VILNIUS TECH SKAITO vasarą: kultūros ir miestai puslapis po puslapio

„Kinrožės žiedas“ – tai jaunos merginos Kambili augimo istorija, kuri vyksta politinio perversmo krečiamoje Nigerijoje. Iš pažiūros idealioje, religingoje šeimoje slepiasi tėvo smurtas ir kontrolė. Mergina lėtai atranda kitokį – laisvesnį, intelektualesnį – gyvenimą pas savo tetą Ifeomą. Knygoje meistriškai susipina šeimos drama, religijos įtaka, politinė aplinka ir kultūriniai skirtumai tarp miesto ir kaimo. Tekstas kupinas jutiminių detalių, igbo kalbos žodžių ir giliai žmogiškų klausimų apie laisvę, tikėjimą ir asmenybės formavimąsi.
Chimamanda Ngozi Adichie – viena garsiausių šiuolaikinių Nigerijos rašytojų. Gimė 1977 m., augo universiteto miestelyje Nsukoje, kur jos tėvai dirbo akademinį darbą. Studijavo JAV, garsėja ne tik savo romanais, bet ir įtakingomis kalbomis apie feminizmą, tapatybę, kolonializmą. Jos kūryba pasižymi jautriu politinių ir kultūrinių reiškinių vaizdavimu per asmenines istorijas.

Rūta ir Ralfas – treji metai pora be įsipareigojimų. Gyvena skirtinguose Vokietijos miestuose, mėgsta kartu keliauti. Po ilgo išsiskyrimo jiedu išsiruošia savaitei į užmirštą viduramžių piligrimų kelią netoli Berlyno. Rūta labiausiai trokšta kurti šeimą ir tapti mama, Ralfas – likti laisvu keliautoju ir rašyti knygas. Kelias sujaukia jausmus, pažadina prisiminimus, atveria tai, ką jie patys ilgai slėpė nuo savęs, priverčia pergalvoti troškimus. Kiekviename žingsnyje Rūtą lydi ne tik Ralfas – kartu mintyse keliauja ir mama, sesuo, ir buvęs sužadėtinis, ir kiti praeities šešėliai.
Psichologinis romanas įtaigiai atskleidžia skirtingus lietuvės ir vokiečio pasaulius, Rūtos šeimos istoriją nepriklausomybę ką tik atkovojusioje Lietuvoje, itin sudėtingus santykius su seserimi ir tai, kaip vienas žmogus gali sugriauti visų artimųjų gyvenimus.

Lina Ever (Neverbickienė) – žurnalistė, rašytoja, gidė po Berlyną, pėsčiųjų žygių Vokietijoje organizatorė. Gimė ir užaugo Panevėžyje, 20 metų gyveno Vilniuje, jau daugiau nei dešimt – su vyru ir jauniausiu sūnumi Berlyne. Straipsnių, reportažų ir esė autorė, bendradarbiauja su portalu 15min.lt, kultūros leidiniu „Literatūra ir menas“, gyvenimo būdo žurnalais, rašo apie Berlyno istoriją bei kultūrinį gyvenimą, itin mėgsta keliones pėsčiomis.

1506-aisiais jauną, bet jau didžiai pagarsėjusį skulptorių Mikelandželą sultonas Bajazitas II pakviečia į Konstantinopolį suprojektuoti tiltą per Aukso Ragą. Prieš tai atmetęs Leonardo da Vinčio piešinį, sultonas per savo pasiuntinius Mikelandželui pažada ne tik didžiulius turtus, bet ir nemirtingą šlovę: „Jūs pranoksite jį šlove, jeigu sutiksite, nes jums pavyks ten, kur nepavyko jam, ir jūs padovanosite pasauliui neprilygstamą paminklą, tokį kaip jūsų „Dovydas“.
Šiek tiek padvejojęs, Mikelandželas palieka Romą ir nebaigtą taip netikusiai su juo besielgiančio karingojo popiežiaus Julijaus II antkapį. Atvykęs, jis ima tyrinėti tolimą ir nuostabą keliantį Osmanų pasaulį, kiauras dienas piešia, apžiūrinėja miestą, jo architektūrą. Ir, besikamuodamas prie tilto eskizų, nejučia pasineria į draugystės, aistros, intrigų kupiną rūmų gyvenimą.
Romanas „Kalbėk jiems apie mūšius, karalius ir dramblius“ iš atskirų detalių į vieną mozaiką sudeda fikcinę kuriančio menininko kelionę į Konstantinopolį ir ieško atsakymų į amžinus klausimus: kas yra kūryba, kodėl pasakojamos istorijos ir kodėl nepailstamai statomi tiltai tarp krantų, miestų ir civilizacijų.

Mathias Enard (Matijasas Enaras, g. 1972) – vienas garsiausių šių laikų prancūzų rašytojų. Studijavo persų ir arabų kalbas, ilgai gyveno Artimuosiuose Rytuose ir Barselonoje. Anksčiau lietuviškai pasirodė šie jo romanai: „Kompasas“ („Baltos lankos“, 2019), apdovanotas Goncourtʼų premija (2015) ir nominuotas „Man Booker International” premijai (2017), ir „Vagių gatvė“ („Baltos lankos“, 2020). Romanas „Kalbėk jiems apie mūšius, karalius ir dramblius“ 2010 m. apdovanotas licėjaus mokinių Goncourt’ų literatūros premija.

Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisoma. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį.
Tai meditatyvus, poetiškas, asmeniškas, o drauge drąsus, aštrus ir tiesus pasakojimas apie tai, ką reiškia būti žmogumi – moterimi, partnere, drauge – šiuolaikiniame pasaulyje, kur vienu metu egzistuoja vidinės ir išorinės sienos, bet mes gebame gyventi taip, lyg jų nebūtų.
Akvilina Cicėnaitė-Charles – rašytoja, vertėja, literatūros premijomis apdovanota šešių knygų paaugliams ir dviejų romanų suaugusiesiems autorė, religijų studijų mokslų daktarė. Gyvena ir kuria Australijoje, Sidnėjuje.

Jurgos Ivanauskaitės romano „Sapnų nublokšti“ veiksmas vyksta Neten arba Mažojoje Šambaloje. Pro akis praplaukia daugybė po Himalajus besiblaškančių įvairiausio plauko klajūnų.
Fatališkasis veikėjas Tenvaras Ošaras atlieka dievų jam skirtą misiją – ieškoti pražuvėlių ir sugrąžinti į Šambalą bent vieną lietuvį. Šiame romane autorė atveria slapčiausias žmogaus sielos kerteles – ironiškai, sarkastiškai, tačiau su pagaila ir supratimu.

Kevinas J. Lynchas – britų diplomatas, kurio gyvenimas primena visai ne oficialaus valstybės atstovo, biografiją, o nuotykių romaną. Viskas prasidėjo Londone, Užsienio reikalų ministerijoje. Toliau – NATO būstinė Briuselyje, Bangladešas, Irakas, Šveicarija, Alžyras, Senegalas, Seišeliai, Saudo Arabija, Gana, Pakistanas, Rusija, JAV, Naujoji Zelandija ir net Pitkerno salynas – vienintelė britų užjūrio teritorija Ramiajame vandenyne. Sudėtingi uždaviniai, kuriuos teko spręsti ir misijos, kurias teko vykdyti, kraustymosi problemos, kova su ožkomis ir šaldiklio su britų karališkosios šeimos krauju gelbėjimas – net nepagalvotumėte, su kokias dalykais tenka susidurti diplomatinėje tarnyboje. Ir dar. Viena iš labai svarbių Kevino J. Lyncho gyvenimo stotelių buvo ir Vilnius tolimais 1994 metais. Iš jo jis išsivežė ne tik lietuvę žmoną, bet ir daugybę įspūdžių apie lietuvių gyvenimo būdą pačioje Nepriklausomybės pradžioje.

„Nediplomatiški diplomato memuarai“ – proga pažiūrėti į diplomato gyvenimo užkulisius. Ir ne tik. Čia galima sužinoti, kokios yra diplomatinės institucijos ir ką jos veikia, ką reikėtų daryti ir ko nedaryti per diplomatinius priėmimus ir kodėl geriau saikingai vartoti nacionalinius įvairių šalių patiekalus. Visa tai papasakota ne tik pamokomai (kaip nesielgti), lavinančiai (apie Pitkerno salyną sužinosite daugiau, nei kada nors norėjote), bet ir nepaprastai juokingai.

Tvarkingas trijų aukštų namas apsnūdusiame Tel Avivo priemiestyje atrodo tikra ramybės oazė. Čia gyvena pavyzdingos šeimos, prie laiptinės žaliuoja gražiai apkarpyti krūmai ir stovi tvarkingai surikiuoti dviračiai, o už butų durų tvyro kone kurtinanti tyla.

Pirmame aukšte gyvenantis Arnonas sugalvoja, kaip išsiaiškinti jam ramybės neduodančio nutikimo aplinkybes, tačiau patenka į savo paties suregztas pinkles. Suvokdamas, kad priėjo liepto galą, jis beviltiškai ieško išeities. Antrame aukšte gyvenanti Chanė priima į savo namus netikėtai ant slenksčio išdygusį vyro brolį, įklimpusį į nešvarius reikalus. Vis dėlto jųdviejų susitikimas padeda jai išsilaisvinti iš baimės gniaužtų. Trečiame aukšte gyvenanti teisėja Dvora išžengia iš savo su velioniu vyru susikurto saugaus pasaulėlio, prisijungia prie jaunimo demonstracijų ir jose susipažįsta su paslaptingu vyriškiu, kurio tikslas – suartinti ją su seniai nutolusiu sūnumi. Tik ar gali pasitikėti buvusiu žvalgybininku?

Kas iš tiesų slypi už idiliško Izraelio vidurinės klasės kuriamo fasado? Įžvalgus žmonių santykių narpliotojas Eshkol Nevo rašo apie dalykus, kurie garsiai neaptarinėjami, nors jie nepaliauja graužę jo herojų iš vidaus.

Eshkol Nevo (g. 1971) – vienas populiariausių šiuolaikinių Izraelio rašytojų. Jo knygos Izraelyje tapo bestseleriais, yra gausiai verčiamos į užsienio kalbas. Debiutinis autoriaus romanas apdovanotas Nepriklausomos leidėjų asociacijos (IBPA) „Aukso prizu” ir įtrauktas į Jungtinės Karalystės „Independent” užsienio literatūros premijos ilgąjį sąrašą. Romanui „Trys aukštai” Izraelio leidėjų sąjunga skyrė platinos vardą, t. y. jo parduota per 40 000 egzempliorių, o žymus italų režisierius Nanni Moretti sukūrė Kanuose ovacijų sulaukusį filmą.

Tahiras Shahas (g. 1966 m.) – Londone gimęs anglų-afganų kilmės rašytojas, keliautojas ir dokumentinių filmų kūrėjas. Užaugęs diplomatų ir intelektualų šeimoje, 2003 metais paliko Jungtinę Karalystę ir persikėlė į Maroką, Kasablanką, kur iki šiol su šeima ir gyvena. Tahiras Shahas yra parašęs devynetą knygų, paremtų keliaujant įgyta patirtimi, jo dokumentiniai filmai rodomi per National Geographic Channel, The History Channel.
Vaikystėje autorių žavėjo tėvo pasakojimai apie Maroką, apie senelį, kuris paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Tanžere. Ieškodamas vietos, kur svarbiausia – šeima ir laisvė, kur nėra europietiško smulkmeniškumo ir saugumo, kur galima būti savimi ir kur viskas nutvieksta išsiilgtos saulės, o ne persmelkta angliškos drėgmės, Tahiras Shahas leidžiasi į avantiūrą. Įsigyja nepaprastai žavų, bet apgriuvusį namą Dar Kalifa – kalifo rūmus – Kasablankoje, išsiveža žmoną, mažą dukrytę ir trijų savaičių sūnelį ir pradeda naują gyvenimą. Tačiau jis nė nenumanė, kad nuostabiuose kalifo rūmuose jo lauks tarnai, kurie tvarkys šeimininko gyvenimą savaip, gausybė džinų, kuriems išvaikyti reikės daugybės egzorcistų… Kad Maroke viskas kitaip – kitos tradicijos, kiti papročiai, kitoks laiko suvokimas ir žmonių elgesys. Niekuo negalima tikėti, niekas nėra toks, koks atrodo. Rausvas glitėsis ant kambario sienos, pasirodo, yra paslaptingas sėkmę nešantis ženklas, o geriausi staliai… bepirščiai. Tahiras Shahas atkakliai stengiasi prisijaukinti Maroką, Kasablanką ir kalifo rūmus, o skaitytojui telieka pripažinti, kad nieko juokingesnio ir labiau jaudinamo už tas pastangas jam nėra tekę girdėti. Daugybė nuostabiausių istorijų – apie knygų siuntą iš Anglijos, apie vėžlio pirkimą, džinų išvarymą, plytelių klojimą – rytietiškai puošnios kaip tūkstantis ir viena naktis, išmintingos ir juokingos. Tai knyga, kurią skaitant Maroko saulė nejučia nušvis kiekvieno gyvenime.

Vakariečiai mato tik bjaurastį, o prieš miesto paslaptis užmerkia akis. Mato tik elgetas, luošius, griūvančius pastatus, o nepaprastą išradingumą pražiopso. […] Tereikia čia pagyventi, ir paaiškės, kad visiškas chaosas iš tikrųjų yra pakankamai tvarkingas.

Tahiras Shahas (Tahiras Šahas, g. 1966 m.) – Londone gimęs anglų-afganų kilmės rašytojas, keliautojas ir dokumentinių filmų kūrėjas. Užaugęs diplomatų ir intelektualų šeimoje, 2003 metais paliko Jungtinę Karalystę ir persikėlė į Maroką, Kasablanką, kur iki šiol gyvena su šeima. Tahiras Shahas yra parašęs ne vieną dešimtį knygų, paremtų keliaujant įgyta patirtimi. Lietuvos skaitytojai jau turėjo progą įsitikinti kritikų liaupsinama jo pasakojimo meistryste – romanai „Timbuktu”, „Kalifo rūmai”, „Tūkstančio ir vienos nakties šalyje”, „Kelionės su pačiu savimi” sulaukė didžiulio susidomėjimo.

„Mago mokinys“ – tai pasakojimas apie vakariečio klajones, gyvenimą ir patirtis Indijoje, pažintį su šalimi, kurios kasdienybė netelpa į racionalumo rėmus, kur kiekviena diena persmelkta neįmanomybės.

Dar vaikystėje Tahiras Shahui nusišypsojo laimė sutikti iliuzionistą iš Šiaurės Indijos. Susižavėjęs jo pasakojimais bei nepaprastais triukais, vyras net prabėgus dvidešimčiai metų nepaliauja puoselėti svajonės išmokti Indijos magijos paslapčių. Galiausiai jis nusprendžia palikti ramų ir patogų gyvenimą Londone ir leistis į kelionę po Indiją, ieškodamas žymiausio šio krašto mago.

Pasakodamas apie savo klajones tūkstančius veidų turinčioje Indijoje, Tahiras Shahas suteikia galimybę apčiuopti dalelę šios šalies filosofijos ir gyvenimo būdo, išvysti pulką neįsivaizduojamų personažų, ryškiausiai atspindinčių Indijos kultūrą. Čia žmonės geba ryti akmenis ir laikinai apmirti, versti vandenį benzinu ar tiesiog būti dievu puse etato. Girtų dramblių gaujos, siaubiančios kaimus, kūdikių nuoma ir perukų verslu besiverčiančios šventyklos – tik menka dalis Tahiro Shaho aprašomos Indijos kasdienybės, kurioje gyvenimas visuomet keliauja koja kojon su mirtimi, kur atsitiktinumas – pasaulio variklis.

„Mano graikiška vasara“ – tai istorija apie vyrą, įsimylėjusį moterį, Graikiją ir svajonę.
Tomas Stounas tik vienai vasarai atkeliavo į Graikiją pabaigti rašyti romano ir joje liko dvidešimt dvejus metus. Patmo saloje jis pamilo Danielę, gražią dailininkę iš Prancūzijos.
Po septynerių idiliškų metų juodu palieka Patmą ir išvyksta į Kretą, tačiau patmietis draugas Teologós netrukus pasiūlo grįžti ir išsinuomoti jo taverną. Tomas ryžtasi rizikuoti – sutinka vieną sezoną tapti tavernos nuomininku. Žmona jį perspėja nepamiršti senojo graikų posakio: „Saugokis graikų, atnešančių dovanas.”
Danielė ne veltui įspėjo. Tomas greitai supranta, kad Teologós jau nebe draugas, o konkurentas. Jis susiduria su graikų verslumo, derėjimosi ypatumais ir kultūriniais skirtumais. Tačiau nenuleidžia rankų. Nepasiduoti padeda mylima žmona, gardūs valgiai ir Patmas.
Pagardintas receptais, tokiais kaip vištiena su retsinos padažu ar puikiąja musaka, romanas „Mano graikiška vasara” yra ir meilės, ir nuotykių istorija, ir įtraukiantis vasariškas pasakojimas kelionių ir gero maisto mėgėjams.