VILNIUS TECH SKAITO laisvalaikis: universiteto išleistos knygos apie miestų raidą ir urbanistinius iššūkius

Sausio 30, 2026

Šįkart rubrikoje VILNIUS TECH SKAITO laisvalaikis kviečiame pažvelgti į miestų raidą ir urbanistinius iššūkius – nuo istorinių gyvenviečių transformacijų iki šiuolaikinių megalopolių. Atrinktos knygos padės geriau suprasti, kaip formuojami miestai, kaip vystosi jų infrastruktūra ir kokios idėjos formuoja šiuolaikinę urbanistinę mintį.

Šie leidiniai skirti ne tik architektūros ar urbanistikos studentams – jie bus naudingi visiems, kuriuos domina miestų planavimas, gyvenamosios aplinkos kokybė, darni plėtra ir teritorijų vystymo vizijos. Leidiniuose nagrinėjami tokie klausimai kaip viešųjų erdvių kūrimas, urbanistinių procesų analizė, miesto teorijos, istorinė ir šiuolaikinė miestokūra.

Visos knygos išleistos VILNIUS TECH  ir yra nemokamai prieinamos universiteto bendruomenei. Knygas galite skaityti elektroniniu formatu arba pasiskolinti spausdintą versiją:

Gyvenviečių sistema Lietuvoje: pokyčiai ir perspektyvos pagal bendruosius planus
Pranas Aleknavičius, Marija BurinskienėKnygoje apibūdinta miestų ir kaimo gyvenviečių vystymosi Lietuvoje raida, pateikti trumpi stambiųjų gyvenviečių aprašai. Išdėstyti bendrojo teritorijų planavimo pagrindai ir urbanistinės plėtros sąlygos, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano pagrindiniai sprendiniai bei gyvenamųjų vietovių sistemos optimizavimo galimybės šalyje ir savivaldybėse. Knyga orientuota į teritorijų planavimo, žemėtvarkos, urbanistikos specialistus, kurie rengia realius teritorijų planavimo dokumentus, strateginius planus, erdvinio planavimo galimybių studijas. Iš šios knygos skaitytojai gebės pasisemti patirties, praktinių sprendimų, realių skaitinių reikšmių, kurios susistemintos ir suprantamai pateiktos. Knygoje pateikiami realių teritorijų planavimo dokumentų Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano 2030, Birštono savivaldybės ir Birštono kurorto bendrųjų planų pavyzdžiai, kurie padės specialistams ir studentams susipažinti su jų rengimu bei panaudoti patirtį savo naujuose darbuose. Knyga paremta holistiniu požiūriu į aplinką, joje perteikiamas darnios aplinkos ir gyvenimo kokybės, tolygaus Lietuvos teritorijos, jos regionų vystymo siekis, nykstančius kaimus ir jų infrastruktūrą kompensuojant geru susisiekimu tarp tolimesnių gyvenviečių, taip siekiama suteikti gyventojams reikalingas socialines viešąsias paslaugas.
Architektūra ir kontekstai 2019. Apleistų pramonės teritorijų konversija Šefilde
Dalia DijokienėXXI amžius kelia daugybę iššūkių, kurie įvairių sričių specialistus verčia peržengti „komforto zonos“ ribas. 2019 m. prasidėjęs naujas vientisųjų Architektūros studijų programos modulis „Architektūra ir kontekstai“ studentams suteikia galimybę išgyventi netikėtas patirtis, kurios gali atsirasti nepažintuose kultūriniuose, socialiniuose, geografiniuose kontekstuose. Kursinio projekto metu vykstama į kokią nors užsienio šalį ir projektas rengiamas nepažįstamame mieste. Studentai taip pat turi galimybę pasirinkti alternatyvą – kursinį projektą rengti arba Architektūros, arba Urbanistikos katedroje. Knygoje pristatoma Urbanistikos katedros kuruojamo modulio metodinė medžiaga, skirta urbanistinio projektavimo etapams, principams ir metodams apžvelgti. Leidinys iliustruojamas 2019–2020 mokslo metais rudens semestre Šefilde rengtu projektu – pateikiamos išvykos akimirkos, atliktos pasirinktos teritorijos urbanistinės analizės, visų studentų bendrai sukurta teritorijos formavimo urbanistinė architektūrinė koncepcija, 14 detalizuotų koncepcijos fragmentų ir galutinis projekto pristatymas. Leidinys skirtas ketvirto kurso architektūros studentams, tačiau sudominti turėtų ir jaunesnius bei ne tik architektūrą studijuojančius. Kitų specialybių studentus ir specialistus taip pat turėtų suintriguoti iššūkis ir patiems pasinerti į nepažintus pasaulius.
Urbanizacija: procesai, problemos, planavimas, plėtra
Pranciškus Juškevičius, Marija Burinskienė, Gražvydas Mykolas Paliulis, Kristina GaučėUrbanizacija – istorinis gyventojų koncentracijos miestuose reiškinys nuo pat miesto atsiradimo laikų. Miestas, ypač stambus, yra psichologiškai patrauklus kaip civilizacijos idealas kaimų, miestelių gyventojams. Šiandienė urbanizacija yra fenomenas: iš dalies nevaldomas, kartu su pramonės, susisiekimo, informacinių technologijų raida įgyjantis vis naujas – suburbanizacijos, miesto ir kaimo asimiliacijos ir kitas formas, keičiantis gyvenimo sąlygas ir būdą, žmonių santykius, sėslumą. Kiekviena šalis ir miestas identifikuoja unikalias urbanistines problemas, skirtingai interpretuoja jų sprendimo būdus nuo darniosios plėtros principų iki estetinių veiksnių prioriteto. Urbanistikos sąvoka atsirado XX a. pradžioje, šiandien ji suprantama kaip mokslas ir praktinė veikla – priemonė, padedanti paveikti urbanizacijos raidą tinkama kryptimi. Globalia prasme tam taikomos oficialios koncepcijos, šalies ir miesto mastu – urbanistinės politikos, urbanistinio planavimo dokumentai. Urbanistika susijusi su miesto sociologijos, demografijos, ekonomikos, taikomosios matematikos ir informatikos, inžinerijos ir kitokiomis žiniomis, metodais, idėjomis; didelė visuomenės ir politikų įtaka. Vadovėlio tikslas – padėti susigaudyti plačiame, painiame ir prieštaringame nuolat kintančiame lauke, rasti pagrindinę urbanistikos liniją ir jos alternatyvų veiksnius, ugdyti sisteminį mąstymą, kompromisinių sprendinių supratimą, skatinti gebėjimus diskutuoti, sudaryti savarankiškų studijų prielaidas. Urbanistika Lietuvoje slepiama po teritorijų ar miestų planavimo, kraštotvarkos skraiste, nėra terminų sistemos.Todėl labai svarbu susipažinti su ilgą šios srities patirtį turinčiomis rinkos ekonomikos šalimis.

Vadovėlis skirtas tų universitetų studentams, kurių studijos susijusios su urbanizacijos ir urbanistikos problematika, taippat planavimo ir projektavimo įmonių bei savivaldybių darbuotojams, politikams.

