Y karta: lojali darbdaviui, kol mato karjeros galimybes

Kovo 19, 2019

Apie penktadalį šalies gyventojų sudaro Y arba Tūkstantmečio kartos atstovai, gimę 1982–2004-aisiais. Apsupti gyvenimo realybe, kurios kasdienybe tapo mobilusis ryšys, kompiuteriai, internetas, socialiai tinklai, kompiuteriniai žaidimai, Y karta užaugo vertindama technologijų pasiekimus. Tokia aplinka daro įtaką požiūriui į darbą, todėl ne veltui apie šios kartos atstovus sklando mitai. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), bendradarbiaudamas su „Danske Bank“ Vertybinių popierių aptarnavimo padalinio Vyresniąja komandų vadove Lina Pivoriūtė-Palubinskiene, atliko tyrimą, skirtą patikrinti, kaip skirtingos kartos vertina su Y karta susijusius mitus.

Y kartai svarbi procesų kaita ir nuolatinis tobulėjimas
Tyrime dalyvavo 134 Lietuvos ir Šiaurės Europos respondentai, kuriais tapo „Danske Bank“ ir kitų įmonių darbuotojai bei jų partneriai. „Mūsų organizacijoje dauguma darbuotojų priklauso Y kartai. Tai kuria dinamišką darbo aplinką, nes šiems darbuotojams būdingas siekis tobulinti paslaugas, procesus bei orientacija į nuolatinį asmeninį augimą. Dažnai kyla klausimų, kaip ilgiau išlaikyti šiuos darbuotojus, nes kompleksines paslaugas teikiančiose organizacijose svarbi ilgametė patirtis bei kompetencija. Šie klausimai paskatino atlikti tyrimą, kurio metu būtų galima patikrinti su Y kartos darbuotojų motyvacija susijusius mitus, kurie buvo tirti kitose šalyse“, – teigia „Danske Bank“ Vertybinių popierių aptarnavimo padalinio Vyresnioji komandų vadovė Lina Pivoriūtė-Palubinskienė.

Atlikto tyrimo rezultatai buvo vertinami, suskirsčius Y kartą į dvi grupes: turinčius daugiau nei 4 metus darbinės patirties (Y-1 karta) ir turinčius mažiau nei 4 metus darbo patirties (Y-2 karta).

VGTU lektorė teigia, kad darbuotojų kartų skirtumų tyrimas yra vertingas dviem aspektais. „Tyrimo rezultatai naudingi ne tik tuo, kad griauna mitus apie jaunos darbuotojų kartos nuostatas ir atskleidžia šiuolaikinės darbo aplinkos realijas, bet ir tuo, kad, bendradarbiaudamas su verslu, universitetas plečia galimybes ugdyti tinkamą nusiteikimą darbui“, – tyrimo svarbą pabrėžia VGTU Vadybos katedros lektorė dr. Liudmila Lobanova. 

1 mitas. Y karta yra nelojali darbdaviams
Y-2 kartos atstovai, turintys mažiau nei 4 metus darbinės patirties, kontraversiškai vertina lojalumą darbdaviui. Dauguma jų keistų darbdavį po 2–3 metų (47 proc. apklaustųjų), o atsakomybių sritį keistų kas 1–2 metus. Y-2 kartos atstovai lojalūs savo darbdaviui tol, kol jaučiami pokyčiai, duodantys naujų augimo galimybių. Jei jų neatsiranda, tai tampa pagrindine darbdavio keitimo priežastimi (67 proc.), greta atlygio klausimo (72 proc.).

Y-1 kartos atstovai, turintys daugiau nei 4 metus darbo patirties, savo požiūriu į lojalumą, darbdavio keitimo dažnumą bei atlygio svarbą artimesni X kartai, tačiau pagal poreikį auginti kompetenciją bei atsakomybių keitimo dažnumą, artimesni jaunesniajai Y kartos daliai. Mitas, kad Y kartos atstovai yra nelojalūs darbdaviui – patvirtintas, nes šie atstovai lieka lojalūs darbdaviui tik kol „maišomas puodas“ ir matomos augimo galimybės.

2 mitas. Y karta reikalauja nuolatinio grįžtamojo ryšio, bet nepriima koreguojančio grįžtamojo ryšio
Tyrimo rezultatai rodo, kad grįžtamasis ryšys aktualus visoms grupėms. Y-2 atstovai, turintys mažiau nei 4 metus darbo patirties, jo tikisi dažniau (42 proc.). Nustatyta, kad Y-2 kartos atstovams sunkiau priimti koreguojantį grįžtamąjį ryšį (12 proc.). To priežastys įvairios: nuo grįžtamojo ryšio pateikėjo kompetencijos, autoriteto stygiaus iki nenoro prisiimti atsakomybę, kai manoma, kad dėl visko „kalta aplinka“.

Y-1 kartos atstovams grįžtamojo ryšio poreikis mažesnis nei jauniausios grupės, tačiau jie itin didelį dėmesį skiria subalansuotam grįžtamajam ryšiui bei jo siuntėjo autoritetui. Iš jauniausiosios grupės atsakymų pastebimas noras atsakomybę perkelti aplinkai, kai „viskas priklauso nuo aplinkybių“. Y kartos atstovai turi mažiausiai išreikštą poreikį grįžtamajam ryšiui, tačiau jiems norisi balanso, o kartais ir sutelkto didesnio dėmesio į teigiamus dalykus. Patvirtintas mitas, kad Y kartos atstovai reikalauja nuolatinio grįžtamojo ryšio.

3 mitas. Y karta nelinkusi bendradarbiauti ir turi stipriau išreikštą buvimo vadovu poreikį
Visos tyrimo grupės sutinka, kad galima pasimokyti vieniems iš kitų patirties. Tačiau X karta išsiskiria poreikį bendradarbiauti su kitų kartų atstovais. X kartos atstovai iš Y kartos norėtų pasimokyti techninių įgūdžių bei ambicingumo. Tuo tarpu Y kartos atstovai atiduoda duoklę X kartos patirčiai bei naudingam „asmeniniam ryšiui“, tačiau bendradarbiauti su kitomis kartomis yra linkę mažiau. X kartos atstovai nori dirbti komandoje bei yra linkę bendradarbiauti platesniame rate. Tuo tarpu Y karta labiau orientuojasi į vidinį komandos ratą, o bendradarbiavimas platesniame rate ar pažinčių plėtimas jiems sukelia tam tikrą diskomfortą. 

Vadovo svarbą tyrimo grupės mato skirtingai. Y-2 kartos atstovams vadovo vaidmuo svarbiausias (30 proc. nurodė, kaip svarbų darbo aspektą), o X karta pagalbos iš vadovo tikisi mažiau (14 proc.). Kalbant apie ateities karjeros krypties pasirinkimą, visos grupės turį pakankamai aiškų tikslą ir mato galimybę ateityje būti vadovais. Antras mitas kad Y kartos atstovai nelinkę bendradarbiauti – patvirtintas, nes bendradarbiauti tarp kartų sudėtingiau, tačiau darbas komandoje labai vertinamas.

4 mitas. Y karta per daug koncentruojasi į asmeninį gyvenimą
X karta pritaria teiginiui, kad rezultatas ateina po sunkaus darbo (52 proc.). Y kartos abi grupės pažymėjo, kad svarbus sėkmės elementas ir sunkus darbas neatrodo taip patraukliai (31 proc. ir 32 proc.). Nors visos tyrimo grupės pritaria, kad reikia įdėti nemažai pastangų, kad būtų pasiektas norimas galutinis rezultatas, jų papildomi motyvai skiriasi. Y-2 kartos atstovams likti po darbo būtų neprasminga, nors dalis apklaustųjų padirbėtų daugiau už papildomą užmokestį. X karta ir Y-1 kartos atstovai siektų rezultato remdamiesi vidine motyvacija, tačiau tai neturėtų tapti besitęsiančiu reiškiniu. Mitas, kad Y kartos atstovai per daug koncentruojasi į asmeninį gyvenimą – sugriautas.

5 mitas. Y karta nori dirbti tik prasmingą darbą ir tikisi labai greito rezultato 
Y karta dažnai siejama su mitu, kad jie norintys atlikti tik prasmingą darbą, kuriame galima keisti nusistovėjusias taisykles, rūpintis kliento pasitenkinimu, ugdyti savo profesinius gebėjimus. Tyrimo rezultatai rodo didelį išsiskyrimą tarp vyresnių ir jaunesnių Y kartos atstovų. 60 proc. Y-2 kartos apklaustųjų, turinčių mažiau nei 4 metus patirties, būtų linkę „prasmingą“ darbą iškeisti į didesnį atlygį . Y-1 kartos žmonės iš visų aptariamų grupių į darbo apimtį ir prasmę orientuoti labiausiai, o dėmesys į algos dydį yra nuosaikus. Geriausiai šią grupę apibūdintų teiginys: prasmingas darbas, koreliuojantis su teisingu atlygiu. 

Y kartai darbą įprasmina asmeninės kompetencijos augimas, patirties kaupimas ir matomas rezultatas. Organizacija, komanda, vadovas sudaro palankią aplinką jų pagrindinių tikslų siekimui. Mitas, kad Y karta nori dirbti tik prasmingą darbą – sugriautas, nes jauniausi Y kartos atstovai aukotų darbo prasmingumą dėl didesnio darbo užmokesčio.

Naujų mitų belaukiant: ateities kartų perspektyvos
Z kartos atstovai, gimę po 2005-ųjų metų, yra technologijų vartotojai. Jie nematė pasaulio be išmaniųjų technologijų. Todėl renkantis profesiją arba veiklos pobūdį, jiems reikia palaikymo ir supratimo. Auga dar viena nauja alfa karta, kuriai priskiriami po 2010 m. gimę vaikai. Teigiama, kad pastarosios kartos vaikai sugebės priimti globalaus pasaulio iššūkius, susijusius su poreikiu apdoroti milžiniškus informacijos kiekius, vienu metu daryti keletą ar net keliolika darbų. Profesijos ar mėgstamos veiklos pasirinkimą lems jos patrauklumas, nepriklausomai nuo socialinio statuso ar populiarumo.

Trijų dabar aktyvių kartų susidūrimas darbo aplinkoje pagrindžia būtinybę atkreipti dėmesį į jų elgesio bruožus. X karta turi suprasti vis sparčiau augančią Y kartą, o pastaroji – atsižvelgti į ankstesnes kartas. Skirtingų kartų supratimas – būtina priemonė sėkmingai organizacijos veiklai. Skirtingų poreikių ir elgsenos samprata gali padėti išlaikyti draugišką darbo aplinką, sėkmingą bendradarbiavimą, užtikrinti keitimąsi žiniomis, produktyvumą ir darnius darbinius santykius.
 

Galerija

Panašios naujienos

Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Šiemet įvyko jau ketvirtoji VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykla (PhD Summer School), į kurią atvyko 30 studentų iš dešimties pasaulio šalių. Savaitę trukusios mokyklos metu pranešimuose patyrę savo sričių ekspertai mokė akademinio rašymo principų, komunikacijos, tyrimų etikos ir daugelio kitų jauniesiems mokslininkams doktorantūros metu itin aktualių dalykų. Vis dėlto vien akademinių žinių neužtenka. Daugelį metų su doktorantais dirbantys VILNIUS TECH profesorė dr. Simona Ramanauskaitė, lektorė Angelė Tamulevičiūtė-Šekštelienė ir Graikijos Viduržemio jūros universiteto (Hellenic Mediterranean University) profesorius dr. Konstantinos Petridis pabrėžia, kad sėkmingai tyrėjo karjerai itin vertingi yra gebėjimai įveikti iššūkius, bendradarbiauti bei kurti tarptautinius ryšius.  [caption id="attachment_121864" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Kokie iššūkiai doktorantams kyla šiandien? Studijuojant doktorantūrą, tyrimai, straipsnių rengimas bei disertacijos rašymas nėra vieninteliai iššūkiai, su kuriais susiduriama. Profesorius dr. K. Petridis, remdamasis savo patirtimi, pastebi tris neretai doktorantams iškylančias problemas. Pirmoji jų – laiko valdymas, ypač mėginant suderinti tyrimų reikalavimus su kitomis akademinėmis ir asmeninėmis atsakomybėmis. Šiai minčiai pritaria ir Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė. Pasak jos, tokių vasaros mokyklų metu neretai tenka įsitikinti, jog doktorantams iššūkių kelia ne tik teoriniai klausimai, bet ir tai, kaip suderinti disertacijos rengimą turint darbą, šeimą ir kitų įsipareigojimų.  „Tą įveikti padeda bendruomenė, supanti akademinė aplinka. Kai doktorantas turi su kuo pasikalbėti, aptarti abejonę, išgirsti klausimą ar gauti nuoširdų grįžtamąjį ryšį, problema dažnai tampa aiškesnė ir lengviau išsprendžiama. Kartais kolega, nebūdamas tavo temos ekspertas, gali tapti geriausiu „veidrodžiu“ ir parodyti, kuri tyrimo dalis skamba aiškiai, o kurią dar reikėtų performuluoti paprasčiau. Tad kalbėkime, klauskime, bendraukime, dalinkimės ir kurkime ryšius“, – pataria lektorė. [caption id="attachment_122458" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Antroji problema, kurią pastebi renginio svečias, yra doktoranto pasitikėjimas savimi pristatant savo darbus tiek akademinei bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei. Šiuo klausimu paantrina ir Fundamentinių mokslų fakulteto dekanė profesorė dr. S. Ramanauskaitė:  „Pasitikėjimą kuria ne tik turimos žinios ir gebėjimas, bet ir bendravimo patirtis skirtingos krypties, patirčių, kultūrų komandoje bei drąsa išsakyti savo mintis ir atvirai priimti kitų nuomonę. Todėl PhD Summer School renginiai būtini kiekvienam doktorantui, kad jis ugdytų tarptautiškumo ir bendradarbiavimo kompetencijas, plėstų savo kontaktų ratą kitų tyrėjų gretose“, – sako mokslininkė. Trečiasis iššūkis, pasak dr. K. Petridžio, apima kompetencijų ugdymą siekiant atsakingai ir efektyviai naudoti dirbtinio intelekto (DI) įrankius mokslinėje komunikacijoje. „Galiausiai, daugelis studentų susiduria su netikrumu dėl savo profesinių perspektyvų už akademinės aplinkos ribų. Norint įveikti šiuos iššūkius, reikalingas struktūruotas palaikymas, pavyzdžiui: tiksliniai tyrimų ir komunikacijos įgūdžių mokymai, DI raštingumo ugdymas akademiniame kontekste ir glaudesnis įsitraukimas į karjeros planavimo galimybes tiek akademinėje aplinkoje, tiek už jos ribų“, – paaiškina profesorius. [caption id="attachment_122456" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. K. Petridis[/caption] Tuo metu dr. S. Ramanauskaitė kaip ryškiausius išskiria iššūkius, kylančius tyrimų metu: „Doktorantai ir mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus ir siekia naujų žinių. Jie visada yra tarp žinomo ir naujo ribos. Todėl tyrimų planavimas, jų duomenų privatumo ir etiškumo klausimai dažniausiai yra specifiniai, saviti ir reikalauja papildomo gilinimosi. O tai, kas tiko ankstesniame tyrime, ne būtinai galios šiame, – sako profesorė. – Kitas svarbus dalykas – tyrėjai visuomet susiduria su nuolatinio tobulėjimo ir gilinimosi poreikiu. Todėl naujieji tyrėjai, doktorantai turi būti kūrybiški ir remtis bendradarbiavimu su kitais tyrėjais, galinčiais dalintis savo patirtimi ir kartu rasti tinkamiausią sprendimą.“ Nuo naujų pažinčių iki reikšmingų atradimų  Šiandien mokslininko darbą be tarptautinio bendradarbiavimo jau sunku įsivaizduoti. Tarptautiniai ryšiai atveria galimybes dalyvauti konferencijose, rengti bendras publikacijas, inicijuoti projektus, keistis metodais ir pažvelgti į savo tyrimą iš kitos akademinės ar kultūrinės perspektyvos, vardija A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė.  „Ne mažiau naudinga kartais tiesiog pakeisti aplinką – išvykti į kitą šalį, dalyvauti stažuotėje, padirbėti kitame universitete ar tyrimų centre. Bendravimas su skirtingų kultūrų, patirčių ir požiūrių žmonėmis plečia mąstymą, augina idėjas ir leidžia kitaip pamatyti net tai, kas iki tol atrodė visiškai aišku. Naujoje aplinkoje gali skleistis mūsų žinios, patirtys ir kūrybiškumas, – o būtent jų labai reikia visame disertacijos rengimo kelyje. Ir jei taip su humoru pasakius, tai kartais tam, kad tyrimas ir darbai pajudėtų pirmyn, labai naudinga pajudėti ir pačiam“, – šypsosi lektorė. [caption id="attachment_122446" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Tuo metu profesorius dr. K. Petridis įžvelgia dvi itin praktiškas priežastis, dėl kurių tarptautinis bendradarbiavimas toks būtinas: „Pirma, tai leidžia tyrėjams užmegzti prasmingus profesinius ryšius su kolegomis ir kitais doktorantais iš skirtingų akademinių ir kultūrinių aplinkų, taip puoselėjant ilgalaikius bendradarbiavimo santykius. Antra, tai praplečia tyrėjų suvokimą apie jiems prieinamas profesines galimybes planuojant tolesnius karjeros žingsnius – supažindina juos su įvairiomis tyrimų aplinkomis, institucinėmis praktikomis ir karjeros kryptimis.“ Mokslininkė S. Ramanauskaitė, kalbėdama apie tarptautinį bendradarbiavimą, akcentuoja jo svarbą atliekamiems tyrimams. Pasak jos, tyrimų rezultatai nėra apriboti viena institucija ar šalimi. Jų tikslas – gauti naujų žinių pasauliniame kontekste, todėl bendradarbiavimas su tarptautine bendruomene padeda aiškiau suvokti, kas jau yra ištirta ir kokios naujos idėjos gali būti išbandomos.  [caption id="attachment_122462" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. S. Ramanauskaitė[/caption] Taip pat, anksčiau ar vėliau rezultatai pasiekia visuomenę, verslą, todėl jau tyrimų metu būtina įsivertinti jų įtaką skirtingoms kultūroms ir bendruomenėms. Be to, vykdant mokslinius tyrimus, asmeninė tarptautinė patirtis ir įvairovės pažinimas gali padidinti tyrimų rezultatų pritaikomumą įvairiose visuomenėse, aiškina profesorė. Kodėl svarbu dalyvauti doktorantūros mokyklose? Dalyvaudami VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykloje, dalyviai turėjo galimybę įgyti naujų žinių, išmokti spręsti aptartus iššūkius bei sutikti panašios srities mokslininkų iš kitų šalių. Tačiau tai – ne vienintelė nauda, kurią gauna dalyviai. Anot pranešėjų, tokių mokyklų vertė slypi tame, ką pats doktorantas nuveikia jų metu. „Manau, kad didžiausia tarptautinių renginių, tokių kaip Doktorantų mokykla, vertė yra tai, jog jie suteikia platformą studentams dalintis savo tyrimų patirtimi, aptarti bendrus iššūkius ir kartu ieškoti sprendimų su kolegomis iš įvairių akademinių sričių. Be to, tokie renginiai suteikia vertingų progų praktikuoti anglų kalbą kaip pagrindinę mokslinės komunikacijos kalbą (lingua franca) ir taip stiprina studentų gebėjimą efektyviai veikti tarptautiniuose tyrimų kontekstuose“, – sako profesorius iš Graikijos. Tuo metu VILNIUS TECH lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė teigia, jog tokių renginių ilgalaikiu rezultatu tampa būtent sutikti žmonės ir nauji ryšiai. Vienas pokalbis gali paskatinti naują tyrimo idėją, padėti atrasti reikalingą metodą, būsimą publikacijos bendraautorių ar kolegą, į kurį vėliau galima kreiptis patarimo, sako ji. [caption id="attachment_122448" align="alignnone" width="1024"] A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė[/caption] „Doktorantų mokyklos sukuria ypatingą erdvę, kurioje galima ne tik mokytis, bet ir saugiai kalbėti apie savo tyrimus, iššūkius bei dar ne iki galo išgrynintas idėjas. Čia doktorantai pamato, kad daugelis jų susiduria su panašiais klausimais, nepriklausomai nuo šalies, universiteto ar mokslo srities. Toks bendrumo jausmas suteikia daugiau pasitikėjimo“, – vardija lektorė. Fundamentinių mokslų fakulteto profesorė pastebi ir kitą naudą – doktorantūros mokyklų metu jaunieji tyrėjai itin aktyviai dalinasi savo patirtimi socialinėse medijose, o tai padeda tapti labiau matomiems mokslinėje erdvėje, bet ir visuomenėje. „Mokslas neturi būti skirtas tik pačiam mokslininkui, jis turi būti kuo viešesnis ir skatinti naujus atradimus ar tyrimus. Todėl matyti, kad doktorantai keičia nusistovėjusį mokslinės bendruomenės pasiekimo būdą iš grynai tik konferencijomis ir asmeniniu bendravimu paremtų priemonių į socialinių tinklų taikymą, teikia vilčių, jog mokslas, jo rezultatai ir juos vykdantys mokslininkai taps labiau matomi ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei“, – sako dr. S. Ramanauskaitė. [caption id="attachment_122460" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Trys patarimai būsimiems mokslininkams Prof. dr. S. Ramanauskaitė: „Jūs jau esate tinkamame kelyje, nes pasirinkote vykdyti mokslinius tyrimus, semtis patirties tarptautiniuose renginiuose. Nenustokite šiame kelyje ir tikėkite savimi, nes mokslinių tyrimų kelias dažniausiai yra duobėtas, tačiau kiekviena patirtis ir papildomas jūsų bendruomenės narys laukiančias „duobes" padaro vis mažiau jaučiamas ir jus apsunkinančias.“ Prof. dr. K. Petridis:   „Išlikite alkani, išlikite kvaili“ (angl. Stay hungry, stay foolish). A.Tamulevičiūtė-Šekštelienė: „Kurkime ryšius, bendraukime ir nenustokime kalbėti apie savo tyrimus. Pristatykime juos konferencijoje, kolegai, draugui, žmogui iš kitos mokslo srities ar net bare – kartais būtent neformalioje aplinkoje sulaukiame netikėčiausio ir naudingiausio klausimo.“ [caption id="attachment_121858" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokyklos pranešėjai[/caption]
Plačiau
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
Kokios sąlygos tyrėjų karjerai Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE)? Tyrėjų karjeros struktūrinės politikos palyginamąją analizę atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. OECD) kartu su Europos Komisija, kviesdamos tyrėjus dalyvauti pirmojoje bendroje tarptautinėje apklausoje apie Tyrėjų karjerą. Apklausa vykdoma įgyvendinant iniciatyvą Research and Innovation Careers Observatory (ReICO), kurios tikslas – stiprinti įrodymais grįstą mokslinių tyrimų ir inovacijų karjeros politiką, renkant patikimus duomenis apie tyrėjų darbo sąlygas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų įgyvendinime, atlygį ir karjeros raidą. Dalyvauti apklausoje kviečiami tyrėjai, mokslo vadybininkai, mokslininkai, mokslo politikos formuotojai, ekspertai ir kt. Apklausos metu respondentų bus prašoma pasidalyti profesine ir tyrėjų mobilumo patirtimi, darbo aplinka, karjeros perspektyvomis akademinėje ar kitoje kryptyje. Apklausa anoniminė, jos pildymas trunka iki 15 minučių. Prisijungti galima naudojant ORCID paskyrą arba gavus individualią prisijungimo nuorodą el. paštu. Apklausa aktyvi iki 2026 m. rugsėjo 25 d. Dalyvauti apklausoje galima čia. Daugiau informacijos: Dr. Edita Bagdonaitė Mokslo ir studijų politikos analizės skyriaus patarėja Lietuvos atstovė EMTE Tyrėjų karjera Tel. +370 604 76 851 El. p. edita.bagdonaite@lmt.lt
Plačiau