Citometrijos infrastruktūros ir galimybių plėtra stiprių elektromagnetinių laukų poveikio charakterizavimui, didinant konkurencingumą ir matomumą MTEP kvietimuose

Esminės problemos, sąlygojusios yra gebėjimų ir paskatų rengti tarptautines MTEP paraiškas trūkumas bei nepanaudotas dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose potencialas. Priežastys sąlygojančios šias problemas slypi išteklių trūkume – universiteto mokslininkai, turėdami ribotą, nepakankamai atnaujintą mokslo bazę (tame skaičiuje laboratorinės įrangos trūkumą), stokodami priemonių turi ribotas aukštesnių kompetencijų, reikalingų tarptautinio lygio projektinių MTEP veiklų (ypač didelės apimties) inicijavimui, ugdymo galimybes. Tai nulemia, kad neretai tarptautinėms MTEP programoms Lietuvos mokslininkų rengtos paraiškoms pritrūksta visai nedaug iki finansavimo gavimo. Nepakankama mokslinė infrastruktūra (įranga) ir dėl to ribotos tyrimų vykdymo galimybės, yra viena iš galimų priežasčių, nulėmusių, kad pateikta paraiška A novel approach for brain treatments based on non-invasive pulsed electrical fields Europos horizonto programai, nors ir buvo teigiamai įvertinta, bet negavo finansavimo dėl lėšų trūkumo. Šiuo projektu būtų prisidedama prie minėtų problemų sprendimo – būtų įsigyta įranga, kuri leistų Vilniaus Gedimino technikos universitete plėtoti MTEPI veiklas, kurioms buvo siekiama gauti finansavimą teikiant susietojo projekto paraišką pagal kvietimą HORIZON-EIC-2021-PATHFINDEROPEN-01, paraiškos Nr. 101046593, akronimas: eBRAIN, pavadinimas: A novel approach for brain treatments based on non-invasive pulsed electrical fields.

Didinti konkurencingumą tarptautinėje erdvėje pagal vykdomų mokslinių tyrimų galimybių spektrą praplečiant biofizikinio charakterizavimo galimybes dėl ženkliai pagerintos citometrijos infrastruktūros.

Parama laboratorijų įrangai ir MTEP infrastruktūrai atnaujinti – įsigijimas laboratorijų įrangos: esamos citometrijos infrastruktūros galimybių praplėtimas Stiprių magnetinių laukų institute (SMLI), įsigyjant violetinį lazerį ir integruojant jį į esamą citometrą.
Projekte planuojama įsigyti violetinį lazerį ir integruoti jį į esamą citometrą, kas ženkliai praplės galimų fluoroforų (fluorescuojančių medžiagų) detektavimą. Atitinkamai, galima naudoti ženkliai platesnį fluoroforų skaičių ir vykdyti sudėtingesnius dažymus (įskaitant imunologinius) vertinant elektromagnetinės spinduliuotės poveikį ląstelėms. Toks sprendimas vienareikšmiškai praplečia biofizikinio charakterizavimo galimybes bei leidžia nagrinėti atskirų procesų mechanistinę prigimtį.
Įvykdžius infrastruktūros pagerinimą VILNIUS TECH SMLI kaip partnerio patrauklumas didėja, dar labiau išryškinamas tarp discipliniškumas, galima tikėtis didesnio indėlio ateities projektuose, dengiant sudėtingesnius darbo paketus. VILNIUS TECH ne vėliau kaip per 3 metus po projekto įgyvendinimo pabaigos pateiks ne mažiau kaip vieną paraišką pagal Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, įskaitant Europos partnerysčių ir Europos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje (angl. European Cooperation in Science and Technology, COST) programos, kvietimus.