Stojantiesiems

Zoochitektūra: rajonų kiemas kuriamas kartu su vaikais

Spalio 11, 2020

2019-2020 metais Kūrybinių industrijų fakultetas kuravo dviejų menininkių rezidencijas, kurios yra Baltijos jūros regiono rezidencijų, skirtų kultūriniam miestų planavimui, dalis. Rezidencijos metu menininkės tyrinėjo Baltijos regiono miestų rajonus ir kartu su vietos gyventojais ir vietiniais specialistais išvystė įtraukias veiklas, atskleidžiančias vietovių tapatumą, rekreacinį ir socialinį potencialą. 

Meno rezidencijų programos rėmuose Vilniuje lankėsi žaidybines instaliacijas kurianti menininkė Izabela Rutkowska (Lenkija). Pirmojo apsilankymo metu menininkė nagrinėjo pasirinkto Vilniaus mikrorajono — Šnipiškių — potencialą, specifiką. Šio vizito metu kartu su Vilnius Tech KIF tyrėjų grupe buvo parinktos vietos, kurios tapo meninių dirbtuvių objektu. 

Siekdama įtraukti vaikus į kiemų vystymo procesą Izabela Rutkowska pasiūlė surengti kūrybines dirbtuves, skirtas daugiabučių rajonų kiemams.  Jos išvystytas metodas, „zoochitektūra”, skatina mažus vaikus kūrybiškai interpretuoti savo aplinką, išvystyti aplinkos naudojimosi scenarijus. „Vaikai kaip erdvių naudotojai turi būti įtraukiami į savo erdvių kūrimą”, — teigia menininkė. Dirbtuvių metu vaikai susipažįsta su miesto planais, sužino kaip juos skaityti ir kūrybiškai interpretuoti, ir kokiomis priemonėmis išreikšti kūrybinį sumanymą. Kadangi dirbtuvės orientuotos į mažus vaikus, dalyviams siūloma planų pagrindu sukurti žvėrį, išvystyti jo savybes, papasakoti, kaip kiemo naudotojai gali sąveikauti su tais žvėrimis. Vaikai labai greitai pereina prie idėjos, kad jų sukurti gyvūnai — tai interaktyvios skulptūros, ant kurių galima užlipti, į kurių vidų galima patekti.  Vaikų sukurtų idėjų pagrindu sukuriamas meninis objektas. Vilniuje dirbtuvės buvo organizuotos bendradarbiaujant su kino teatro “Skalvija” edukacijos programa ir Miesto žaidimų ir tyrimų laboratorija „Laimikis.lt”. 

Dirbtuvių metų vaikai pasiūlė aibę pasikartojančių veiklų – galimybę užkopti aukščiau, įlipti į objektų vidų, šokinėti ant paviršiaus. Aktyvus aplinkos tyrimas, atviras perėjimas iš vidinių erdvių į išorę yra vaikų siūlomų erdvių prioritetas. Gyvūnų pasirinkimas buvo labai įvairūs — nestygo ir egzotiškų begemotų, žirafų, gyvačių ir vorų, tačiau dažniausias personažas buvo kiemo katinas. Keli dalyviai pasiūlė kiemuose įrengti baseinus. „Vaikai dažnai pasiūlo netikėtų sprendimų, kuriuos galima konvertuoti į realius sprendinius vystant erdves”, — komentavo menininkė. Vaikų sukurtų idėjų pagrindu bus sukurtas žaidybinis objektas, skirtas rajono kiemų gaivinimui. 

Meno rezidencijos Vilniuje kuratorė dr. Jekaterina Lavrinec atkreipia dėmesį į daugiabučių kvartalų kiemų potencialą: „daugiabučių kvartalų kiemai atlieka svarbias socialines ir rekreacines funkcijas, tai yra kasdienio naudojimo žaliosios erdvės, kurios skatina gyventojus keliauti pėsčiomis rajonų viduje. Todėl kultūrinio planavimo veiklas, tarp jų ir meno rezidencijas, Vilniuje orientuojame į daugiabučių kiemų potencialo atskleidimą”. 

Su Europos meno galerijomis bendradarbiaujanti menininkė Izabela Rutkowska lankėsi Kūrybinių industrijų fakultete prieš metus, kur pristatė Kūrybinės visuomenės komunikacijos programos magistrantams  dalyvaujamojo miesto dizaino principus. Daugiau informacijos ČIA. Meno rezidencijos yra Vilnius Tech KIF kartu su partneriais vykdomo Interreg projekto „Kultūros planavimas kaip miesto socialinių inovacijų metodas“ dalis.

Skelbiamų nuotraukų autorius M. Bartaševičius.

Vilnius Tech Kūrybinio industrijų fakultetas yra projekto „Kultūrinis planavimas kaip miesto socialinių inovacijų įrankis“ (santrumpa UrbCulturalPlanning) partneris, ir džiaugiasi galėdamas prisidėti prie tvaresnių miestų kūrimo. Projektu siekiama ištirti ir įdiegti kūrybines metodikas, skirtas įtraukiam kaimynijų vystymui, sukurti sąlygas gyventojams ir institucijų atstovams suformuoti ir taikyti kultūrinio planavimo metodus. Tokiu būdu stiprinamas Baltijos jūros regiono valstybinių institucijų, gyventojų ir vietos NVO bendradarbiavimas. Tarptautinis projektas jungia 14 projekto partnerių ir 35 asocijuotas organizacijas 8 šalyse. Projektas finansuojamas Interreg Baltic Sea Region programos lėšomis. Projekto trukmė: 2019 m. sausis – 2021 m. birželis.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau