Stojantiesiems

VILNIUS TECH vyko „Ateities inžinerija“ 6-ojo sezono baigiamasis renginys

Birželio 5, 2023

Birželio 2 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) vyko nuotolinės ugdymo platformos „Ateities inžinerija“ (AI) Pavasario sesija. Jos metu buvo baigtas 6-asis, bene sėkmingiausias, AI sezonas – jo metu daugiau kaip 700 mokinių iš 43 mokyklų atliko ir sėkmingai pristatė 236 projektinius darbus 20-yje AI tematikų. Komandos, kurios negalėjo savo darbų pristatyti baigiamajame renginyje, tai atliko nuotoliniu būdu dar gegužės 30 d. 

Ketvirtadalis iš visų sesijos metu pristatytų darbų buvo pripažinti savo tematikų nugalėtojais arba laimėjo kitus prizus. Vienos iš aktyviausių gimnazijų šį sezoną – Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos, Kauno Jono Basanavičiaus, Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo, Klaipėdos Baltijos gimnazija ir kt. Labai svarbu ir tai, kad AI veiklose aktyviai dalyvavo ir progimnazijos – Šiaulių Dainų ir Salduvės.

Projekto koordinatorius dr. Henrikas Mykolaitis atkreipia dėmesį, kad tai, jog į  AI veiklas įsitraukia jauni mokiniai rodo, kad nuotolinės ugdymo platformos veikla turi perspektyvas plėstis ir kasmet pritraukti vis daugiau dalyvių. 

Pavasario sesijos metu, be projektinių darbų pristatymo ir konkurso, dalyvių bendravimo ir keitimosi patirtimi, buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp VILNIUS TECH ir Šiaulių inžinerijos gimnazijos. Ši gimnazija dalyvauja AI veiklose nuo pat platformos veiklos pradžios. 

Sesijos metu dalyviai klausėsi ir seminaro–diskusijos tema „Inžinerija STEAM ugdymo ekosistemoje“, kurioje dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Nacionalinės švietimo agentūros, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, Lietuvos inžinerijos pramonės asociacijos LINPRA atstovai, 10-ies Lietuvos savivaldybių administracijų atstovai ir mokytojai.
VILNIUS TECH, vystydamas AI platformos veiklą ir būdamas daugumos Lietuvos savivaldybių partneriu Tūkstantmečio mokyklų programoje, aktyviai dalyvauja realiai kuriant būsimų inžinierių ir novatorių ugdymo ekosistemą, tad įvykusi diskusija ir jos išvados bei pasiūlymai – dar vienas žingsnis siekiant užsibrėžtų tikslų.

„AI nebūtų sulaukusi tokio didelio moksleivių, mokytojų, švietimo įstaigų dėmesio, jeigu jos įkūrėjas – dr. Henrikas Mykolaitis – nebūtų į šią veiklą investavęs tiek daug savo jėgų ir atsidavimo. Būtent jo indėlis, vystant AI veiklas yra didžiausias, būtent dėl jo skirto laiko ir nepamatuojamo indėlio apie šią nuotolinio ugdymo platformą garsiai kalba ne tik politikai, bet ir kiti žymūs visuomenės veikėjai. Dėkoju jam už pagalbą ruošiant ateities kūrėjus“, – teigia VILNIUS TECH rektorius dr. Romualdas Kliukas.

Primename, kad nuotolinė ugdymo platforma AI skirta 7-12 klasių mokinių projektinei veiklai – ji siūlo ugdymo turinį, įrankius, nuotolines bei kontaktines konsultacijas, konkursus ir profesinio orientavimo renginius 20-yje šiuolaikinės inžinerijos tematinių sričių – nuo medijų ir finansų iki darniosios aplinkos, energetikos ir robotikos inžinerijos. Tai sudaro galimybes mokiniams atlikti projektinius darbus jų pačių pasirinkta tema. 

Darbams vadovauja mokytojai, padeda konsultantai – atitinkamų sričių profesionalai iš VILNIUS TECH. Būtent tokia projektinės veiklos organizavimo forma yra optimali šiuolaikinei švietimo sistemos situacijai, kai yra aiškus poreikis plėsti ir stiprinti integruotą taikomąjį STEAM dalykų ugdymą, tačiau mokytojų kompetencija tam, dažnu atveju, yra nepakankama. 

Inžinerija integruoja ir pritaiko visų kitų STEAM dalykų žinias praktiniam aplinkos problemų sprendimui, siūlydama mokiniams neribotą skaičių aktualių temų jų tiriamiesiems ir kūrybiniams darbams. Svarbu tai, kad bendras AI platformos projektinių darbų bruožas yra jų orientacija į pridedamąją vertę – visuomenei, verslui ir, žinoma, sau patiems.

Alekso Jauniaus nuotraukos.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau