VVF prodekanė dalyvavo Klaipėdoje vykusioje mokomųjų mokinių bendrovių regioninėje eXpo 2026 parodoje

Ekspertai pastebi, kad gyventojų finansinis raštingumas gerėja, tačiau naujos technologijos greitai keičia žaidimo taisykles, tad nuolatinis tobulėjimas, kaip kasdienė higiena, – būtinas. Tobulinant žinias ir pritaikant jas praktiškai, galima ne tik gerinti finansinę padėtį, užsitikrinti papildomų pajamų, bet ir neužkibti ant sukčių kabliuko. Finansinės elgsenos stoka Finansų ekspertai nuolat stebi gyventojų finansinio raštingumo lygį. Kiekvienos amžiaus grupės žmonės susiduria su skirtingais finansų iššūkiais. „Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas pastaraisiais metais nuosekliai gerėja, tačiau tarptautiniai tyrimai rodo, kad dar turime potencialo stiprinti praktinius finansų valdymo, taupymo, finansinių sprendimų priėmimo įgūdžius. Gyventojai gerai supranta pagrindines finansines sąvokas, tačiau išlieka iššūkių priimant ilgalaikius finansinius sprendimus ir vertinant rizikas“, – kalbėjo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. VILNIUS TECH Finansų inžinerijos katedros vyr. mokslo darbuotoja prof. dr. Indrė Lapinskaitė Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą įvardijo kaip paradoksalų. „Formaliai jis gerėja, tačiau realybėje vis dar išlieka gana paviršutinis. Didžiausia problema, sakyčiau, yra ne žinių, o gebėjimo tas žinias pritaikyti priimant sprendimus trūkumas. Dabar turime daugiau finansinių žinių, bet vis dar nepakankamai finansinės elgsenos. Juk finansinis elgesys priklauso ne tik nuo žinių, bet ir nuo psichologinių veiksnių, savikontrolės ar rizikos suvokimo. Todėl vien žinių didinimas automatiškai nesukuria gero finansinio elgesio“, – apie tai, kad reikia ne tik tobulėti, bet ir žinias išbandyti praktiškai, kalbėjo profesorė. [caption id="attachment_112755" align="alignnone" width="300"] Verslo vadybos fakulteto prof. dr. Indrė Lapinskaitė[/caption] Remiantis atliktais tyrimais galima matyti, kad finansinio raštingumo lygis yra skirtingas, vertinant gyventojų finansinį išprusimą pagal amžių, išsilavinimą ir pajamas. Jaunesni žmonės dažniau susiduria su praktinių įgūdžių trūkumu, o vyresni – su ribotu sudėtingesnių finansinių produktų supratimu, nepasitikėjimu savo finansiniais sprendimais, naudojimosi skaitmeninėmis paslaugomis iššūkiais. Aukštesnį išsilavinimą ir didesnes pajamas turintys gyventojai paprastai pasižymi aukštesniu finansinių žinių lygiu. „Didžiausi iššūkiai kyla labiau pažeidžiamoms visuomenės grupėms – žmonėms su negalia, mažesnes pajamas gaunantiems asmenims, bedarbiams, žemesnio išsilavinimo asmenims ir pan. Todėl svarbu, kad šiems gyventojams būtų prieinama pagalba asmeninių finansų planavimo ir valdymo, skolų valdymo klausimais, asmeniui tapus nemokiam ir pan. Be to, gyventojams iššūkių kelia nepakankamas gebėjimas vertinti finansines rizikas, suprasti ilgalaikių įsipareigojimų padarinius ir atpažinti finansinio sukčiavimo formas. Taip pat išlieka poreikis stiprinti gyventojų skaitmeninius įgūdžius, kad jie saugiai naudotųsi šiuolaikinėmis finansinėmis paslaugomis“, – nurodė finansų ministras. „Be minėto žinių ir elgsenos atotrūkio, žmonės taip pat dažnai nesielgia finansiškai racionaliai – per greitai priima sprendimus, per daug pasitiki savimi ir remiasi socialinių tinklų turiniu, o ne ramia, išsamia analize. Ypač tai būdinga jaunimui, kuriam visko norisi greitai. Kartu nemaža jaunimo dalis yra patyrusi, ir, manau, vis dar patiria ankstyvojo ugdymo spragų, nes finansinio raštingumo mokyklose lyg ir mokoma, bet dažnai, matyt, labiau teoriškai nei praktiškai“, – kokios kyla didžiausios problemos, susijusios su finansiniu raštingumu, įvardijo dr. I. Lapinskaitė. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto profesorė pažymėjo, kad norint pasiekti proveržį ir tikrai padidinti gyventojų finansinį raštingumą, būtina keisti požiūrį ir vis dažniau turimas žinias taikyti ne tik teorijoje. „Tai įgūdis, formuojamas praktiškai, todėl būtinas ankstyvas ir nuoseklus ugdymas mokyklose, integruojant realias situacijas, simuliacijas, mokantis priimti sprendimus ir analizuoti savo klaidas. Praktinės iniciatyvos čia atlieka labai svarbų vaidmenį, jos ne tik didina domėjimąsi finansais, bet ir padeda spręsti pagrindinę problemą – žinių pritaikymą. Tikrai džiugu, kad Lietuvoje daugėja tokių iniciatyvų. Štai balandžio 14 d. minima nacionalinė finansinio raštingumo diena, bankai kuria taupymo ir investavimo programas jaunimui, aktyviai veikia ir Lietuvos bankas su edukacinėmis iniciatyvomis. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedra jau aštuntą kartą inicijavo finansinio raštingumo olimpiadą, kuri subūrė daugiau nei 1,7 tūkst. moksleivių iš visos Lietuvos. Tokios iniciatyvos ugdo ne finansinį žodyną, o finansinį mąstymą“, – dr. I. Lapinskaitė skatino žmones veikti, išbandyti realiai įvairias strategijas ir taip gerinti savo finansinę situaciją. K. Vaitiekūnas pridūrė, kad finansinis raštingumas svarbus ne tik gyventojams, bet ir verslams. Štai smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonėms kyla daug iššūkių, susijusių su jų veiklos ir plėtros finansavimu. „Dažnai SVV įmonėms nepakanka pradinio kapitalo, finansinių išteklių, o neretai – ir žinių bei verslo vykdymo gebėjimų. Tai rodo, kad finansinio raštingumo stoka turi įtakos mažesniam SVV finansavimo prieinamumui“, – nurodė finansų ministras. Kodėl svarbu tobulėti? Finansų ekspertai neslepia, kad šiuolaikinės technologijos sparčiai keičiasi, atsiveria naujų investavimo galimybių, tačiau kartu didėja ir rizika patirti nuostolių, o tai gali kelti nepasitikėjimą ir kitomis finansinėmis priemonėmis. Tačiau nuolatinis žinių atnaujinimas leidžia mažinti stresą ir valdyti galimas finansines rizikas. „Finansinis raštingumas yra būtinas, kad gyventojai galėtų užtikrintai priimti tinkamus finansinius sprendimus įvairiais gyvenimo laikotarpiais. Šie įgūdžiai skatina gyventojus planuoti savo finansus ir taupyti ateičiai, taip išvengiant pernelyg didelio įsiskolinimo, ugdo gyventojų atsparumą ekonominiam smurtui, finansiniam sukčiavimui, padeda formuoti geresnį mažmeninių investuotojų supratimą apie finansinius produktus“, – pažymėjo K. Vaitiekūnas. Pasak ministro, svarbu tai, kad inovacijos, globalizacija, demografiniai procesai keičia visuomenę ir reikalauja nuolat atnaujinti žinias ir gebėjimus daugelyje sričių, tarp jų ir finansų, todėl gyventojams ir verslui kyla vis daugiau iššūkių prisitaikant prie finansinių pokyčių, kurie reikalauja nemenkų finansinio raštingumo gebėjimų, o jų neturėjimas prisideda prie socialinės atskirties. „Finansinio raštingumo politika gali padėti įveikti šias problemas užtikrinant asmens ir visos visuomenės gerovę, jos darnų vystymąsi. Didesnis finansinis raštingumas siejamas su stipresne asmenine finansine gerove. EBPO atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad suaugusieji, pasiekę minimalų tikslinį finansinio raštingumo lygį, turi žymiai aukštesnį finansinės gerovės ir finansinio atsparumo lygį“, – tęsė pašnekovas. Finansinis švietimas turi pasiekti visas grupes Siekiant gerinti gyventojų finansinius įgūdžius, Finansų ministerija kartu su partneriais įgyvendina 2024–2028 m. visuomenės finansinio švietimo veiksmų planą. Jame numatytos kompleksinės priemonės, padėsiančios stiprinti gyventojų finansines žinias ir atsparumą finansinėms rizikoms. Plane daug dėmesio skiriama finansinio sukčiavimo prevencijai, skaitmeninių įgūdžių stiprinimui, mokymo turinio atnaujinimui ir informavimo kampanijoms. Šiame plane išskirtos trys jautriausios visuomenės grupės, susiduriančios su finansinio raštingumo spragomis: vaikai ir jaunimas (6–23 m.), suaugusieji (nuo 24 m.) ir SVV. „Atsižvelgiant į jų poreikius, nustatyti penkerių metų prioritetai ir konkretūs veiksmai, skirti jaunimo finansiniam raštingumui ir verslumui stiprinti, suaugusiųjų finansiniams įgūdžiams gerinti, planavimui, taupymui skatinti, atsparumo sukčiavimui ir mažmeninių investuotojų supratimui didinti bei SVV vadovų finansinėms kompetencijoms tobulinti. „Veiksmų plane numatytos priemonės, skirtos visoms pagrindinėms visuomenės grupėms, tačiau prioritetas teikiamas toms, kurioms finansinio raštingumo stiprinimas yra ypač svarbus. Tai – jaunimas, pradedantis savarankišką finansinį gyvenimą, vyresnio amžiaus žmonės ir pažeidžiamos grupės, kurioms kyla didesnė finansinio sukčiavimo rizika. Be to, dėmesys skiriamas smulkiajam verslui, kuriam svarbu atsakingai vykdyti finansinius įsipareigojimus ir užsitikrinti geresnę prieigą prie finansavimo pagerinus savo finansinio raštingumo įgūdžius. Tikslas – kad finansinio švietimo plane numatytos priemonės pasiektų kuo platesnę auditoriją ir prisidėtų prie tvaresnių finansinių sprendimų visoje visuomenėje“, – prioritetus išskyrė finansų ministras K. Vaitiekūnas. Orginalus šaltinis: Kauno diena.lt

Balandžio 16 d. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) surengs vieną didžiausių karjeros renginių Lietuvoje – GRAVITY. Jau 22-ąjį kartą vyksianti nemokama kontaktų mugė ir konferencija šiemet sutelks apie 100 pažangiausių šalies bei tarptautinių įmonių ir tikisi sulaukti daugiau kaip 10 tūkst. lankytojų. Erdvė gyvam dialogui ir karjeros sprendimams GRAVITY koncepcija simbolizuoja mokslo talentų, lyderiaujančių verslų ir modernių organizacijų tarpusavio trauką. Renginio tikslas – sukurti platformą, kurioje studentai ir moksleiviai galėtų užmegzti tiesioginį ryšį su potencialiais darbdaviais, o įmonės – pristatyti savo inovacijas ir ieškoti būsimų specialistų. Šių metų tema – socialiniai ryšiai. VILNIUS TECH Strateginės partnerystės centro direktorės doc. dr. Milenos Seržantės teigimu, tiesioginis dialogas su darbdaviais dar studijų metais yra kritiškai svarbus studentų profesinei orientacijai ir leidžia priimti tikslingesnius sprendimus. „Karjeros dienos kuria erdvę, kurioje studentai gali ne tik pristatyti save ir patikrinti, kaip jų kompetencijos patenkina konkrečių sektorių ir organizacijų poreikius, bet ir atrasti praktikos ar darbo pasiūlymus. Dėstytojams tai – proga geriau suprasti rinkos poreikius ir tendencijas, o darbdaviams – susipažinti su jaunaisiais talentais“, – dalijasi doc. dr. M. Seržantė. Šiemet renginyje tikimasi sulaukti apie 10 tūkst. lankytojų. Augantis dalyvių skaičius – vienas iš didžiausių iššūkių, tačiau sąmoningai siekiama, kad GRAVITY ir toliau vyktų universitete, išlaikant akademinę dvasią, saugumą ir kokybišką srautų valdymą, pabrėžia ji. „Nuo pirmojo renginio GRAVITY nuosekliai augo tiek mastu, tiek turiniu ir jo įvairove. Ji iš tradicinės mugės evoliucionavo į kompleksinę platformą, kurioje užsimezga gyvas dialogas tarp universiteto ir verslo, siūlančio realius karjeros sprendimus. Tai dažnai tampa pirmuoju žingsniu į sėkmingą karjerą, todėl šį renginį verta aplankyti visiems, besidomintiems ateities profesijomis ir talentų ugdymu“, – sako ekspertė. Programoje – verslo lyderių įžvalgos Renginio metu veiks ne tik įmonių ir organizacijų ekspozicijos, bet ir lauks intensyvi programa – aktualūs teminiai pranešimai, diskusijos, konsultacijos bei praktinės veiklos studentams. Pranešimų ir diskusijų programos temos apims platų spektrą: nuo kontaktų ir ryšių įtakos karjeros varikliui iki energetikos ateities. Pranešimus skaitys „LTG grupės“ žmogiškųjų išteklių vadovė Brigita Valenčienė, „EPSO-G“ strategijos vadovas Paulius Butkus, Vilniaus miesto savivaldybės organizacijos vystymo grupės projektų vadovės Inga Alimovienė ir Rasa Vėgelė, „CyberCare“ atstovė Simona Majauskaitė ir „Ignitis grupės“ edukacinių programų vadovė Vaiva Rutkauskaitė. Specialioje diskusijoje „Nuo pirmo kontakto iki karjeros šuolio: kas veikia šiandien?“ patirtimi dalinsis „Light Conversion“, „Citco“ ir „VMG Technics“ atstovai, aptardami šiuolaikinius darbuotojų atrankos procesus ir lūkesčius talentams. Kadangi daugiau nei 20 proc. universiteto studentų yra iš užsienio, renginys orientuotas ir į globalią darbo rinką – dalis pranešimų bei diskusijų vyks anglų kalba, bus galima aplankyti tarptautinių įmonių stendus. Renginio organizatoriai pabrėžia, kad GRAVITY išlieka atvira ir saugi platforma visiems, besidomintiems ateities profesijomis – nuo studentų, moksleivių, kurie renginio metu taip pat galės iš arčiau susipažinti su studijų galimybėmis ir akademine aplinka, ir visiems kitiems, ieškantiems naujų karjeros galimybių. Generaliniai renginio partneriai – Vilniaus miesto savivaldybė, „LTG grupė“, „EPSO-G“. Karjeros diena GRAVITY vyks balandžio 16 d., nuo 11 iki 16 val., VILNIUS TECH Centriniuose rūmuose (S1, Saulėtekio al. 11, Vilnius). Renginys nemokamas. Daugiau informacijos galite rasti čia.

Pirmasis darbas dažniausiai atrodo kaip naujo gyvenimo pradžia: pirmas atlyginimas, daugiau laisvės, daugiau galimybių. Tuo pačiu – tai ir momentas, kai pradeda formuotis finansinio elgesio modelis. Tai, kas šiuo laikotarpiu atrodo kaip smulkūs sprendimai, vėliau tampa įpročiais, ilgainiui virstančiais labai konkrečiais finansiniais rezultatais. Balandžio 14-ąją, Finansinio raštingumo dieną, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakulteto docentė ir įmonės vadovė dr. Nomeda Dobrovolskienė dalinasi patarimais, kaip teorines žinias apie pirmąjį uždarbį ir taupymą paversti praktika, bei kokių klaidų vengti. [caption id="attachment_112424" align="alignnone" width="216"] Doc. dr. Nomeda Dobrovolskienė[/caption] Pirmoji taisyklė – atskirti prioritetus Pasak mokslininkės, prieš pradedant dirbti svarbu suprasti paprastą dalyką: pinigai nėra tik uždarbis  –  tai yra jų valdymas. Pirmiausia reikia žinoti, kiek realiai gausite pajamų. Atlyginimas „ant popieriaus“ skiriasi nuo sumos į rankas, todėl šis skirtumas keičia labai konkrečius dalykus ir tai, kokį gyvenimo lygį iš tikrųjų galėsite sau leisti. „Akademiniu požiūriu tai yra pajamų struktūros supratimas. Praktikoje – tai vieta, kur dažniausiai padaroma pirmoji klaida: planuojama pagal atlyginimą „ant popieriaus“, o ne pagal realiai gaunamas pajamas. Todėl ne mažiau svarbu suprasti savo išlaidas. Ne apytiksliai, o realiai! Tik tada atsiranda galimybė priimti pagrįstus sprendimus“, – paaiškina finansų ekspertė. Dar pirmasis atlyginimas turi būti sąmoningai paskirstytas. Paprasčiausias modelis aiškus: dalis – būtinosioms išlaidoms, dalis laisvalaikiui, dalis kaupimui ar investavimui, priklausomai nuo to, kokie yra finansiniai tikslai. „Praktika rodo, kad jei atidedama tik tai, kas lieka, dažniausiai nelieka nieko, todėl dalį pajamų reikia skirti kaupimui ar investavimui iš karto, nes šios taisyklės laikymasis ilgainiui nulemia finansinį rezultatą. Jei žmogus nepradeda taupyti gavęs pirmąsias pajamas, jis dažniausiai nepradeda ir vėliau“, – pasakoja doc. dr. N. Dobrovolskienė. Iš ko susideda atlyginimas? Darbo pasirinkimas yra pirmasis finansinis sprendimas. Jaunas žmogus dažnai džiaugiasi gavęs darbo pasiūlymą, vis dėlto, ne mažiau svarbu įsitikinti, ar pasirinktas darbdavys yra patikimas ir užtikrins finansinį stabilumą. Renkantis darbą verta atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus: atlyginimo aiškumą, mokėjimų reguliarumą, bonusų skaidrumą, bendrą finansinę tvarką įmonėje. Darbdavys iš esmės turėtų būti vertinamas kaip finansinis partneris, o ne tik kaip darbo vieta. Tačiau net ir pasirinkus patikimą darbdavį, iš karto kyla kitas svarbus klausimas – kaip suprasti siūlomą atlyginimą: „Dažniausiai dėmesys sutelkiamas į vieną skaičių – kiek bus mokama į rankas. Vis dėlto, vien šio skaičiaus nepakanka. Svarbu suprasti, iš ko susideda atlyginimas: kokia jo dalis yra fiksuota, kokia priklauso nuo darbo rezultatų ir kokiomis sąlygomis mokamos papildomos išmokos. Visa tai turi būti aiškiai apibrėžta dokumente, kuris įtvirtina susitarimą tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo sutartyje nustatomos visos sąlygos. Ne tik kiek bus mokama, bet ir kaip, kada bei kokiomis aplinkybėmis tas atlygis bus gaunamas. Praktikoje dauguma problemų kyla ne dėl per mažo atlyginimo, o dėl nesuprastų ar neįvertintų darbo sutarties sąlygų. Todėl atlyginimas turėtų būti vertinamas kartu su darbo sutartimi, nes tik ji atskleidžia tikrąją finansinę situaciją.“ Taupymo įpročiai prasideda nuo mažų sumų Ir vis dėlto, net ir aiškiai supratus visas darbo sutarties sąlygas, tikroji finansinė realybė prasideda tada, kai pirmą kartą pinigai pasiekia asmeninę banko sąskaitą – būtent nuo šio momento pradeda ryškėti dažniausios finansinės klaidos, sako dr. N. Dobrovolskienė. „Vienas pirmųjų natūraliai kylančių klausimų – ar apskritai verta taupyti, jei suma nedidelė? Atsakymas vienareikšmiai yra TAIP! Ne dėl pačios sumos, o dėl įpročio. Mažos sumos šiame etape neturi didelės įtakos rezultatui, tačiau turi labai didelę įtaką elgesiui – būtent nuo tokių sprendimų pradeda formuotis finansinė disciplina. Praktikoje aiškiai matyti vienas dėsningumas: tie, kurie pradeda nuo mažų sumų, vėliau didina jas natūraliai, o tie, kurie laukia „geresnio momento“, dažniausiai jo taip ir nesulaukia“, – paaiškina VILNIUS TECH docentė. Svarbiausi finansiniai įpročiai yra paprasti: reguliarus atidėjimas, išlaidų kontrolė, nuoseklumas. Tačiau praktikoje matome priešingai – gyvenimas nuo atlyginimo iki atlyginimo, impulsyvūs pirkimai, finansinio rezervo nebuvimas. Šių įpročių pasekmės iš karto nėra matomos, vis tik, po kelių metų jos tampa labai aiškios. Net ir nedidelės netikėtos išlaidos sukelia stresą, didėjant pajamoms – situacija nesikeičia, atsiranda įsipareigojimai, kurie nėra pagrįsti realiomis galimybėmis, tad per didelės išlaidos ilgainiui tampa norma. Finansuose svarbiausias veiksnys – laikas   Kada pradėti galvoti apie ilgalaikius finansinius tikslus? „Atsakymas paprastas – iš karto. Ne tada, kai atsiranda didesnės pajamos ar „kai atsiras daugiau galimybių“. O tada, kai uždirbami pirmieji pinigai, nes finansuose svarbiausias veiksnys yra laikas, galiausiai tampantis pagrindiniu kapitalo augimo šaltiniu. Kuo anksčiau pradedama, tuo mažesnėmis sumomis galima pasiekti didesnį rezultatą“, – paaiškina finansų ekspertė. Ką iš viso to turėtų pasiimti jaunas žmogus, pradėdamas savo pirmą darbą? Mokslininkė darsyk primena: svarbiausia yra ne tai, kiek uždirbama, o kaip su tais pinigais elgiamasi nuo pat pradžių. Visi šie pasirinkimai iš esmės remiasi vienu bendru vardikliu – disciplina. Docentė viską susiaurina iki kelių aiškių principų: Siekti uždirbti daugiau, tačiau kartu disciplinuotai kontroliuoti išlaidas. Didėjant pajamoms, neturėtų tokiu pačiu tempu augti ir išlaidos. Būtent skirtumas tarp pajamų ir išlaidų kuria finansinį pagrindą. Suprasti pinigus neužtenka. Juos reikia disciplinuotai valdyti. Žinios be veiksmų nekeičia situacijos – tik nuoseklūs sprendimai duoda rezultatą. Neatidėlioti ir veikti disciplinuotai nuo pat pradžių. Laikas finansuose yra svarbiausias resursas. Kiekvienas atidėtas sprendimas reiškia prarastas galimybes, kurių vėliau neįmanoma susigrąžinti. „Taigi, jauno darbuotojo finansinė sėkmė neprasideda nuo atlyginimo dydžio. Ji prasideda nuo pirmųjų sprendimų: nuo to, kaip paskirstomas pirmasis atlyginimas, nuo to, ar formuojami finansiniai įpročiai, ar priimami sprendimai yra nuoseklūs. Finansinė sėkmė retai priklauso nuo vieno didelio sprendimo. Ji susiformuoja iš daugelio mažų, bet nuosekliai kartojamų pasirinkimų. Be disciplinos pajamų augimas virsta vartojimu, investavimas nevyksta nuosekliai, o finansinės žinios lieka teorija. Disciplina yra mechanizmas, kuris pajamas paverčia turtu“, – apibendrina VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto doc. dr. Nomeda Dobrovolskienė.

Europoje ir Lietuvoje netyla diskusijos dėl imigrantų, jų skaičiaus, poveikio darbo rinkai ir šalies kultūrai. Migracijos departamento duomenimis, į Lietuvą dirbti 2025 m. leista atvykti 24.830 užsieniečių, šiemet – apie 100 mažiau. Į šią kvotą neįtraukiami aukštą pridėtinę vertę kuriantys specialistai – Ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtinimu, Lietuvoje trūksta 85 profesijų specialistų, daugiausia – iš IT, inžinerijos, robotikos ir chemijos mokslo sričių. Nors daugiausia atvykėlių matome gatvėse skubančių pristatyti maistą, kai kurie jų, tokie kaip Ramilas Balaghayevas iš Azerbaidžano, į Lietuvą atvyko būtent todėl, kad jį dominančioje kibernetinio saugumo srityje gimtojoje šalyje nebuvo galimybių nei studijuoti, nei gauti darbo. Šiandien jis jau 6 metus dirba pagal specialybę. Grąžina skolą šalies ekonomikai Šiuo metu R. Balaghayevas dirba jau 5-oje darbovietėje Lietuvoje – JAV bendrovėje „Cencora“. Studijoms Lietuvoje ir pragyvenimui studijų laikotarpiu jis gavo stipendiją, todėl dabar, kaip pats teigia, jaučia poreikį „grąžinti skolą šios šalies ekonomikai“. Ramilas atvyko studijuoti kibernetinio saugumo magistro VILNIUS TECH universitete. Jis jau buvo baigęs kompiuterinės inžinerijos bakalauro studijas Baku. „Norėjau gilintis į nanotechnologijas, tinklo saugumą, kibernetinį saugumą. Tuo metu, 2019 m., kibernetinio saugumo tema Azerbaidžane nebuvo populiari ir savo šalyje negalėjau gilintis į šią sritį. Pradėjau ieškoti užsienio universitetų ir vienas iš mano kriterijų buvo gauti pilną stipendiją. Tai buvo iššūkis nes tuo metu studentams iš Azerbaidžano (visai šaliai) buvo siūloma tik 1 valstybinė stipendija“, – prisimena R. Balaghayevas. Į ją pretendavo gal 200 ar 300 norinčiųjų, tačiau Ramilas šią stipendiją gavo. Netrukus jis gavo laišką ir iš Švietimo mainų paramos fondo, dėl skirtos valstybinės stipendijos, kuri leido ne tik nemokamai studijuoti, bet ir pragyventi studijų metu. „Priėmiau šią valstybės pasiūlytą stipendiją. Apie Lietuvą buvau girdėjęs iš Baltijos šalyse apsilankiusių šeimos narių, draugų, bet taip pat dariau ir savo asmeninį „tyrimą“. Ir man patiko, ką sužinojau: šalis suteikia gerą išsilavinimą, yra saugi, sparčiai auga technologijų srityje, taip pat ir kibernetinio saugumo“, – prisiminė VILNIUS TECH absolventas. „Jei šeima ruošiasi Tave įsivaikinti – ir pats turi įdėti pastangų“ Studijų metu vienas iš Ramilo dėstytojų jam pasiūlė stažuotis Rostoke, Vokietijoje, baigti specifinę vasaros mokyklą. Azerbaidžanietis šia galimybe taip pat pasinaudojo. „Ateinančiais metais baigiau ir savo studijas, kur mokėmės labai praktinių dalykų, pavyzdžių, įsilaužimo į sistemas požymių aptikimo. Mano baigiamasis darbas buvo apie įsilaužimo požymius, kuriuos galima identifikuoti pagal sistemos vartotojų elgesį“, – sakė R. Balaghayevas. Po studijų Ramilas pradėjo dirbti kibernetinio saugumo rizikų analitiku bendrovėje „Baltic Assist“. Jis dar kartą pabrėžia, kad universitete įgytos žinios leido be streso pradėti karjerą, darbovietėje atliekant beveik tas pačias užduotis. „Kas kėlė didesnį iššūkį – tai draudimas užsieniečiams dirbti pilnu etatu. Įmonės – net ir smulkios, tikrai norėjo turėti saugumo specialistą darbo vietoje visą dieną. Taigi, prireikė daug bandymų, bet aš niekada nebuvau tas žmogus, kurį sustabdytų nesėkmė“, – kalbėjo R. Balaghyevas. Šiuo metu Ramilas dirba globalioje medicinos priežiūros sprendimų kompanijoje „Cencora“ saugumo inžinieriumi. Jis atidžiai seka procesus, kad nebūtų pažeistos saugumo procedūros, o nutikus incidentui naviguoja kolegas, kaip greičiau jį išspręsti. Paklaustas, ar jautė skeptišką darbdavių požiūrį dėl to, jog yra kilęs iš Azerbaidžano, pašnekovas sako, kad visi „pirminiai barjerai“ ir įsitikinimai griūdavo, kai jis pademonstruodavo savo gebėjimus. „Taip pat kai lietuvių kolegos aplink pradeda kalbėti lietuviškai, o Tu nesupranti – gali jaustis atstumtas. Bet aš nepriimdavau tokių nutikimų asmeniškai – juk žmonės gali tiesiog užsimiršti (kad kažkas jų nesupranta, – red. past.). Pats mokiausi lietuvių kalbos ir egzaminą išlaikiau, – sako R. Balaghayevas. – Galėčiau visą procesą palyginti su šeima, kuri ruošiasi tave įsivaikinti – Tu taip pat turi įdėti pastangų, kad viskas sektųsi sklandžiai.“ Reikalavimui mokėti lietuvių kalbą pritaria Šiandien R. Balaghayevas visiškai palaiko naujovę – reikalavimą užsieniečiams išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Azerbaidžanietis vėl prisimena VILNIUS TECH pasiūlytus lietuvių kalbos kursus ir teigia, jog jie labai pravertė. Magistrantas yra išlaikęs lietuvių kalbos ir Konstitucijos egzaminus. „Kažkas sako – „Kodėl privaloma?!“. Bet kitos šalys taip pat įpareigoja išmokti kalbą. Pavyzdžiui, Vokietija. Prekybos centruose, gatvėje yra įvairaus amžiaus žmonių – negali reikalauti, kad jie savo šalyje mokėtų anglų kalbą tik todėl, kad Tu nekalbi lietuviškai“, – svarstė R. Balaghayevas, praėjusiais metais išlaikęs lietuvių kalbos egzaminą. Jis prisimena, kad kalbos mokėsi du mėnesius kasdien, ankstyvais rytais, egzaminą pavyko išlaikyti iš antro karto. „Kai žmonės svarsto apie studijas užsienyje, iškart svajoja apie dideles šalis, tokias kaip JAV ar Didžioji Britanija. Ir nesusimąsto, kad mažose šalyse taip pat gali gauti labai panašaus lygio studijas ir studijų užsienyje patirtį. Apie galimybes Lietuvoje galėčiau pasakyti: jei tik turi gerą išsilavinimą, gali pasiekti viską, ko nori. Rinka čia nėra didelė, tačiau kuriasi daug startuolių, ateina daug stambių užsienio kompanijų. Bent jau kelerius metus dar čia liksiu“, – sakė R. Balaghyevas. Užsienio studentų atrankas pradeda beveik prieš metus Dovilė Jodenytė, VILNIUS TECH Tarptautinių studijų centro direktorė, pasakoja kad siekiantys studijuoti šiame universitete, turi pereiti sudėtingas procedūras. „Užsienio studentų priėmimo procesas yra kitoks: jie paraiškas teikia likus praktiškai metams iki studijų. Kodėl? Nes reikia pereiti daug procedūrų, kurios užtrunka“, – sakė D. Jodenytė. Pirmiausia studentai nuotoliniu būdu įkelia paraiškos dokumentus, tada universiteto ekspertai juos vertina, vykdo užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimą. „Turime didelę patirtį sukaupusius darbuotojus-ekspertus, bendradarbiaujame ir su Studijų kokybės vertinimo centru, jei turime paraiškų iš įvairių egzotiškų šalių, pavyzdžiui – iš Komoroso (valstybė-sala, esanti tarp Madagaskaro ir Pietų Afrikos, – red. past.). Būsimų studentų mokyklos baigimo pažymėjimai prilyginami lietuvių brandos atestatui, pažymiai – perskaičiuojami į lietuvišką sistemą. Taip apskaičiuojame stojamąjį balą“, – atskleidžia D. Jodenytė. Užsienio studentai taip pat turi įrašyti interviu. Pasak VILNIUS TECH atstovės, iš šio vaizdo įrašo Tarptautinių studijų centro darbuotojai vertina būsimo studento motyvaciją, patirtį, anglų kalbos lygį, nors atskirai dar reikalaujama pateikti anglų kalbos mokėjimą įrodantį pažymėjimą. Daugiausia paraiškų plaukia iš Pakistano, Bangladešo, Indijos, Nigerijos – kas nėra keista, nes tai daugiausia gyventojų pasaulyje turinčios šalys – tačiau šie kandidatai nesudaro daugumos tarp priimtų studijuoti. Šiuo metu VILNIUS TECH daugiausia studentų turi iš Ukrainos, Indijos, Azerbaidžano, Maroko, Baltarusijos, Kazachstano, Egipto, Šri Lankos, Turkijos. Studentų – vos 3 %  Jei būsimas studentas įveikia visus šiuos laiptelius – jis turi susimokėti už metus būsimų studijų. Tik tuomet VILNIUS TECH pradeda bendrauti su Migracijos departamentu, kad jaunuolis ar jaunuolė iš tiesų turėtų teisę atvykti studijuoti į Lietuvą. „Ši procedūra užtrunka 4–5 mėnesius ir kelia tikrai didelių iššūkių. Statistiškai žiūrint, visos Lietuvos užsienio studentai sudaro vos 5 % visų atvykstančių į Lietuvą dirbti ir gyventi. Tai yra apie 4000 užsienio studentų per metus“, – atskleidė D. Jodenytė. Tarptautinių studijų centro direktorė pasakoja, kad Migracijos departamentas dirba kartu su kitomis institucijomis, taigi, gali būti atvejų, kai leidimui atvykti nepritaria, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamentas (VSD). „Beje, Migracijos departamentas turi tokią taisyklę – jei du kartus savo paraiškoje padarei klaidą – keturis mėnesius nebegali jos teikti. Turim pripažinti, kad tokiu būdu prarandame studentų, nes kai Tau 18 metų, dar neturi patirties pildant dokumentus – juo labiau užsienio šalies“, – sakė D. Jodenytė. Užauginame aukštos kvalifikacijos darbuotojus ne vien Lietuvai Norintys studijuoti labiausiai vertina VILNIUS TECH siūlomas informacinių technologijų, dirbtinio intelekto, multimedijos, kompiuterinio dizaino, robotikos, mechanikos bei statybos inžinerijos studijas. Ar užsieniečiai čia atvyksta tik studijuoti, ar ketina pasilikti dirbti? „Neturiu tikslios statistikos, bet sakyčiau – pusė nusprendžia likti, kita pusė – išvykti. Mūsų tikslas žinoma yra, kad jie liktų, nes baigę studijas jie yra aukštos kvalifikacijos darbuotojai su čia įgytu išsilavinimu. Neretai jie išvyksta į kitas Europos šalis, kur tiesiog daugiau darbo galimybių. Gali būti, kad prie to prisideda ir Lietuvos įmonės, dar nelabai norinčios įdarbinti užsienio piliečius visai darbo dienai. Visi kartu turime sukurti jiems geresnę aplinką“, – pokalbį užbaigia D. Jodenytė.