VILNIUS TECH vyko tarptautinė konferencija „Aplinkos inžinerija“: dėmesys tvarumui ir inovacijoms

Šiandienos įvykis parodė, kad dalis bendruomenės į paskelbtą pavojų reaguoja vangiai arba visai nereaguoja. Norime patikslinti informaciją dėl saugaus elgesio, išgirdus apie pavojų: Gavus pranešimą apie tai, kad turite pasislėpti, nedelsiant judėkite į Universiteto pastatų (visuose rūmuose) saugiausias patalpas: rūsius, patalpas cokoliniuose aukštuose, patalpas be langų su tvirtomis dvigubomis sienomis, apatinius laiptinių aukštus, koridorius tarp auditorijų, kabinetų, bendrabučio kambarių – kuo toliau nuo langų ir durų. Paskaitas vedantys dėstytojai taip pat turi reaguoti operatyviai ir nuvesti studentus į saugią vietą. Įsijunkite LRT radiją tiesiogiai ir sekite programėles:  LT72  ir Vilniaus programėlę Kovas.  Tikrinkite pranešimus mobiliajame telefone. Nepasiduokite panikai, elkitės ramiai, nesinervinkite, susikaupkite ir nurimkite, perspėkite artimuosius, kaimynus. Nerekomenduojama eiti į lauką. Be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios/darbo vietos, nevaikščiokite gatvėmis ir atviromis teritorijomis. Atkreipkite dėmesį į telefonu gauto pranešimo svarbą („GELTONA" standartiškai reiškia, kad pavojus tikėtinas, bet dar nevyksta, „RAUDONA“ – slėptis nedelsiant). Visus padalinių vadovus prašome priminti savo komandoms instrukcijas, kaip elgiamės ekstremalių situacijų atveju ir patiems demonstruoti deramą pavyzdį, reaguojant greitai. Jei civilinės saugos signalas „Oro pavojus“ užklumpa gatvėje ar kitoje vietoje, kuo skubiau susiraskite priedangą (daubą, griovį ir pan.), požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpkite; Jei vairuojate, sustokite saugioje vietoje, kur esate pridengti iš viršaus (pvz., po tiltu ar stogu), ir likite transporto priemonėje. Kita svarbi informacija: Gavę nurodymą slėptis, įsivertinkite, ar per kelias minutes pasieksite artimiausią apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą priedangą. Jeigu ne, naudokitės kita esamo pastato saugiausia patalpa (rūsiu, patalpa cokoliniame aukšte ar kita patalpa be langų, su tvirtomis sienomis ir lubomis). Jeigu priedanga pasiekiama per trumpą laiką, apsirenkite ir skubėkite į ją. Su savimi pasiimkite dokumentus, pinigus, negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, turimas asmeninės apsaugos priemones, būtiniausių medikamentų, tualetinių reikmenų, nešiojamąjį radijo imtuvą ir atsarginių elementų, mobilųjį telefoną, kuriuo galėsite siųsti ir gauti pranešimus. Jei liekate namuose, imkitės apsaugos priemonių: užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, lipnia juosta ar kt. apklijuokite langų stiklus, įleiskite į vidų savo augintinius, būkite kambaryje be langų (jei toks yra) arba slėpkitės rūsyje ar kitoje priedangoje. Jeigu slepiatės rūsyje, apie tai praneškite kaimynams arba draugams, kad jus galėtų išgelbėti užgriuvus. Automobilyje įsijunkite radiją, klausykitės informacinių pranešimų ir rekomendacijų. Gavę nurodymą evakuotis ar išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms. Stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų. Pamačius neaiškios paskirties ar įtartinai besielgiantį droną: Nesiartinkite prie nukritusių ar pastebėtų dronų – jie gali būti pavojingi. Nesistenkite gaudyti ar sunaikinti drono. Stebėkite drono kryptį ir judėjimą saugiu atstumu. Jei turite galimybę, užfiksuokite informaciją (neviešindami) ir perduokite ją telefonu 112. Nufilmuotų vaizdų neskelbkite socialiniuose tinkluose – tai gali padėti priešui. Laikykitės atsakingų institucijų nurodymų ir sekite oficialius pranešimus. Apsaugokite vaikus, senjorus ir gyvūnus – padėkite jiems pasislėpti saugioje vietoje. Uždarykite duris ir langus, kad sumažintumėte sprogimo skeveldrų ar smūgio bangos riziką. Turėkite paruoštą skubios pagalbos rinkinį (vanduo, pirmosios pagalbos priemonės, dokumentai) ilgalaikei situacijai. Informuokite aplinkinius apie bepiločio orlaivio keliamą pavojų. Daugiau informacijos rasite programėlėje LT72. Jei turite klausimų, skambinkite +370 52745036.

VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto trečio kurso Kūrybinių industrijų bakalauro programos studentai pavasario semestro pabaigoje pristatė savo sukurtas Lietuvos miestų ženklodaros ir komunikacijos kampanijos idėjas. Ženklodaros ir komunikacijos kampanijos sprendimus studentai kūrė dr. Rasos Lužytės vestuose praktiniuose vietovių ženklodaros užsiėmimuose, kurie yra dalis Kūrybinių industrijų studijų dalyko. Semestro pradžioje studentai pasiskirstė komandomis ir pasirinko vietovę – dažnai miestą ar miestelį Lietuvoje, iš kurio yra kilęs bent vienas komandos narys, tačiau buvo pasirinkti ir keli užsienio miestai. Kas savaitę studentai analizavo vis kitas pasirinktų vietovių aplinkas – gamtinę-geografinę, istorinę-architektūrinę, socialinę, kultūrinę, ekonominę. Analizės tikslas buvo nustatyti, kuri aplinka labiausiai charakterizuoja vietovę ir gali padėti formuoti išskirtinę pasirinkto miesto ar miestelio ženklodarą. Vėliau studentai kūrė ženklodaros koncepcijos ir komunikacijos kampanijos idėjas. Tam studentams reikėjo panaudoti atliktos miestų aplinkos analizės rezultatus, pritaikyti strateginį ir kritinį mąstymą, atlikti siekiamų pritraukti auditorijų analizę, priderinti vizualinę estetiką bei sukurti originalius, kūrybiškus komunikacinius sprendimus. Daugelyje darbų studentams pavyko autentiškai atskleisti savitą miestų charakterį, emociją, ir sukurti įdomų ženklodarinį pažadą būsimiems lankytojams. Sunkiausia studentams buvo atlikti vieną sudėtingiausių ženklodarinių užduočių – nustatyti ir kūrybiškai išryškinti vietovės išskirtinumą. Kalbant apie mažus miestelius, svarbus kriterijus buvo vengti visiems mažiems miesteliams būdingo „žalio, ramaus, lėto“ miestelio apibūdinimo ženklodaroje, o kalbant apie didmiesčius –  nesistengti apibūdinti visų gausių miesto charakteristikų „sumetant“ jas į neapibrėžtą ženklodarinį kratinį, kuriame pasimestų miesto išskirtinumas. Vienas įdomiausių sprendimų buvo sukurtas Trakams – studentės Guoda Makauskaitė ir Novilė Krutkevičiūtė (KIf 23/3) pasiūlė atsitraukti nuo įprasto Trakų pilies įvaizdžio ir miestą pristatyti per medinę architektūrą, gamtą ir mažąsias detales: medinius langų raižinius, senovines duris, akmeninius medinių namų pamatus, apgriuvusius senus laiptus, kalviškas metalines namų detales, senas užuolaidas lange, kiemus ir kitą kasdienio Trakų gyvenimo estetiką. Guoda ir Novilė savo kampanijos idėjoje „Įkvėpk istoriją, iškvėpk patirtį“ Trakus pristato kaip gyvai patiriamą miestą, jame siūloma lėtai pasivaikščioti, atkreipiant dėmesį į kiemų meną ir smulkias detales.      Raseinių ženklodaros koncepcijoje studentės Greta Žickytė ir Agnė Žigunytė (KIf-23/3) pasirinko netikėtą ir išskirtinę kryptį – miestą ir jo rajoną pristatyti kaip vidinės ramybės ir dvasingumo erdvę. Komunikacijos kampanija „Raseiniai – protui ir sielai“ remiasi Šiluvos kaip Mergelės Marijos apsireiškimo vietos, Dubysos slėnių ir piligriminės dvasinės patirties motyvais. Ženklodarinėje komunikacijoje kviečiama sustoti, įsiklausyti, pabūti. Greta ir Agnė vizualiniams komunikacijos sprendimams parinko Šiluvos bazilikos, Šiluvos mitologinio akmens, piligrimų kelio tarp Raseinių ir Šiluvos medinių stogastulpių vaizdinius, sukuriančius dvasingą atmosferą, kviečiančią Raseinių lankytojus pažvelgti į savo gyvenimą piligrimo akimis. Konceptualus ir strategiškai stiprus sprendimas sukurtas Biržams. Studentės Livija Radzevičiūtė ir Agnieška Lokutijevska (Kif 23/2) miestą pasiūlė pozicionuoti dviem kryptimis skirtingoms auditorijoms: trumpalaikiams lankytojams – kaip Lietuvos baroko ir kultūros miestą, o investuotojams – kaip augančių technologijų ir dar neužpildytų galimybių erdvę. Renginių lankytojams Livija ir Agnieška sukūrė poetišką „Baroko istorija aidi“ kampaniją su Barboros Radvilaitės naratyvu, baroko muzikos festivaliais ir istorinėmis patirtimis, o investuotojams – šiuolaikišką į verslą orientuotą komunikaciją apie augantį ir dar neperkrautą miestą, kuriame lengva idėjas paversti verslu. Šis kontrastingas istorinio baroko ir technologinės ateities derinys yra viena originaliausių studentų idėjų. Nidos ir Klaipėdos koncepcijos giminingos kūrybos ir įkvėpimo temomis, tačiau tiek kūryba, tiek įkvėpimas šiuose miestuose pristatomi skirtingai. Studentų Eimanto Janovičiaus ir Meidos Paulauskaitės (KIf – 23/3) parengta Nidos komunikacijos kampanija „Tarp pasaulių gimsta idėjos“ remiasi buvimo „tarp“ idėja – tarp jūros ir marių, tarp gamtos ir kultūros, tarp išorinio ir vidinio žmogaus pasaulio. Eimantas ir Meida siekia pakeisti Nidos kaip poilsio kurorto sampratą – ji vaizduojama kaip erdvė kūrėjams, ieškantiems aiškumo, tylos ir gilesnių idėjų. Tuo tarpu Klaipėdos ženklodarinė koncepcija, sukurta studentės Karinos Kliujevos ir studento Juozo Marozo (KIf 23/1) vaizduoja miestą aktyvų, laisvą ir jaunatvišką – jaunų kūrėjų miestą. Karinos ir Juozo sukurta komunikacijos kampanija „Miestas, kuriame gimsta idėjos“ orientuojasi į alternatyvią kultūrą, industrines erdves, muziką ir jaunų kūrėjų bendruomenes. Lankytojams pažadama, kad jie patirs eksperimentinio, meniško miesto jausmą. Kūrybinio miesto kryptis atsiskleidė ir Panevėžio bei Gargždų ženklodarines koncepcijas kūrusių studentų darbuose, tačiau studentai kultūrą ir kūrybą šiuose miestuose interpretavo skirtingai. Panevėžys studentų Beno Rasiukevičiaus ir Nedo Šimonio (KIf 23/3) pristatomas kaip atsinaujinantis miestas, kuriame kultūra tampa miesto transformacijos jėga. Benas ir Nedas pabrėžė jaunimo kūrybos įtaką Panevėžio kaip kūrybinių industrijų miesto identiteto formavimuisi, teatro, daugėjančių renginių ir modernėjančių viešųjų erdvių poveikį miesto kultūriniam charakteriui. Komunikacijos kampanijos idėja „Kultūra, kuri keičia miestą“ žada atvykusiems į Panevėžį jaunatviško, kūrybingo, energingo miesto patirtį. Gargždų koncepcija orientuota į profesionalų, galbūt net rafinuotą meną. Studentai Marija Stalmokaitė ir Edas Vieta (KIf 23/1) savo sukurtoje ženklodaroje miestą pavaizdavo kaip augančios aukštosios kultūros židinį, kuriame vyksta konceptualūs performansai, poezijos vakarai ir įvairias meno šakas jungiantys renginiai. Marija su Edu akcentavo miesto kultūrinę brandą, meno kokybę ir gilesnį meno patyrimą. Palangos miesto ženklodaros koncepcijoje studentė Emilija Baušytė (KIf 23/4) pasirinko labai šiuolaikišką ir psichologiškai aktualią kryptį – Palanga pristatoma kaip bet kada pasiekiamas emocinio atsitraukimo, poilsio ir vidinės pusiausvyros miestas, atsisakant išskirtinai vasaros kurorto įvaizdžio. Komunikacijos kampanijoje pasirinkta labai aiški emocinė ašis – „Tau laikas į Palangą. Gana yra gana“. Emilija kuria atpažįstamą emocinį momentą: pervargimas, triukšmas, miesto rutina ir spontaniškas poreikis trumpam pabėgti. Palanga pristatoma kaip paprastas sprendimas – arti, lengvai pasiekiama, nereikalaujanti sudėtingo planavimo, turtinga gamta ir veiklomis. Labai savita ir taikli Marijampolės ženklodaros koncepcija, kurioje studentė Danielė Papečkytė (KIf 23/4) rėmėsi ekonomine miesto aplinka ir Marijampolę pristatė kaip galimybių miestą jaunam žmogui – vietą, kur lengviau pradėti savarankišką gyvenimą, karjerą ir profesinį augimą be didmiesčių spaudimo. Kūrybinė koncepcija „Miestas – starto aikštelė“ Marijampolę paverčia metafora vietos, kur prasideda pirmieji svarbūs suaugusio žmogaus gyvenimo žingsniai. Komunikacijos kampanijos idėja „Tavo pradžios istorija“ kviečia jaunimą pradėti čia savo kelią – žadama, kad būtent Marijampolėje jaunam žmogui bus lengviau gauti pirmą darbą, patogiau studijuoti, saugiau priimti pirmuosius savarankiško gyvenimo sprendimus. Įdomi ir Alytaus komunikacinė kryptis, pasiūlyta studento Emilio Šukevičiaus (KIf 23/2) . Ji paremta „jungčių miesto“ idėja ir išsiskiria architektūrine-kraštovaizdžio vaizduote. Alytų Emilis pristato kaip miestą, kuriame tiltai, takai ir judėjimo maršrutai jungia miesto erdves, žmones, bendruomenes bei kasdienes patirtis. Dar liko neišvardinta virtinė įdomių sprendimų, kurių sukūrimui studentai įdėjo daug pastangų, išryškino savitus miestų charakterius – nuo daugiakultūriškumo iki romantikos. Visi studentai praktinių užsiėmimų metu pademonstravo gebėjimą atrasti miesto charakterį, emociją, išskirtinumą ir paversti tai autentiška istorija skirtingoms auditorijoms. Nemaža dalis skyrė laiko nukeliauti į pasirinktą miestą, kur dronų pagalba, talkinant draugams, šeimai, ar patys filmavo ir fotografavo, o vėliau sukūrė miestų ženklodaros koncepciją perteikiančius video filmukus ar nuotraukų serijas. Džiugu, kad Kūrybinių industrijų fakultete stutentams pavyksta atsiskleisti ir ugdyti savo įgimtą kūrybiškumą tokių praktinių užduočių pagalba. Studentų Lietuvos miestams sukurtos ženklodarinės kryptys kai kuriais atvejais visai realiai galėtų būti pasiūlytos miestų savivaldybėms. Akivaizdu, kad VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų studentai – būsimi kūrybinės komunikacijos profesionalai, kurie ateityje formuos Lietuvos miestų įvaizdį. Parengė Dr. Rasa Lužytė, lektorė. Kūrybinių industrijų fakultetas, Kūrybos komunikacijos katedra