Z karta šturmuoja darbo rinką: kaip susikalbėti skirtingų kartų atstovams?

Liepos 1, 2025
„Mane ištiko krizė supratus, kad realybėje negaliu pasinaudoti „Instagram“ filtrais“, „tyrinėju naujausius memus, kad suprasčiau interneto kultūros tendencijas“, „mano žingsnių programėlė neveikia“ – tokie ir panašūs pasiteisinimai neatėjus į darbą jau nieko nebestebina įmonėse, kuriose dirba Z kartos atstovai. Gimę su išmaniosiomis technologijomis, jie drąsiai keičia nusistovėjusias darbo kultūros taisykles, taip keldami naujus iššūkius vadovams. Kuo ši karta išskirtinė ir kaip darbdaviams prie jos prisitaikyti?
 
Z kartos ypatumai
 
Anot įvairių šaltinių, Z kartos atstovai yra gimusieji 1995–2009 m. Pats kartos pavadinimas atsirado nuo žodžio „zoomer“ (angl. priartinti), mat jos atstovai – pirmieji, kurie „priartino“ internetą, išmaniąsias technologijas ir naudodamiesi jomis jaučiasi it žuvys vandenyje. Pasak VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto (VVF) Ekonomikos inžinerijos katedros docentės-partnerės dr. Simonos Survilaitės, Z karta dar vadinama skaitmeninių technologijų epochos karta (angl. post-millennials), o jos atstovai – aigenderiais (angl. iGen) ir skaitmeniniais čiabuviais (angl. digital natives). 
 
„Ant kulnų pastarajai sparčiai lipa Alfa karta – vaikai, gimę 2010-aisiais ir vėliau, kurie nuo ankstyvo amžiaus yra apsupti šiuolaikinių technologijų. Tai jiems – ne naujovė, o neatsiejama kasdienybės dalis. Vis tik Alfa kartos atstovai dar sėdi mokyklos suoluose, o Z karta jau yra įsitvirtinusi darbo rinkoje arba pradeda karjerą“, – dalijasi dr. Simona Survilaitė.
 
Kol kas nėra daug mokslininkų, nagrinėjančių Z ir kitų kartų darbuotojų skirtumus, tačiau pavienės studijos (R. Jenkins, 2019 m., T. N. Ngoc ir kt., 2022 m.) pabrėžia socialinių ir aplinkosaugos klausimų Z kartos darbuotojams svarbą. Vienas iš esminių veiksnių, darantis įtaką Z kartos pasaulėžiūrai, yra žodžio laisvės, demokratijos, neribotų kelionių ir galimybės įgyti aukštąjį išsilavinimą užsienyje suvokimas kaip savaime suprantamų vertybių, kurias Y ir X kartos vertina kaip sunkiai iškovotas. 
 
„Prieiga prie tarptautinio išsilavinimo, pasaulinės darbo rinkos ir neribotų karjeros galimybių Z kartos atstovams yra savaime suprantama, tad jie patys neretai įvardijami kaip globalūs ir kosmopolitiški“, – priduria VVF Ekonomikos inžinerijos katedros docentė-partnerė.
 
Ką turi žinoti vadovai?
 
Vadovams prisitaikyti prie naujų kartų darbo rinkoje yra nelengvas iššūkis. Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais (T. N. Ngoc ir kt., 2022 m., A. Lašakova ir kt., 2023 m.), Z karta iš vadovų tikisi sąžiningumo, teisingumo, pagarbos ir palaikymo pirmosiomis darbo dienomis, tačiau akcentuojama ir sprendimų priėmimo autonomijos svarba. Anot dr. S. Survilaitės, svarbu žinoti, kad skiriasi pats stilius, kaip Z atstovai bendradarbiauja, bendrauja ir mokosi, tad vadovas turi būti gerai pasikaustęs lyderystės ir vadovavimo skaitmeniniame pasaulyje klausimais. Nors Z karta atlaidžiai žiūri į vadovo nemokėjimą naudotis nuotoliniais įrankiais, skaitmeninėmis programėlėmis, ilgainiui ji praranda pagarbą tokiam vadovui.
 
Be to, Z karta yra labiau suinteresuota savirealizacija ir emociniu pasitenkinimu nei finansine nauda, tad itin vertina smagią darbo aplinką, draugišką, pozityvią komandos atmosferą ir šiltus, stiprius santykius tiek su kolegomis, tiek su vadovais. 
 
„Jai yra svarbus ir pats darbas – jis turi būti mėgstamas, prasmingas, į jį turi būti einama su šypsena. Tradicinis 8 valandų per dieną, 5 dienų per savaitę darbo modelis Z kartos atstovams nėra priimtinas – jie trokšta galimybės patys nuspręsti, kada ir iš kur dirbti, bei siekia geresnės darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Kaip kitus patrauklius darbo vietos atributus jie įvardija naujausias technologijas įmonėje, ambasadorių ar mentorystės programas, stažuotes studentams, sveikatos draudimą, galimybę atsivesti savo augintinį į biurą, nemokamą sporto salę, stalo žaidimus ir t.t.
 
Z kartos atstovai yra drąsūs, praktiški, protingi, nori imtis iniciatyvos, o vienos pagrindinių jų vertybių yra tvarumas, socialinis teisingumas ir etiška lyderystė. Jiems svarbu, kad įmonė ne tik deklaruotų, bet ir konkrečiais veiksmais būtų įsitraukusi į socialinę atsakomybę“, – pasakoja specialistė.
 
Nors yra nemažai teigiamų skirtumų, kaip visada statinėje medaus yra šaukštas deguto, tikina VILNIUS TECH VVF docentė-partnerė. Kai kurie Z kartos ypatumai yra tikri iššūkiai vadovams, pavyzdžiui, ji pasižymi žemu įsipareigojimų lygiu. Anot Deloitte (2022 m.) tyrimo, kuriame dalyvavo Z kartos atstovai iš 46 šalių, keturi iš dešimties respondentų norėtų pakeisti savo darbovietę per artimiausius dvejus metus. Pagrindinės nurodytos priežastys buvo atlyginimas, psichikos sveikatos problemos darbe ir perdegimas. 
 
„Z karta taip pat dažnai turi nerealius lūkesčius dėl pripažinimo darbe – pavyzdžiui, nepritaria, kad profesinis tobulėjimas turėtų būti grindžiamas amžiumi arba darbo konkrečioje organizacijoje trukme, teikia pirmenybę neatidėliotinam paaukštinimui. Neretai susiduriama su požiūriu, kad Z karta nesupranta pastangų prasmės, yra nekantresni ir vikresni, nes nuolat ieško naujų impulsų ir iššūkių.
 
Vis tik kartų kaita yra tarsi gyvenimo ratas – gražus, įvairus ir dinamiškas, turintis savų pliusų ir minusų. Svarbiausia, kad tai leidžia mums augti, keistis, tobulėti, tad turėtume priimti kiekvieną žmogų kaip asmenybę, o ne tik kaip konkrečios kartos atstovą“, – sako dr. Simona Survilaitė.

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH prisideda prie ENIHEI diskusijų apie aukštojo mokslo poveikį visuomenei
VILNIUS TECH prisideda prie ENIHEI diskusijų apie aukštojo mokslo poveikį visuomenei
Rugsėjo 30 d. nuotoliniame Europos inovatyvių aukštojo mokslo institucijų tinklo (ENIHEI) narių susitikime daugiausia dėmesio skirta aukštojo mokslo institucijų vaidmeniui kuriant socialines inovacijas, stiprinant jų poveikį visuomenei ir ieškant naujų būdų bendradarbiauti su skirtingais partneriais. Susitikime savo patirtimi dalijosi ir VILNIUS TECH atstovė dr. Rūta Mikučionienė. VILNIUS TECH yra vienas iš ENIHEI steigėjų ir aktyvus tinklo narys. Kartu su dar 37 pažangiomis Europos Sąjungos aukštojo mokslo institucijomis universitetas prisideda prie ENIHEI misijos skatinti novatoriškus požiūrius į tai, kaip aukštasis mokslas gali aktyviai prisidėti prie socialinių ir technologinių inovacijų. Susitikimo metu pristatytos įvairios aukštojo mokslo institucijų iniciatyvos ir patirtys, atskleidžiančios, kaip inovacijos gali būti siejamos ne tik su technologine pažanga, bet ir su realių visuomenės iššūkių sprendimu. VILNIUS TECH susitikime taip pat pristatė savo patirtį. Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros mokslininkė dr. Rūta Mikučionienė skaitė pranešimą „Social impact through problem-based learning in the Sustainability Management programme, in collaboration with municipalities“, kuriame pristatė socialinio poveikio kūrimą taikant probleminį mokymąsi Tvarumo valdymo programoje. Ypatingas dėmesys skirtas realių problemų integravimui į studijų procesą, pristatyti keli pavyzdžiai, kaip studentai sprendžia realias savivaldybių iškeltas problemas, ir taip pat kokį socialinį poveikį ši bendradarbystė kuria. Prof. Andreja Kutnar iš Primorskos universiteto pranešime „From Research to Societal Impact: The New European Bauhaus Academy at the University of Primorska“ aptarė, kaip mokslinių tyrimų rezultatai gali būti paverčiami platesnį poveikį visuomenei turinčiomis iniciatyvomis, pasitelkiant Naujojo europinio bauhauzo principus. Rygos technikos universiteto atstovė Paula Cukura pranešime „Embedding ‘Social’ Across Innovation Pathways“ aptarė socialinio aspekto integravimą į skirtingus inovacijų kūrimo kelius. Pranešimas atkreipė dėmesį į tai, kad inovacijos gali būti vertinamos ne vien pagal technologinius ar ekonominius rezultatus, bet ir pagal jų kuriamą naudą visuomenei. Susitikimo darbotvarkėje taip pat buvo numatyti pranešimai apie pačio ENIHEI tinklo veiklą ir ateities planus. Dr. Tatjana Chircop iš Maltos menų, mokslo ir technologijų koledžo pristatė „Updates from ENIHEI Steering Committee“, kuriame pateikta naujausia informacija apie tinklo valdymo komiteto veiklą. Taip pat ji pristatė „ENIHEI Vision“ – tinklo ateities viziją ir tolesnes veiklos kryptis. Prof. Carmen Buzea iš Transilvanijos Brašovo universiteto pristatė „Updates on upcoming ENIHEI 8th General Assembly in Brasov“ – informaciją apie artėjantį aštuntąjį ENIHEI visuotinį susirinkimą, kuris vyks Brašove. ENIHEI tinklas įsteigtas 2022 m. Europos Komisijos iniciatyva, siekiant suburti pažangias aukštojo mokslo institucijas, galinčias reikšmingai prisidėti prie Naujosios Europos inovacijų darbotvarkės įgyvendinimo. Šiuo metu tinklą sudaro 38 universitetai ir aukštojo mokslo institucijos, atrinkti Europos Komisijos siūlymu arba nominuoti ES valstybių narių vyriausybių dėl išskirtinių pasiekimų inovacijų, mokslo ir verslumo srityse.
Plačiau
Mokslo bendruomenę subūrė „Europos horizonto“ forumas „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“
Mokslo bendruomenę subūrė „Europos horizonto“ forumas „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“
Kurti ne naudą, o vertę. Tokia nuostata suvienijo mokslo bendruomenę tradiciniame „Europos horizonto“ forume, kuris šiemet įvyko VILNIUS TECH universitete. Sveikindamas forumo „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“ dalyvius VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas pabrėžė tarptautinio konkurencingumo, mokslinių rezultatų poveikio ir glaudesnės mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus sąveikos svarbą: „Mūsų visų misija – įkvėpti ir ugdyti inovatyvias ir kūrybingas asmenybes, tyrėjus ir tyrėjas, kurie keis pasaulį. Žmonių atvirumas, bendradarbiavimas ir smalsumas vis dar yra galingiausi mokslo varikliai, todėl mes stengiamės savo tyrėjams kurti tokią aplinką, kurioje būtų skatinamos drąsios ambicijos, nuolatiniai mainai ir augimas. Visa mokslo ir inovacijų bendruomenė turės imtis atsakomybės kurti naujus sprendimus aktualiems pasaulio iššūkiams įveikti. Todėl mūsų vienas prioritetų bus siekti dar didesnio tarptautinio konkurencingumo, mokslinių rezultatų poveikio bei dar glaudesnės mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus sąveikos. Norime būti vienu svarbiausių jūsų akademinių partnerių, padedančių Lietuvai kurti technologinį savarankiškumą, ekonominį konkurencingumą ir visuomenės atsparumą“, – atidarymo metu sakė rektorius. „Šis forumas dar kartą priminė, kad mokslas prasideda nuo žmonių – nuo tyrėjų, idėjų, jų tarptautinės patirties, mentorių ir institucijų, kurios sudaro sąlygas augti. Būtent tai jau 30 metų labai aiškiai parodo MSCA. O mūsų, „Europos horizonto“ nacionalinių kontaktinių atstovų, užduotis – padėti Lietuvos tyrėjams ir organizacijoms kuo geriau pasinaudoti šiomis programos teikiamomis galimybėmis,“ – kalbėjo programos „Europos horizontas“ vadovė Aiga Jonele. Forume daugiausia dėmesio skirta „Marie Skłodowska-Curie“ veiksmams (MSCA) – jų 30 metų istorijai, šiandienai ir ateičiai. MSCA programą ir perspektyvą apžvelgė Marija Fedotovaitė, Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato politikos pareigūnė, atsakinga už „Marie Skłodowska-Curie veiksmus“. [caption id="attachment_131428" align="alignnone" width="1024"]  [/caption] Savo sėkmės istoriją papasakojo prof. dr. Mantas Šimėnas iš Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto. Praktinėmis įžvalgomis apie vadovo vaidmenį MSCA podoktorantūros stažuotėse dalijosi prof. dr. Darius Andriukaitis iš Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto. Apie MSCA mokslo darbuotojų mainus, jų įgyvendinimą ir naudą visai institucijai kalbėjo doc. dr. Viktor Skrickij, Vilnius TECH Transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius. Jis pabrėžė, kad investicijos į tyrėjus ir jų tarptautinę patirtį stiprina ne tik atskirus mokslininkus, bet ir visą mokslo instituciją. Itin svarbi forumo tema – ir programos ateitis. Apie MSCA po 2027 m. bei derybas dėl naujojo „Europos horizonto“ kalbėjo dr. Brigita Serafinavičiūtė, Švietimo ir mokslo atašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje. MSCA poveikį institucijai pristatė Vida Lapinskaitė, Vilniaus universiteto Mokslo ir inovacijų departamento direktorė. Apie judėjimą per akademines aplinkas ir bendradarbiavimo svarbą kalbėjo dr. Vilius Dranseika iš Jogailos universiteto Krokuvoje, paraginęs kolegas klausti, nes būtent nuo klausimų prasideda ryšių kūrimas ir bendradarbiavimas. Orginalus šaltinis: Europoshorizontas.lt Visą nuotraukų galeriją rasite čia.
Plačiau