Miestas ir protas: urbanistinės teorinės refleksijos XX a. Vakaruose
Almantas SamalavičiusMonografijoje analizuojama praėjusio amžiaus urbanizacijos procesų ir mąstančio proto bei vaizduotės sąsajos ir sąveikos. Autorius nekelia sau uždavinio išsamiai ir nuosekliai aptarti visų svarbesnių teorinių miesto bei nūdienos urbanizacijos procesų refleksijų ar urbanistinio mąstymo vingių. Siekta išsamiau aptarti svarbiausias, reikšmingiausias, didžiausią poveikį urbanistikos profesionalų ir visuomenės sąmonei padariusias praėjusio amžiaus moderniojo miesto sampratas ir solidžiausias kritiškas urbanizacijos refleksijas, išryškinti šiose mąstymo projekcijose slypintį tolesnių miestokūros idėjų ir tendencijų potencialą, nušviesti ir išanalizuoti destruktyvaus urbanistinio mąstymo ištakas ir pavojingą ideologiją skleidusias urbanistines koncepcijas, pirmą kartą Lietuvos urbanistikos istorijos ir teorijos kontekste pateikti išsamesnį praėjusio amžiaus miesto teorinių refleksijų mentalinį žemėlapį. Monografija skirta tyrinėjantiems bei studijuojantiems įvairialypę teorinę ir istorinę moderniojo miesto problematiką urbanistams, architektūrologams, menotyrininkams, miesto sociologams, architektams, taip pat visiems, kurie domisi šiuolaikinės miestokūros tematika.
Nuo urvinio būsto iki šiuolaikinio megalopolio
Jurgis VanagasJurgis Vanagas – architektas urbanistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius emeritas, Nacionalinės premijos laureatas, Lietuvos nusipelnęs architektas, Baltarusijos architektūros akademijos užsienio narys akademikas, daugelio tarptautinių organizacijų, plataus masto urbanistinių programų dalyvis. J. Vanago mokslinių interesų sritis – urbanistikos teorija, miestų ir regionų planavimas, miesto sociologija, gyvenamosios aplinkos formavimas, architektūros kritika ir publicistika. Dalyvavo pasauliniuose kongresuose, konferencijose, skaitė paskaitas JAV, Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje. Kelių Lietuvos miestų bendrųjų planų autorius, dalyvavo rengiant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, sudarė Vilniaus miesto teritorinės plėtros koncepcijos variantą. Vilniaus ir Kauno dvimiesčio urbanistinės jungties kūrimo iniciatorius, jos rėmėjų draugijos pirmininkas. Yra tapęs ne vieno urbanistinio ir architektūrinio konkurso prizininku. J. Vanagas daug metų redagavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos leidžiamą žurnalą „Urbanistika ir Architektūra“. Parengė monografijas, vadovėlius aukštosioms mokykloms „Miesto sociologijos pagrindai“, „Miesto teorija“, „Urbanistikos pagrindai“ (du pastarieji premijuoti vadovėlių konkursuose). Yra parašęs daugiau kaip 300 straipsnių, išspausdintų 12 kalbų. Lietuvos Atgimimo sąjūdžio remiamas 1990 m. buvo išrinktas Vilniaus miesto tarybos nariu, apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, Lietuvos architektų sąjungos Architektūros riterio kryžiumi, Kauno miesto „Santakos“ Garbės ženklu.
Urbanistikos pagrindai
Jurgis VanagasVadovėlyje rašoma apie miestų ir teritorijų tipologiją, jų sandarą, planavimą, apie šio proceso įgyvendinimą ir valdymą. Pateikiama žinių apie užsienio ir Lietuvos urbanistines doktrinas, jų evoliuciją ir aktualijas, ryšį su Europos Sąjungos ir Baltijos jūros regiono teritorinėmis programomis. Gale įdėtas išsamus urbanistinių terminų ir sąvokų žodynėlis. Vadovėlis skirtas Lietuvos aukštosioms mokykloms, rengiančioms urbanistus, teritorijų, kraštovaizdžio planuotojus, kraštotvarkos specialistus, taip pat toms, kurių mokymo planuose urbanistika, miestų, regionų, teritorijų planavimo disciplinos įtrauktos kaip privalomosios arba pasirenkamosios.

Pasiskolinti knygas į namus galite per VILNIUS TECH Virtualiąją bibliotekąGavę pranešimą apie paruoštą užsakymą, atvykite pasiimti leidinių į nurodytą vietą: Centrinę biblioteką (I a. holas) ar skaityklą fakultete.

Prieiga prie visateksčių elektroninių knygų galima tik iš VILNIUS TECH kompiuterių tinklo.

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau