Universitetas
Naujienos ir įvykiai
VILNIUS TECH stiprina kosmoso technologijų testavimo pajėgumus

VILNIUS TECH stiprina kosmoso technologijų testavimo pajėgumus

Antano Gustaičio aviacijos institutas Naujienos - mano.vilniustech.lt Verslas VILNIUS TECH Naujienų portalas
Kovo 5, 2026

Lietuvos kosmoso technologijų įmonėms nebereikės vykti į užsienį, kad patikrintų, ar jų kuriama įranga veiks kosmoso sąlygomis. VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institutas (AGAI) įsigijo termovakuuminę kamerą, kuri leidžia testuoti ir kvalifikuoti aukštųjų technologijų sprendimus. Laurynas Šišovas, AGAI prodekanas, sako, kad ši infrastruktūra stiprina šalies kosmoso technologijų ekosistemą ir sudaro sąlygas verslui bei mokslui aukštesnės vertės projektus įgyvendinti Lietuvoje.

Anot L. Šišovo, infrastruktūra visų pirma sprendžia labai praktišką problemą: daug kas laboratorijoje ar „ant stalo“ veikia puikiai, tačiau realiomis kosmoso sąlygomis – vakuume ir esant staigiems temperatūrų pokyčiams – paaiškėja silpnosios vietos.

„Tokia įranga būtina, kai norime patikrinti, kaip realiomis kosmoso sąlygomis elgsis medžiagos, elektronika, mechaninės dalys ar prototipai. Vakuume ir temperatūrų cikluose pradeda atsirasti gedimų: šiluminės deformacijos, kontaktų problemos, medžiagų savybių pokyčiai, jautrumas mikroįtrūkiams ir pan. Kamera leidžia tai pamatyti anksti, dar prieš integruojant į brangų galutinį produktą ar kosminę misiją“, – pasakoja jis.

L. Šišovas detalizuoja, kad termovakuuminė kamera yra sandari testavimo sistema, kurioje specialiais siurbliais sukuriamas gilus vakuumas, o temperatūra valdoma taip, kad būtų galima imituoti šaltį ir šilumą – nuo maždaug –60 iki +120 °C – su kuriais įranga susiduria kosmose.

„Taip tikriname, ar prototipas arba posistemė veikia stabiliai tada, kai nebėra oro, t. y. nėra įprastos konvekcinės šilumos sklaidos, o temperatūra gali labai stipriai kisti“, – paaiškina prodekanas.

Investicija į kompetencijas

Anot L. Šišovo, VILNIUS TECH šią kamerą įsigijo norėdamas sustiprinti aerokosmoso krypties studijas ir tyrimus. Sprendimas susijęs tiek su ilgalaike strategija, tiek su augančiu poreikiu Lietuvoje turėti infrastruktūrą, leidžiančią atlikti kosmoso technologijų kvalifikavimo bandymus vietoje.

Baltijos šalyse panašią termovakuuminę infrastruktūrą turi Tartu universitetas. Tačiau, L. Šišovo teigimu, VILNIUS TECH atvejis yra išskirtinis tuo, kad ši infrastruktūra nuosekliai integruojama į aerokosmoso inžinerijos studijas ir leidžia studentams stiprinti praktines kompetencijas, bandyti pačių kuriamus prototipus, realiai patikrinti jų veikimą aplinkoje, artimoje kosmosui, o tyrėjams – atlikti bandymus Lietuvoje.

„Studentai gali dirbti su bandymo planavimu, bandymo režimais, matavimais ir rezultatų analize – t. y. su tuo, ko realiai reikia kuriant kosmoso technologijas, – akcentuoja L. Šišovas. – Kamera bus naudojama tiek studijų procese, tiek moksliniuose tyrimuose. Mūsų aerokosmoso inžinerijos magistrantai galės atlikti magistro darbo tyrimus, bandyti sukurtus prototipus ir vertinti jų veikimą sąlygose, artimose kosmosui – tai kelia jų praktinių gebėjimų lygį ir leidžia mokytis atliekant realius bandymus“.

Ir tyrimams, ir verslui

Pasak prodekano, moksliniuose tyrimuose AGAI jau vykdo darbus, kuriems tokia aplinka yra kritiškai svarbi. Pavyzdžiui, Europos kosmoso agentūros finansuojamame projekte tiriamos pjezoelektrinių medžiagų elektromechaninės savybės termovakuuminėje aplinkoje – aiškinamasi, kaip jos kinta vakuume ir temperatūrų cikluose. Institutas taip pat atlieka tyrimus pramonei, pvz., lazerinės komunikacijos sprendimus kuriančiai bendrovei „Astrolight“ mokslininkai atliko optinio ryšio terminalo tyrimą.

„Termovakuuminė kamera teikia labai aiškią praktinę naudą Lietuvos pramonei: įmonėms nebereikia vykti į užsienį vien tam, kad atliktų bandymus vakuume ir temperatūrų cikluose, ir nereikia pačioms investuoti į brangią, sudėtingos eksploatacijos infrastruktūrą. Vietoj to, jos gali kreiptis į VILNIUS TECH ir atlikti reikalingus tyrimus universitete – tiek atskirų komponentų, tiek viso prototipo ar posistemės lygmeniu, priklausomai nuo to, kokio etapo sprendimas yra kuriamas“, – naudotis infrastruktūra kviečia L. Šišovas.

Anot jo, tokia galimybė ypač svarbi ankstyvose technologijos stadijose, kai reikia greitai ir palyginti nebrangiai pasitikrinti rizikas: ar sprendimas išlaiko stabilų darbą vakuume, kaip elgiasi temperatūrų cikluose, ar neatsiranda gedimų dėl šiluminių deformacijų, medžiagų savybių pokyčių ar šilumos sklaidos ypatumų vakuume.

„Įmonėms tai reiškia trumpesnį kūrimo ciklą ir greitesnį perėjimą nuo prototipo prie patikimesnio, bandymais pagrįsto sprendimo. Be to, bendradarbiaudamos su universitetu, įmonės gauna ne tik paslaugą, bet ir inžinerinę kompetenciją: galime padėti suplanuoti bandymų logiką, parinkti matavimo taškus, apibrėžti, ką laikome sėkme, ir parengti aiškius bandymų rezultatus, kurie naudingi tolimesnei produkto iteracijai ar diskusijoms su partneriais. Taip universitetinė infrastruktūra tampa realiu įrankiu Lietuvos aukštųjų technologijų ekosistemai – kai testavimas, kompetencijos ir studijų procesas susijungia į bendrą sistemą“, – pabrėžia L. Šišovas.

Užtikrina tarptautinius standartus

Lietuvoje kuriamos kosmoso technologijos vis dažniau peržengia idėjų stadiją ir virsta realiais, rinkai paruoštais produktais. Prieš šešerius metus VILNIUS TECH absolventų įkurta AGAI startavusi lazerinės komunikacijos sprendimų UAB „Astrolight“ viena pirmųjų išbandė instituto įsigytą termovakuuminę kamerą. Įmonės vadovas Laurynas Mačiulis pasakoja, kad bendrovė kuria lazerinio ryšio sistemą – saugaus didelės spartos bevielio ryšio technologiją, kuri užtikrina ryšį tarp palydovų, tarp Žemės ir palydovų bei tarp objektų Žemėje tais atvejais, kai reikalingas patikimas, radijo trikdžiams atsparus, didelės spartos ir sunkiai aptinkamas ryšys.

„Tai kompleksinis produktas, kurį galime pasiūlyti rinkai tik įrodę, kad jis patikimai veikia kosmoso sąlygomis. Infrastruktūra, į kurią investavo VILNIUS TECH, yra būtina norint jį sertifikuoti ir kvalifikuoti skrydžiui į kosmosą“, – sako pašnekovas.

Jis pasakoja, kad veiklos pradžioje „Astrolight“ produkcijos bandymus atlikdavo už Lietuvos ribų, tačiau dabar produktą testuoti ir tobulinti galima naudodami AGAI termovakuuminę kamerą.

„Esame suinteresuoti atlikti visus būtinus bandymus ir įsitikinti, kad produktas atitinka keliamus reikalavimus. Tai, kad galime testavimą atlikti Lietuvoje, suteikia mums galimybę gerokai greičiau tobulinti sprendimus, taupyti laiką ir kaštus“, – pabrėžia pašnekovas.

L. Šišovas pasakoja, kad didžiajai daliai kosminės įrangos termovakuuminiai bandymai yra bazinis patikimumo patikrinimas, nes kosmose vakuumas ir temperatūrų pokyčiai yra neišvengiami.

„Ar jie privalomi – priklauso nuo misijos: rizikos lygio, klasės, kvalifikavimo etapo, kliento reikalavimų. Tačiau praktikoje be tokio testavimo retai apsieinama. Testai paprastai planuojami pagal tarptautinę kosmoso sektoriaus praktiką ir standartus (dažnai naudojami ECSS reikalavimai) bei konkrečius užsakovo reikalavimus“, – vardija pašnekovas.

Prodekano teigimu, VILNIUS TECH gali vykdyti bandymus pagal suderintą bandymų programą ir dokumentuoti rezultatus pagal reikalaujamą metodiką; konkrečią atitiktį visada užtikrina aiškiai aprašyta bandymų procedūra ir sėkmės kriterijai, suderinti su projekto ar užsakovo poreikiais.

Ekonominė nauda Lietuvai

L. Šišovas pasakoja, kad kosmosui skirti sprendimai turi atitikti dvi skirtingas „tikro gyvenimo“ fazes: pirma – atlaikyti paleidimą, kai veikia didelės dinaminės apkrovos, ir antra – stabiliai veikti jau kosmose, vakuume bei esant temperatūrų svyravimams. VILNIUS TECH turi abu šiems etapams reikalingus bandymų pajėgumus: įrangą, kuri leidžia imituoti pakilimo metu patiriamas dinamines apkrovas, ir termovakuuminę kamerą, kuri leidžia simuliuoti kosmoso aplinką.

„Toks derinys reiškia, kad universitetas gali atlikti kompleksinę prototipų ir posistemių patikrą vienoje vietoje – nuo tyrimų, kurie parodys, ar produktas išgyvens paleidimą, iki tokių, kurie atskleis ar jis veiks kosmose“, – teigia prodekanas.

Jo nuomone, ši infrastruktūra stiprina VILNIUS TECH patrauklumą tarptautiniuose projektuose, leidžia universitetui dalyvauti aukštesnės vertės konsorciumuose ir kuria prielaidas Lietuvoje plėtoti pažangias testavimo bei technologijų kvalifikavimo kompetencijas. L. Mačiulis pritaria, kad termovakuuminė kamera naudinga visam Lietuvos kosmoso technologijų sektoriui.

„Tokios infrastruktūros poreikis yra labai didelis. Ji reikalinga ne tik mums, bet ir kitoms kosmoso technologijų įmonėms bei startuoliams. Vienai įmonei tokią įrangą išlaikyti būtų per brangu, todėl daug efektyviau ja dalintis ir turėti galimybę visus reikalingus bandymus atlikti Lietuvoje“, – sako pašnekovas.

L. Šišovo nuomone, technologija svarbi ne tik moksliniu, bet ir ekonominiu aspektu.

„Moksliškai ji leidžia Lietuvoje vykdyti aukštesnio lygio taikomuosius tyrimus, susijusius su kosmoso aplinkos poveikiu medžiagoms ir sistemoms, ir kelti studentų bei jaunųjų tyrėjų kompetencijas iki tarptautinio lygio. Ekonomiškai – tai infrastruktūra, kuri mažina priklausomybę nuo bandymų užsienyje, sutrumpina kūrimo ciklus ir didina Lietuvos įmonių galimybes kurti patikimus aukštųjų technologijų produktus. Be to, tai stiprina VILNIUS TECH patrauklumą tarptautiniuose projektuose, kuria prielaidas Lietuvoje vystyti aukštesnės pridėtinės vertės testavimo bei technologijų kvalifikavimo kompetencijas bei gerinti šalies reputaciją kaip vietos, kur ne tik kuriamos idėjos, bet ir realiai kvalifikuojami sprendimai“, – sako prodekanas.