinimas – komunikacija apie pridėtinę vertę, nes tai gali įkvėpti studentus išsikelti naujus tikslus ir paįvairinti studijų kasdienybę.
 
S. Gopalraj: Norint įtraukti daugiau studentų, reikėtų pabrėžti skaitmeninių ženkliukų naudą ne tik kaip skaitmeninį apdovanojimą, bet ir kaip karjeros kūrimo priemonę. Bendradarbiavimas su įmonėmis, kurios pripažįsta šiuos laimėjimus, taip pat gali suteikti pridėtinę vertę.

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau