Europos Sąjunga yra užsibrėžusi iki 2050 m. pereiti prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės, taip siekiant kurti geresnę ateitį. Prie šio perėjimo prisidės skirtingi ekonomikos sektoriai, tarp jų – ir energetikos. Prisidedant prie bendro tikslo planuojama, kad iki 2050 m. Lietuvoje 80 proc. energijos bus gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šiuo metu ši dalis yra tik 25 proc. Tad per 30 metų reikalingi didžiuliai pokyčiai ir investicijos į energetikos sritį. Kaip prie to prisideda pastatų energetikai?
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docento dr. Giedriaus Šiupšinsko, pastatai iki šiol yra vieni didžiausių energijos vartotojų ir turi didelės reikšmės klimato kaitai. „Kai kalbama apie pastatų energinį efektyvumą, dažnai teigiama, kad pastatai, bent jau Europos mastu, suvartoja apie 40 proc. galutinės energijos, o tai – labai daug. Dėl to pastatų energetika yra sritis, kuri turi taikyti moderniausias technologijas, integruoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir taip keisti ateitį“, – sako jis.
Kaip pasiekti reikiamus rodiklius?
Tuo, kad pastatai ir energetika bendrąja prasme būtų draugiškesni gamtai, o kiekvienas namuose galėtų gyventi patogioje ir sveikoje aplinkoje, rūpinasi pastatų energetikos inžinieriai.
„Kad iki 2050 m. pasiektume reikalingus rodiklius, svarbu sumažinti vartojimą, padidinti pačių pastatų energetinių sistemų efektyvumą ir užtikrinti energijos poreikius, pakeičiant juos kiek įmanoma didesne atsinaujinančių energijos išteklių dalimi“, – sako VILNIUS TECH docentas.
Siekiama, kad naujai statomi pastatai būtų tvarūs, o tai reiškia – energetiškai efektyvūs, patogūs, ilgaamžiai, ekonomiški, protingai vartojantys gamtos išteklius per visą savo gyvavimo ciklą. Be viso to, jie turi būti ir palankūs sveikatai, nes, kaip pastebi G. Šiupšinskas, didžiąją laiko dalį (apie 90 proc.) mes praleidžiame pastatuose, todėl jie yra labai svarbi mūsų gyvenimo dalis.
Naujos technologijos – patogesnei kasdienybei ir švaresnei aplinkai
Pagrindinė pastatų paskirtis užtikrinti, kad mums būtų komfortiška juose gyventi, t. y. kad mes juose galėtume turėti pageidaujamas mikroklimato sąlygas – tinkamą temperatūrą, santykinį drėgnumą ir kt. „Kiekvienas žmogus yra individualus, tad optimalias mikroklimato sąlygas supranta įvairiai: vienam šalta, kai namuose 24 laipsniai šilumos, kitam karšta, kai temperatūra siekia tik 18 laipsnių. Pastatai ir juose esančios inžinerinės sistemos turi gebėti prisitaikyti prie individualių žmonių poreikių“, – sako G. Šiupšinskas.
Statant naujus pastatus bei atnaujinant esamus, svarbu sukurti sveiką patalpų mikroklimatą. To siekiama projektuojant tokias šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas, kurios vartotų kuo mažiau energijos ir darytų minimalų poveikį aplinkai. Dėl to itin svarbu pastatuose integruoti atsinaujinančiosios energijos išteklius naudojančias technologijas ir diegti išmanaus valdymo sistemas. Šiuos darbus planuoja ir atlieka pastatų energetikos inžinieriai.
„Kalbant apie gyvenamuosius pastatus, naujuose statomuose pastatuose dažniausiai įrengiamos sistemos, kurių senuosiuose pastatuose nėra. Pavyzdžiui, didinant pastatų energinį efektyvumą ir sandarumą, atsiranda poreikis pastatuose diegti mechaninio vėdinimo sistemas, kai tuo tarpu senuosiuose pastatuose iki šiol vėdinama atsidarius langus, kas žiemos metu nėra labai komfortiška. Dabartiniai nauji namai dėl didelio sandarumo ir geros šiluminės izoliacijos patiria mažus šilumos nuostolius, tad šilumos reikia net keletą kartų mažiau. Tai lemia ir kitokius šildymo sistemų sprendimus“, – atkreipia dėmesį VILNIUS TECH docentas.
Sričiai augant ir plečiantis – trūksta specialistų
Pastatų energetika apima ne tik pastatų energetikos priežiūrą, bet ir energijos gamybą, perdavimą ir naudojimą plačiąja prasme – nuo atsinaujinančiosios energijos išteklių panaudojimo, išmanaus energijos tiekimo ir paskirstymo iki patalpų oro kondicionavimo, sukuriant jose gerą mikroklimatą. Energetikos sektorius milžiniškas – jam priklauso ir energijos šaltiniai (generatoriai), ir energijos tiekimo tinklai, ir pastatų inžinerinės sistemos.
„Energetikoje investicijos reikalauja ilgo planavimo, supratimo ir tai yra ilgalaikiai sprendimai – tam reikalingi specialistai, kurie galėtų patarti sprendimus priimantiems žmonėms. Tiesa, jie svarbūs ne tik kalbant apie energetiką, bet ir apie pastatus. Pastatai, kuriuose įrengiamos naujos sistemos, reikalauja gebėjimo jas suprojektuoti, tobulinti, įrengti ir prižiūrėti – tam taip pat reikia kvalifikuotų specialistų“, – atkreipia dėmesį G. Šiupšinskas.
Pasak jo, dėl specialybės plataus taikymo spektro, ją gali rinktis įvairias asmenines savybes turintys absolventai. „Tiems, kam patinka ramesnis darbas prie kompiuterio, puikiai save galės realizuoti sistemų projektavimo srityje. Tie, kas mėgsta bendrauti – gali dirbti įrangos pardavimo srityje. Kiti gi gali rinktis pastatų priežiūros ar energijos gamybos sritį, kur kasdien susiduriama su naujais iššūkiais. Išsibandyti, kas labiausiai tinka ir patinka būsimi specialistai gali dar studijų metu, atlikdami praktikas įmonėse, kur dažnas pasilieka dirbti ir baigęs praktiką, nes įmonės supranta, kad gerą specialistą augina ne tik universitetas, bet ir įmonės“, – sako VILNIUS TECH docentas.
Pastatų energetikos inžinieriaus darbas iš arčiau – koks jis?
Vyr. inžinieriumi AB Vilniaus šilumos tinkluose (VŠT) dirbantis Edvinas Bartkus teigia, kad dirbant Pastatų energetikos inžinieriaus darbą – rutinos nėra. Šią specialybę jis pasirinko todėl, kad ji atrodė moderni, perspektyvi sritis, kurios darbuotojų poreikis ateityje nemažės. Savo karjerą pradėjo įsidarbindamas pagal specialybę – iš pradžių kaip inžinierius-analitikas, o vėliau tapo inžinieriumi apskaitos ir planavimo skyriuje.
E. Bartkus sako, kad studijos parengė darbo rinkai: „Pirmas šilumos punktas, kuriame lankiausi jau dirbdamas, niekuo nesiskyrė, nuo matyto studijų metu. Sakyčiau buvo tipinis modernus punktas – siurblys, du šilumokaičiai karštam vandeniui ir šildymui, apskaita bei kiti įrengimai. Tačiau vėliau teko sutikti daug įdomesnių eksponatų – labai didelių gamybos įrenginių. Tokių didelių, kad net ir vadovėliuose studijų metu nebuvau tokių matęs, o jeigu ir buvau matęs, tai sunku buvo suvokti jų dydį realybėje“.
E. Bartkaus teigimu, jo darbe rutinos nėra. „Kasdien pasikartojantys yra tik du espreso kavos puodeliai, išgeriami vienas po kito 30-ties minučių intervale“, – juokauja jis. „Kadangi dirbu gamybos planavimo skyriuje, kuris sistemina ir skaičiuoja gamybos rodiklius, kiekvieną mėnesį turime paskaičiuoti, kiek patiekta šilumos į tinklą, kokie buvo katilų naudingumo rodikliai tą mėnesį, kas nukrypo nuo plano, identifikuoti kodėl nukrypo, ir panašiai, todėl mano darbai labiau orientuotas į ilgesnius laiko intervalus, planavimą“.
VŠT vyr. inžinierius pasakoja, kad svarbi darbų dalis – planavimas skaičiuojant bei prognozuojant „kas būtų jeigu būtų“ situacijas arba svarstant, kaip optimizuoti procesus, kaip padaryti geriau.
Pastatų energetika nuolat kintanti ir atsinaujinanti sritis, todėl E. Bartkus pripažįsta, kad net sunku pasakyti, su kokiomis moderniausiomis technologijomis šiuo metu dirbama šioje srityje – daugelis naujų technologijų šioje srityje netrukus tampa įprasta norma.
Apie specialistų trūkumą kalba ir įmonės atstovai, todėl jie aktyviai prisideda prie VILNIUS TECH studijų proceso bei remia studentus. Jau antrus metus VŠT tęs iniciatyvą ir VILNIUS TECH Pastatų energetikos studijų programą pasirinksiantiems penkiems gabiausiems studentams pirmuosius studijų metus kas mėnesį skirs 100 eurų stipendiją.
Galerija
