VILNIUS TECH prof. dr. Sonata Tolvaišienė: „Pagalba kitam – svarbiau už asmeninę sėkmę“

Lapkričio 15, 2024
Inžinerijos mokslai ilgai buvo laikomi išskirtinai vyriškais, tačiau tai — tik pasenęs stereotipas, kurį sėkmingai griauna VILNIUS TECH Elektros inžinerijos profesorė dr. Sonata Tolvaišienė. Ji – savo srities lyderė, jau daugiau nei 20 metų siekianti mokslo aukštumų ir ugdanti jaunuosius ateities kūrėjus. Tai profesorė daro su didele meile ir atsidavimu, nes tiki – padėdami tobulėti kitiems, augame ir mes patys.
 
Stereotipai paskatino, o ne gąsdino
 
Prof. dr. Sonata Tolvaišienė savo profesinę kelionę pradėjo Vilniaus pedagoginiame universitete, kur įgijo fizikos, astronomijos ir astrofizikos bakalauro bei magistro laipsnius. Nors į studijų pasirinkimą artimieji sureagavo tyla, jos mama žinojo, kad dukra – užsispyrusi, tad jei nusprendžia kažko siekti, vienokia ar kitokia kaina to pasieks. Galiausiai ji pelnė besąlygišką artimųjų palaikymą, tačiau su nemaloniais stereotipais jai teko susidurti universitete.
 
„Deja, ne kartą girdėdavau: „Ką tu darai? Čia ne vieta merginoms“. Kaip tuomet elgiasi stipri savimi pasitikinti mergina? Tiesiog iš principo ima ir įrodo, kad ji gali, taip užkirsdama kelią tolimesnėms interpretacijoms. Džiaugiuosi, kad tai buvo vienetiniai atvejai, o šiuo metu nebėra jokių stereotipų apie moteris inžinerijoje arba man netenka su jais susidurti“, – šypsosi VILNIUS TECH profesorė.
 
Dar studijuodama magistrantūrą, prof. dr. Sonata Tolvaišienė įsidarbino vienoje iš Vilniaus mokyklų, kurioje apsigynė vyresniojo mokytojo kvalifikaciją, o ilgainiui suprato, kad nori siekti daugiau – stoti į doktorantūrą.
 
„Kadangi tuo metu Vilniaus Gedimino technikos universitete jau buvo įvykęs priėmimas į doktorantūros studijas, man pasiūlė jame padirbėti. Taip ir prasidėjo kitas – inžinerinės pakraipos – kelias. Man pasisekė, kad disertaciją rašiau nuostabiame mokslininkų kolektyve, kurie išmokė keleto taisyklių, kurias taikau iki šiol. Pavyzdžiui, jei imiesi darbo – pabaik iki galo arba nesiimk jo visai“, – prisimena prof. dr. S. Tolvaišienė.
 
Mokslininkė tikina – elektros inžinerijoje ji atrado save. Ši kryptis nėra monotoniška, nes nuolatinis sprendimų ieškojimas neleidžia būti vienoje vietoje, tad ji savo veikla labai mėgaujasi. Dar daugiau džiaugsmo suteikia galimybė dėstyti ir prisidėti prie jaunų žmonių tobulėjimo, su kuriais ji jaučia natūralų ryšį. 
 
„Švietimas yra prasminga sritis, kuri man leidžia perduoti savo žinias ir patirtį, skatinti studentus augti ir ieškoti savo pašaukimo. Šis darbas reikalauja atsidavimo, tad aš jį laikau ne tik profesija, o ir savotišku pašaukimu. Jaučiu, kad esu savo vietoje“, – šypsosi profesorė. 
 
Bendradarbiavimas – svarbesnis už asmeninę sėkmę
 
Pirmo bei antro kurso studentams dėstanti ir baigiamiesiems darbams vadovaujanti prof. dr. Sonata Tolvaišienė sako, kad keičiantis kartoms ir jų požiūriui į aplinką, dėstytojai turi norėti ir sugebėti prisitaikyti prie pokyčių ir jaunų žmonių poreikių. 
 
„Kartais geriau įšokti į paskutinį traukinio vagoną, važiuojantį reikiama kryptimi, nei visą gyvenimą važiuoti ne į tą pusę“, – šypteli VILNIUS TECH dėstytoja.
 
Tiesa, dėstytojui reikia būti sąžiningam su savimi ir atsakyti sau į klausimą, ar jis gerai jaučiasi vesdamas paskaitą – tik tada ji bus tokia, kokios tikisi ir laukia studentai. 
 
„Dirbdamas dėstytoju, negali netikėti tuo, ką darai, nes jaunoji karta greitai pastebės tavo nenuoširdumą, atsainumą. Jei pats netiki savo darbu, gal geriau jo nedirbti. Be to, reikia rasti bendrą kalbą su skirtingais žmonėmis. Kartais tai tampa iššūkiu! Vis tik aplanko napakartojamas jausmas, kai baigus semestrą ir paskutinėje paskaitoje pasakius: „viskas, ačiū, kad buvote šį pusmetį su manimi“, studentai tau pradeda ploti! Dėl tokių akimirkų ir dirbi, nes jos atperka visus sunkumus“, – tikina pedagogė.
 
Stiprų ryšį su studentais, grįstą tarpusavio pagarba, pasitikėjimu ir bendrais siekiais, prof. dr. S. Tolvaišienė kuria vadovaudamasi bendrystės principais. Tai neliko nepastebėta universiteto bendruomenės – VILNIUS TECH Geriausių dėstytojų apdovanojimuose ji pelnė titulą – „Dėstytoja, kurianti bendrystę“. 
 
Pedagogė tikina – norint užmegzti tokius santykius, būtinas atvirumas, nuoširdumas, empatija ir gebėjimas išklausyti. Dėstytojas turi suprasti studentų poreikius ir iššūkius, parodyti, kad jų nuomonė yra svarbi, nes jie visi siekia bendro tikslo – tobulėjimo ir augimo.
 
„Manau, dėstytojas turėtų būti ne tik žinių, bet ir palaikymo šaltinis – žmogus, kuris ne tik moko, bet ir įkvepia bei skatina nebijoti klaidų. Tokie santykiai sukuria palankią mokymosi aplinką, kurioje visi gali jaustis saugūs ir vertinami. Taip pat svarbu būti sąžiningam, aiškiai išdėstyti lūkesčius ir laikytis duotų pažadų“, – įsitikinusi ji. 
 
Prof. dr. S. Tolvaišienė bendrystę puoselėja ne tik su studentais, bet ir su kolegomis – mielai ir gausiai dalijasi savo žiniomis, patirtimi, patarimais ir pagalba. Nesavanaudiškas elgesys šiais laikais – vis retesnis, nes jį vis dažniau išstumia konkurencija ir naudos siekimas. Vis tik profesorė įsitikinusi – kolegiškumas ir bendrystė yra esminiai švietimo kokybės elementai. 
„Kai dalijamės patirtimi ir padedame vieni kitiems, kuriame stipresnę akademinę bendruomenę, kurioje kiekvienas gali tobulėti. Konkurencija turi savo vietą, bet man svarbiau yra bendradarbiavimas, nes tik taip galime augti kaip specialistai ir padėti savo studentams pasiekti aukščiausių rezultatų. Be to, tikiu, kad taip galime pasiekti daugiau nei vien tik siekdami asmeninės naudos“, – sako VILNIUS TECH dėstytoja. 
 
Ji priduria, kad puoselėti kolegiškumą ir bendrystę kasdienėje veikloje ją skatina suvokimas, jog sėkmė yra ilgalaikis procesas, kurio metu svarbu turėti stiprią, palaikančią bendruomenę. 
 
„Bendradarbiavimas, pagalba ir pagarba vienas kitam yra svarbesni už asmeninę sėkmę“, – įsitikinusi prof. dr. S. Tolvaišienė.

Galerija

Panašios naujienos

Psichologė pataria, kaip lengviau įsivažiuoti į naujus mokslo metus ir darbus
Psichologė pataria, kaip lengviau įsivažiuoti į naujus mokslo metus ir darbus
Daugiau informacijos apie psichologinę ir dvasinę pagalbą VILNIUS TECH rasite čia. Rugsėjis daugeliui reiškia grįžimą į įprastą ritmą: ankstyvus rytus, paskaitas, pamokas, darbus ir naujus planus. Po kelių mėnesių atostogų vėl anksti keltis, susikaupti ir rasti motyvacijos ne visada lengva. Tačiau norint grįžti į darbus ir mokslus, nebūtina laukti „tobulo momento“ ar motyvacijos pliūpsnio. VILNIUS TECH psichologė Gintė Blaževičė pataria pradėti nuo mažų žingsnių ir dalijasi patarimais, kaip lengviau įsivažiuoti į naujų mokslo metų ritmą. Kaip ir nuo ko pradėti? Po ilgesnių atostogų norint įsivažiuoti į veiklas, svarbiausia yra pradėti „važiuoti“, sako psichologė: „Neretai girdime, kad žmogus lyg ir turi minčių, noro imtis darbų, veiklų ar mokslų, bet vis laukia įkvėpimo, motyvacijos pliūpsnio ar kokio nors ypatingo nusiteikimo. Bėda ta, kad laukti gali tekti ilgai, o kuo ilgiau kažką atidėliojame, tuo labiau gali varginti nerimas.“ Tokiu atveju specialistai rekomenduoja paprasčiausiai pradėti daryti po truputį, kad ir mažais, paprastais žingsneliais. Taip pat verta pagalvoti, kaip veiklą pradėti taip, kad nereikėtų jos atidėlioti ar savęs atkalbinėti – pradėjus ir pamažu įsivažiavus, nerimas ar nemalonūs pojūčiai palengva atslūgsta. Ėmusis darbo, sunkiausios dažnai yra tik tos pirmosios 15–30 minučių (kartais tai gali kartotis kelias dienas), pasakoja G. Blaževičė. Vėliau žmogaus protas tarsi apšyla, pamato, kad nėra to įsivaizduojamo pavojaus, sumažėja noras atidėlioti, nubunda pasitikėjimas savimi, kyla smalsumas, o kartu ir motyvacija. Tai yra gera žinia: motyvacijos ar įkvėpimo, nereikia sėdėti ir jų laukti – juos galima prisikviesti. [caption id="attachment_128343" align="alignnone" width="1024"] Asociatyvi nuotrauka[/caption] „Pradėti – sunkiausia, todėl normalu, kad pradžia kelia nemalonius jausmus, galbūt baimę ar nerimą. Mūsų protas yra puikus scenaristas, galintis prigalvoti gerokai gąsdinančių scenarijų, kurie stabdo nuo veiklų. Tačiau noriu pabrėžti, kad mintys ir įsivaizdavimai nėra faktai, kuriais būtų verta tikėti“, – sako psichologė. Kitas svarbus aspektas – neretai per ilgesnes vasaros atostogas pasikeičiantis miego ritmas. Tokiu atveju, G. Blaževičė pataria po atostogų nereikalauti iš savęs maksimalaus produktyvumo, o verčiau švelniai ir palaipsniui sugrįžti į ritmą, susiplanavus pirmuosius žingsnius ir veiklas. Taip pat svarbu stengtis keltis ir eiti miegoti tuo pačiu metu, rytais stengtis būti šviesoje, iš anksto susiplanuoti pirmą dienos dalį ir žingsneliais prisijaukinti struktūrą, pareigas ir pasikeitusią kasdienybę. Svarbu tarp veiklų nepamiršti savęs  O kaip vos prasidėjus mokslo metams, derinant studijas ir darbą, iškart neperdegti? „Mes vartojame žodį „perdegimas“, kai jaučiamės užgriūti atsakomybių ar pernelyg apsikrovę veiklomis, įsipareigojimais. Bet kliniškai žvelgiant, tai ne visuomet būna perdegimas – dažniausiai tai ilgai trunkantis stresas ar nuovargis. Vis dėlto, perdegimas išties gali atsirasti, kai ilgalaikis stresas, didelis krūvis, keliami sau aukšti reikalavimai ir atjautos sau trūkumas niekad nesibaigia“, – paaiškina psichologė. Siekiant išvengti stipraus nuovargio, svarbu neignoruoti savo poreikių ar kūno siunčiamų signalų, o poilsio neatidėlioti „kai turėsiu laiko“, tęsia ji. Norint išlikti produktyviam kurioje nors veikloje, labai svarbu rūpintis savimi: pakankama miego trukme, kokybišku maistu, laiku gamtoje, mankšta, bendravimu ir pan. „Lengva pasiklysti tarp darbų, tikslų, atsakomybių ir buities, taip pamirštant, kas teikia tikrąją prasmę. Todėl verta ieškoti ir planuoti tai, kas sustiprina, kelia džiaugsmą, kūrybiškumą, saugumo jausmą. Poilsis ir rūpinimasis savimi irgi yra produktyvaus ritmo dalis“, – sako specialistė. [caption id="attachment_128346" align="alignnone" width="1024"] Asociatyvi nuotrauka[/caption] Psichologė taip pat pataria: nuo nuovargio ir perdegimo gali apsaugoti ir savo minčių ir įsitikinimų peržiūra. Naudinga pareflektuoti, ar rezultatų nepradedame sieti su savo saviverte, ar nesmerkiame savęs, kai kažkas nepavyksta „tobulai“? Ar pernelyg didelis įnikimas į veiklas nėra bandymas pateisinti kažkieno lūkesčius arba perdėtą atsakomybės jausmą? „Be to, neretai perdegimą skatina ne tik darbų kiekis, bet ir bandymas įtikti kitiems, pateisinti kitų lūkesčius bei negebėjimas brėžti sveikų ribų. Kartais šiuos klausimus vienam išnarplioti nėra lengva, tada naudinga gali būti ir psichologo pagalba“, – rekomenduoja G. Blaževičė. Kalbant apie motyvacijos stoką bei atsirandantį nuovargį, šiuos nulemti gali ne vien tai,  kiek darome, bet ir tai, dėl ko visa tai darome. Kai trūksta entuziazmo grįžti į studijas ar darbus, verta skirti kelias minutes pareflektavimui ir priminimui sau, kodėl kadaise ėmėtės šios veiklos ir kodėl apskritai joje esate, sako specialistė. „Pervargimą skatina ne tik dideli darbų krūviai, bet ir užsimiršimas, kodėl juos darome. Galima savęs klausti, kodėl pasirinkau šią veiklą? Kas mane traukė šioje srityje? Kokią naudą ar prasmę matau šioje veikloje ilgalaikėje perspektyvoje? Ir, žinoma, ar mano veikla, studijos, darbai atitinka vertybes, kuriomis vadovaujuosi? Įsiklausymas į save gali būti pirmasis rūpinimosi savimi žingsnis“, – reziumuoja VILNIUS TECH psichologė Gintė Blaževičė. Daugiau informacijos apie psichologinę ir dvasinę pagalbą VILNIUS TECH rasite čia.
Plačiau