Stojantiesiems

VILNIUS TECH SKAITO mokslas: Kūrybinių bendrijų licencijos ir generatyvinis dirbtinis intelektas

Lapkričio 17, 2023
Kūrybinės bendrijos (angl. Creative Commons, CC) yra tarptautinė pelno nesiekianti organizacija, kuri pasiūlė Kūrybinių bendrijų licencijas (angl. Creative Commons Licences, toliau tekste – Kūrybinių bendrijų licencijos arba CC licencijos). Šios licencijos numato pakartotinio kūrinių naudojimo palengvinimą ir suderinamumą tarp autorių teisių paisymo ir interneto teikiamų galimybių vartotojams, o CC licencijų taikymą taip pat skatina atvirąją prieigą palaikančios institucijos. 

Autoriai, formuodami Kūrybinių bendrijų licencijas savo kūriniams, suteikia vartotojams tam tikras savo intelektinės nuosavybės naudojimo teises. Šios teisės yra apibrėžiamos sąlygomis, kurias parenka patys autoriai. Jungiant keturias sąlygas, galima gauti 6 skirtingus Kūrybinių bendrijų licencijų tipus. Išsamiau apie CC licencijų tipus sužinosite čia Kūrybinių bendrijų licencijų formavimas, atsakant į klausimus ir pasirenkant tinkamas licencijos sąlygas arba savybes čia

Kalbant apie CC licencijas ir generatyvinio dirbtinio intelekto (ChatGPT, MidJourney ir kt.) sukurtą turinį, kyla nemažai klausimų ir iššūkių. Generatyvinis dirbtinis intelektas – tai dirbtinio intelekto technologija, kuri leidžia kurti įvairių tipų turinį, įskaitant tekstą, vaizdus, garso įrašus. Vienas iš pagrindinių CC licencijų principų yra autorystės pripažinimas, t. y. autorystės nurodymas pirminiam autoriui. Generatyvinio dirbtinio intelekto kontekste nustatyti autorystę gali būti sudėtinga. Jei yra ženklus žmogaus indėlis į kūrinio kūrybą, jis gali būti laikomas autoriumi ir atitinkamai gali būti taikoma CC licencija. Tačiau jei dirbtinis intelektas veikia savarankiškai, o žmogaus indėlis yra minimalus, kyla klausimų dėl žmogaus indelio į kūrybą masto. Taip pat, naudojant generatyvinį dirbtinį intelektą, kyla etinių klausimų, įskaitant tokius aspektus kaip skaidrumas, atskaitomybės ir teisingumas. Kūrėjai, taikantys CC licencijas dirbtinio intelekto generuojamam turiniui, turėtų žinoti apie šiuos etinius aspektus, o teisines sistemas gali tekti patobulinti, kad būtų galima spręsti unikalius dirbtinio intelekto keliamus iššūkius. Kūrybinės ir dirbtinio intelekto bendruomenės aktyviai diskutuoja bei kuria licencijų taikymo generatyvinio dirbtinio intelekto produkcijai standartus. Bendromis pastangomis rengiamos gairės, kurios ateityje turėtų padėti sprendžiant sudėtingus autorystės, licencijavimo klausimus, susijusius su dirbtinio intelekto generuojamu turiniu.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau