Stojantiesiems

VILNIUS TECH stiprina inžinerinį ugdymą Lietuvos mokyklose: kursus baigė pirmieji mokytojai

Liepos 8, 2025
2025 m. sausį startavusi nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo programa „Inžinerinės technologijos: dalykinių kompetencijų stiprinimas“ baigta pirmąją liepos savaitę – nuo šių metų rugsėjo mokytojai įgytas žinias jau taikys savo pamokose.

Pirmoji mokymus baigusi mokytojų grupė

Programa skirta 5–12 klasių mokytojams, kurie dėsto ar integruoja inžinerinius mokslus į ugdymo turinį, domisi moderniomis technologijomis ir turi patirties STEAM srityje. Dalyviai kursų metu (10 kr., 270 akad. val.) gilino žinias aplinkos, elektronikos, energetikos, mechanikos, transporto, statinių inžinerijos, robotikos ir mechatronikos srityse. Šioje programoje gali dalyvauti įvairių dalykų mokytojai: inžinerinių technologijų, technologijų, matematikos, fizikos, IT ir kt.

Dalyviai iš visos Lietuvos

Programą baigė 18 mokytojų iš Alytaus, Jonavos, Kauno, Panevėžio, Švenčionių, Šiaulių, Šalčininkų r., Tauragės ir Vilniaus. Jie ne tik mokėsi, bet ir kūrė planus, kaip stiprinti inžinerinį ugdymą (formalųjį ir neformalųjį) savo mokyklose.

Kai kurie mokytojai dalyvavo ir VILNIUS TECH nuotolinės ugdymo platformos „Ateities inžinerijos“ iššūkyje bei šių metų gegužę su mokiniais universitete pristatė projektus.

„Programa padėjo mokytojams susiburti, stiprinti dalykines kompetencijas mokymuose, dalintis patirtimi tarpusavyje, semtis įkvėpimo iš universiteto dėstytojų ir didžiulę pedagoginio darbo patirtį turinčių lektorių. Tikiu, kad pirmoje grupėje besimokiusių mokytojų bendradarbiavimas tęsis ir toliau“, – teigia VILNIUS TECH Edukacinių kompetencijų grupės vyriausioji specialistė dr. Kristina Viršulienė.

Intensyvūs mokymai ir praktika

Per 7 mėnesius intensyviuose 270 akad. val. mokymuose, iš jų 116 val. – kontaktiniuose užsiėmimuose VILNIUS TECH padaliniuose, mokytojai susipažino su modernia laboratorijų įranga, atliko praktinius darbus. Dalis užduočių buvo atliekama savarankiškai – mokytojai išbandė mokymuose įgytas žinias savo pamokose – su mokiniais gamino sklandytuvus, matavo triukšmo lygį mokyklos erdvėse, konstravo tiltų maketus, vėjo jėgaines ir kt.

„Didžiuojamės, kad kartu su dėstytojais sukūrėme virtualią mokymosi erdvę, kurioje mokytojai galėjo rasti visą reikiamą mokymosi medžiagą, idėjas mokinių projektams“, – pasakoja dr. K. Viršulienė

Praktiniai užsiėmimai 

Pirmieji egzaminai ir ateities iššūkiai

Pasak dr. K. Viršulienės, per dvejus metus naujo mokomojo dalyko – Inžinerinių technologijų – tarpinį egzaminą laikė per 200 vienuoliktokų, o šiemet pirmą kartą vyko ir valstybinis brandos egzaminas dvyliktokams.

„Kol kas trūksta aiškumo dėl bendrojo ugdymo programos įgyvendinimo ir pasirengimo egzaminams, tačiau ši nacionalinė programa padėjo mokytojams susiburti, drauge aiškintis, dalintis patirtimi ir atradimais“, – priduria Akademinės paramos centro vyr. specialistė.

Dalyviai ne tik gilino žinias, bet ir kūrė inžinerinio ugdymo planus savo mokykloms. Jie atliko praktines užduotis, išbandė mokymų medžiagą su mokiniais ir dalyvavo diskusijose apie ugdymo turinio tobulinimą.

Taip pat mokytojai aktyviai dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose, domėjosi naudojamomis medžiagomis, įranga, literatūros šaltiniais. Nors, kaip kaip tvirtina dalyviai, reikėjo ryžto mokytis bei pastangų derinti darbą, mokymąsi ir asmeninį gyvenimą, jie džiaugėsi įgyta patirtimi:

„Ačiū visiems dėstytojams, programos koordinatoriams ir visiems, kurie prisidėjo prie šios programos atsiradimo ir įgyvendinimo. Ačiū už palaikymą ir šviesą tunelio gale“, – dėkojo vienas iš mokytojų.

Praktiniai užsiėmimai 

„Studijuodamas programoje didžiausius iššūkius patyriau derindamas studijas su darbo ir asmeniniais įsipareigojimais – reikėjo gerai planuoti laiką ir išlaikyti motyvaciją. Taip pat iššūkiu tapo kai kurios sudėtingesnės temos, kurios reikalavo papildomo įsigilinimo ir savarankiško mokymosi.“

„Labai džiaugiuosi, kad atsirado tokia šauni žmonių grupė, kuri stengiasi padėti mokytojams įveikti visus sunkumus ir iššūkius dėstant mokykloje inžinerines technologijas. AČIŪ.“

„Ačiū už kokybišką jūsų darbą. Už paruoštą mokymų medžiagą. Mums tai bus gera paspirtis dirbant su mokiniais.“

Mokyti(s) padėjo profesionalūs dėstytojai

Mantas Makulavičius, VILNIUS TECH Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros laboratorijų vedėjas ir lektorius, mokytojams vedė užsiėmimus apie robotiką ir mechatroniką. Mokymų metu dalyviai susipažino su pagrindiniais robotikos komponentais – mikrovaldikliais, pavaromis, jutikliais.

Nuotoliniuose užsiėmimuose daugiausia dėmesio skirta teorijai ir programavimo pagrindams, o gyvų susitikimų metu mokytojai praktiškai dirbo su robotiniais ir mechatroniniais įrenginiais, mokėsi juos konstruoti, programuoti ir valdyti naudojant Arduino mikrovaldiklius.

„Buvo įdomu stebėti, kaip mokytojai, atsidūrę studento vaidmenyje, elgėsi labai panašiai kaip jų mokiniai: vieni – smalsūs ir įsitraukę, kiti – santūresni, bet kruopštūs, o kai kurie – labiau stebėtojai. Tai buvo naudinga patirtis ne tik jiems, bet ir man“, – pasakoja M. Makulavičius.

M. Makulavičiaus vedami užsiėmimai

Lektorius džiaugiasi, kad pavyko įtraukti ir studentus – kiekvienai mokytojų grupei buvo priskirti vienas ar du studentai, kurie padėjo mokytis. Tai buvo abipusė nauda: mokytojai gavo pagalbą, o studentai – vertingą patirtį mokant kitus.

„Inžinerinės technologijos mokyklose – itin svarbios. Jos leidžia mokiniams praktiškai susipažinti su šia sritimi, o tai labai padeda renkantis studijas. Tačiau vis dar trūksta aiškių gairių, kiek ir kokio gilumo žinių reikia mokykliniame lygyje. Reikia rasti pusiausvyrą tarp teorijos, praktikos ir mokinių amžiaus galimybių“, – pabrėžia lektorius.
 
VILNIUS TECH Metalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedros lektorė Giedrė Sandovič mokytojams vedė kursą apie struktūrines sistemas ir statinių inžineriją. Užsiėmimų metu buvo nagrinėjamos įvairios konstrukcijos – pastatai, tiltai, bokštai, jų schemos, naudojamos medžiagos, apkrovos ir poveikiai. Taip pat mokytojai susipažino su 3D modeliavimo ir konstravimo pagrindais.

„Mokytojai uždavė daug klausimų apie konstrukcijas, jų veikimą, apkrovų pasiskirstymą. Kai kurie net norėjo pabandyti apskaičiuoti įrąžas ar suprojektuoti elementą – to tikrai nesitikėjau. Tai buvo labai malonus atradimas“, – dalijasi lektorė.

G. Sandovič teigia, kad ši programa jai buvo ne tik galimybė dalintis žiniomis, bet ir pačiai augti.

„Labiausiai patiko atviras dalijimasis patirtimi. Mokytojai buvo ne tik susidomėję klausytojai, bet ir smalsūs tyrinėtojai. Aš pati išmokau pažvelgti į kai kuriuos dalykus iš naujos perspektyvos.“

Nauja inžinerinių technologijų mokytojų grupė mokymus pradės 2025 m. rugpjūtį ir mokysis iki 2026 m. kovo mėnesio.

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau